Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-12-09 · Administracinė byla Nr. eI-8075-386/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-09Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
eI-8075-386/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01083-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Atsakovas
G. L., O. P.
Pareiškėjas
VŠĮ "Gargždų švara"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-8075-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01083-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. S.,atsakovų G. L. ir O. P. atstovui advokatui D. K.,

2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovams G. L., O. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – ir VšĮ „Gargždų švara“, pareiškėja) prašo:

1) priteisti iš atsakovų G. L. ir O. P. (toliau – ir atsakovai) 1120,38 Eur įsiskolinimą už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 už sandėliavimo paskirties objektą (toliau – ir Pastatas – Sandėlis), adresu (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovo G. L. 43,58 Eur įsiskolinimą už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 už gyvenamosios paskirties objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Prašyme nurodo, jog atsakovams G. L. ir O. P. vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovui G. L. už gyvenamosios paskirties objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, jog G. L. ir O. P. vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą užregistruotas šio pastato baigtumas 78 proc., tačiau VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojai, 2021-02-04 nuvykę prie šio objekto nustatė, kad objekte jokie statybos darbai nevyksta, objektas yra naudojamas. G. L. nuo 2020-01-01 taikomas vietinės rinkliavos mokestis už gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad sandėliavimo paskirties objektui pritaikytas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras - ploto kvadratinis metras, gyvenamosios paskirties objektui - turto vienetas. Pagal šių Nuostatų 25 str. mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą.

Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-08-25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, nuo 2017-01-01 už sandėliavimo paskirties objekto vieną m² nustatyta metinė vietinė rinkliava 0,40 Eur, už gyvenamąjį namą kaimo vietovėje - 43,60 Eur. 2017-12-31 G. L., O. P. vietinės rinkliavos įsiskolinimas už sandėliavimo paskirties objektą 410,90 Eur. Už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį G. L., O. P. už sandėliavimo paskirties objektą priskaičiuota vietinės rinkliavos suma 373,46 Eur. Už 2019-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį G. L., O. P. priskaičiuota vietinės rinkliavos suma 373,46 Eur. Už 2020-01-01 - 2020-12-31 laikotarpį G. L., O. P. už sandėliavimo paskirties objektą priskaičiuota vietinės rinkliavos suma 373, 46 Eur. Už gyvenamosios paskirties objektą G. L. priskaičiuota vietinė rinkliava 43,58 Eur, už šį laikotarpį vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. 10167778 išsiųstas objekto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie negautą, grąžintą mokėjimo pranešimą nėra, vietinė rinkliava nemokėta.

Apibendrina, kad G. L. ir O. P. už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą už sandėliavimo paskirties objektą adresu (duomenys neskelbtini) VšĮ „Gargždų švara“ iš viso yra skolingi 1531,28 Eur. G. L. už gyvenamosios paskirties objektą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 yra skolingas 43,58 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas teismui pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjos pateikta į bylą foto nuotrauka nėra Pastatas – Sandėlis (933,680 kv.m. ploto), priklausantis atsakovams, todėl neaišku, koks ir kam priklausantis pastatas buvo pareiškėjų atstovų nufotografuotas. Atsakovai pateikia į bylą fotonuotraukas, kuriose matyti, kaip atrodo jiems nuosavybės teise priklausantis sandėlis. Nurodo, kad Pastatas - Sandėlis yra nebaigtas statyti, jame nėra vandens, nuotekų šalinimo sistemos, dujų ir kt. Pati pareiškėja savo pareiškime nurodo, jog sandėlio baigtumas yra 78 proc., tai patvirtina ir teikti į bylą VĮ Registrų centras išrašai. Pastatas - Sandėlis nėra naudojamas prašomos rinkliavos laikotarpiu bei nebuvo naudojamas ir anksčiau. Teigia, kad Pastate - Sandėlyje nėra vartojama elektros energija. Kad pastatas nenaudojamas, pareiškėja buvo informuota 2020-09-01 elektroniniu laišku, pranešimu pateikiant duomenis, kad elektros energija nėra vartojama. Aptariamu pareiškime laikotarpiu pagal pateiktus įrodymus atsakovai negali būti pripažinti „komunalinių atliekų turėtojais“ Nuostatų prasme, kadangi jiems priklausančiu nekilnojamojo turto objektu jie nesinaudojo, todėl atsakovams vietinė rinkliava (pastovioji ir kintama) negalėjo būti skaičiuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra dėl 1120,38 Eur įsiskolinimo už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 priteisimo iš G. L. ir O. P. už sandėliavimo paskirties objektą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 43,58 Eur įsiskolinimo už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 priteisimo iš atsakovo G. L. už gyvenamosios paskirties objektą adresu (duomenys neskelbtini).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra VšĮ „Gargždų švara“. Tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494 nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius, galiojusius iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai, kurie nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovams G. L. ir O. P. nuo 2014-07-17 nuosavybės teise priklauso sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektas – Pastatas – Sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (plotas 933,6800 kv. m.). Sandėliavimo paskirties objektui pritaikytas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras - ploto kvadratinis metras, gyvenamosios paskirties objektui - turto vienetas. Pagal šių Nuostatų 25 str. mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą.

Pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 pažymėta, kad „<...> nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos“. Analogišką nuomonę LVAT nurodo ir 2016-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016.

Iš pareiškėjos pateikto 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog Pastatas – Sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas 78 proc. Pareiškėja nepateikė teismui naujų duomenų dėl Pastato – Sandėlio baigtumo.

Pareiškėja su prašymu teismui pateikė ginčo Pastato – Sandėlio, už kurį skaičiuojama rinkliava, fotonuotrauką. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad šioje fotonuotraukoje nėra užfiksuotas Pastatas – Sandėlis, priklausantis atsakovams bei pateikia atsakovams priklausančio Pastato – Sandėlio 5 fotonuotraukas, atliktas iš visų sandėlio pusių. Akivaizdu, kad pareiškėjos bei atsakovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti skirtingi statiniai.

Atsakovai teigia, kad jų veikloje nesusidarė komunalinės atliekos, jie nelaikytini „komunalinių atliekų turėtojais“, todėl mokėti vietinės rinkliavos neprivalo. Šiuo atveju atsakovai pateikė teismui duomenis, kurie, anot jų, patvirtina faktą, jog atitinkami nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo nenaudojami ir jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė.

Pagal Nuostatus, už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra vykdoma veikla, faktas konstatuojamas pagal elektros, vandens tiekėjo ar kitų valstybinių institucijų patvirtintas pateiktas pažymas. Atsakovai pateikia elektros energijos išplėstinę skaičiuotę, iš kurios matyti, kad Pastate – Sandėlyje nuo 2015-07-10 buvo sunaudota tik 6 kW elektros energijos. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė bei posėdžio metu paaiškino, kad 2020-09-01 atsakovas elektroniniu paštu pareiškėją informavo, jog Pastate - Sandėlyje nėra vartojama elektros energija, kadangi minėtas pastatas nenaudojamas.

2021-09-07 VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojai atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) viename žemės sklype yra keli statiniai, kurie tarpusavyje sujungti. Šiuose statiniuose vykdo veiklą šios įmonės : UAB „Efis“, UAB „Baltijos konservai“, UAB „Karkasinių namų meistrai“. Tame pačiame žemės sklype yra vienas statinys atskirai nuo kitų sujungtų statinių. Šis statinys vieno aukšto, sienos betoninės, su stogu, durimis. Pastato sienoje matosi elektros įvadai, virš durų pritvirtintas apšvietimo žibintas. Statinys fiziškai nėra pažeistas. Patikros vietoje metu šio pastato durys buvo atidarytos, pastato viduje dirbo žmonės su technika. Patikros vietoje metu prie šio objekto buvo objekto savininkas G. L., kuris paaiškino, kad šiuo metu šiame pastate įrenginėjamas cechas, kuriuo naudosis UAB „Efis“. Kadangi šiame objekte nevykdomi jokie statybos, remonto darbai, pareiškėjos darbuotojai padarė išvadą, kad sandėliavimo paskirties objektas yra tinkamas naudojimui, nors Registrų centre jo baigtumas užregistruotas 78 procentai. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas taip pat paaiškino, kad Pastatas – Sandėlis yra nenaudojamas, o ruošiama šį pastatą išnuomoti UAB „Efis“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. (LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.

Iš bylai aktualių Nuostatų 22.4 punkto matyti, kad vietinė rinkliava neskaičiuojama, kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas. Pagal Nuostatų 26 punktą nekilnojamojo turto objekto savininkas, norintis, kad jam nebūtų skaičiuojama vietinė rinkliava, turi pateikti: prašymą – sąžiningumo deklaraciją (26.1 punktas); pažymą apie suvartotą elektros energiją už metus, kurios kiekis neturi viršyti 140 kWh (26.2 punktas); vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamojo vandens kiekį per metus, kai vanduo tiekiamas centralizuotai, ir kiekis neturi viršyti 1 kub. m. (26.3 punktas).

Aplinkybės, jog atsakovas tinkamai nepasinaudojo lengvata, t. y. neteikė pareiškėjui rašytinio prašymo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo priimtus sprendimus dėl vietinės rinkliavos lengvatos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo/netaikymo nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovo nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, jog atsakovai nelaikytini „atliekų turėtojais“ Nuostatų požiūriu nekilnojamųjų turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi byloje pateiktos elektros energijos išplėstine skaičiuoklė patvirtina, kad elektros energija turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-21 nebuvo vartojama, be to, šiame pastate nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos.

Aptariamu atveju pareiškėja, kreipdamasis į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu naudojosi nurodytu nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovų 1120,38 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą Pastatą – Sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini)

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas G. L. nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už 2020-01-01 - 2020-12-31 laikotarpį G. L. priskaičiuota vietinė rinkliava 43,58 Eur.

Iš Pažymos apie skolą ir mokėjimo pranešimų nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 43,58 Eur Vietinės rinkliavos už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini)už 2020-01-01 - 2020-12-31 laikotarpį. Vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad atsakovas G. L. į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog 2021-09-29 pareiškėjai buvo pervesta 18,17 Eur dydžio suma. Teismas konstatuoja, kad atsakovui sumokėjus dalį prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo, išnyko pareiškimo dalykas ir pagrindas (nebeliko ginčo objekto) dalyje dėl 18,17 Eur dydžio vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškė, jog atsakovas dalį vietinės rinkliavos sumokėjo ir prašo iš atsakovo G. L. priteisti 25,41 Eur įsiskolinimą už vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovo G. L. priteistinas 25,41 Eur įsiskolinimas už vietinę rinkliavą, už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas G. L. prašo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 370 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

Iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 1 d. atstovavimo sutarties matyti, kad atsakovus atstovavo advokatas D. K.. 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaita faktūra DK Nr. 221 patvirtina, kad prašomas priteisti 370 Eur atstovavimo išlaidas sudaro atsiliepimo į prašymą parengimo išlaidos. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas G. L. advokatui D. K. 2021 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 370 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi pareiškimas buvo pateiktas 2021 m. III ketvirtyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 517,40 Eur, todėl maksimali priteistina suma yra 3 793,50 Eur (1 517,40 × 2,5).

Minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis).

Pareiškėjos prašymas dalyje dėl 1120,38 Eur priteisimo iš atsakovų atmestas, patenkintas tik dėl 25,41 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo G. L., todėl proporcingai atmestų pareiškėjos reikalavimų daliai, atsakovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas iš dalies – atsakovui G. L. iš pareiškėjos priteistina 320 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti dalinai.

Priteisti VšĮ „Gargždų švara“ (įmonės kodas 302720220) iš G. L. 25,41 Eur įsiskolinimą už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 už gyvenamosios paskirties objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš VšĮ „Gargždų švara“ 320 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui G. L.. Kitoje dalyje atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė