Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas ir Z. B. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 4 dalies „g“ punktą (2 veikos), 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį prilygintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 2 daliai, 259 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 259 straipsnio 1 daliai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 4 dalies „g“ punktą (2 veikos), 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje. Bausmės termino pradžia – 2015 m. gegužės 7 d. Bausmės termino pabaiga – 2028 m. gegužės 6 d.2016 m. kovo 1 d. apeliacine nutartimi Z. B. 2015 m. gruodžio 7 d. Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo nuosprendis pakeistas, nurodant, kad Z. B. padarė du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, pašalinant nurodą, kad padarė keturis sunkius nusikaltimus.Kaliningrado miesto Centro rajono teismas 2017 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą perduoti Z. B. toliau atlikti Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje.Kauno tardymo izoliatorius teikime prašė nustatyti nuteistajam Z. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, 365 straipsniu nustatyti pataisos įstaigos rūšį.Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą tenkino. Z. B. padarytos nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 4 dalies „g“ punktą (2 veikos), 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 2 daliai, 259 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 259 straipsnio 1 daliai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį Z. B. bausmė sumažinta ir nustatyta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Z. B. bausmė sumažinta ir nustatyti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį Z. B. bausmė sumažinta ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį Z. B. bausmė sumažinta ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta Z. B. subendrinta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 7 d.Nuteistasis Z. B. skunde prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį, įvertinti narkotinių medžiagų kiekį ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį. Taip pat prašoma atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylą nagrinėti jam dalyvaujant. Nuteistasis skunde nurodo, jog pagal BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma tik tuo atveju, kai disponuojama dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. buvo rasta 0,060 gramo, o 2017 gegužės 7 d. 0.078 gramo narkotinių medžiagų. Z. B. teigimu toks kiekis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neatitinkantis didelio kiekio sąvoką, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma BK 260 straipsnio 1 dalis.Nuteistojo nuomone teismas privalėjo išsamiai ištirti aplinkybes ir tinkamai įvykdyti bausmės pakeitimą, tik detaliai įvertinęs ar jam inkriminuojamas didelis kiekis narkotinės medžiagos. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo Z. B. skundas atmetamas. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį išsamiai išnagrinėjęs bylą ir surinkęs pakankamai duomenų reikalingų sprendimui dėl bausmės prilyginimo priimti, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. To pateis straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusijos pusė ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24. Pagal Konvenciją ir Sutartį Z. B. buvo perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje.Kauno apylinkės teismas spręsdamas Z. B. paskirtos bausmės pakeitimo klausimą pagrįstai vadovavosi Konvencijos ir Sutarties nuostatomis ir tinkamai nustatė Z. B. paskirtos bausmės konversiją. Skunde nuteistasis iš esmės nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai jo atžvilgiu taikė BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, jo teigimu, jo veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į tai, kad jam negali būti inkriminuotas narkotinių medžiagų didelis kiekis. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir atkreipia dėmesį, kad suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2A-P-65/2006). Z. B. skunde kelia klausimą dėl nusikalstamų veikų prilyginimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo Z. B. dvi nusikalstamos veikos 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje kvalifikuotos pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį (asmens rengimasis padaryti nusikaltimą laikomas nusikaltimo padarymo priemonės ar įrankio suieškojimas, pagaminimas ar jo pritaikymas padaryti nusikaltimą, nusikaltimo bendrininkų telkimas, susitarimas padaryti nusikaltimą ar kitas tyčinis sąlygų padaryti nusikaltimą sudarymas, jei nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nepriklausančių nuo šio asmens aplinkybių. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik rengimasis padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą yra tyčinis asmens veikimas ar neveikimas, tiesiogiai nukreiptas daryti nusikaltimą, jei nusikaltimas nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios) ir 228.1 straipsnio 4 dalies „g“ punktą (narkotinių medžiagų, psichotropinių medžiagų arba jų analogų neteisėta gamyba, prekyba ar siuntimas, o taip pat augalų, turinčių narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų arba jų dalių, turinčių narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų neteisėta prekyba ar siuntimas stambiu mastu). Apylinkės teismas spręsdamas bausmių konversijos klausimą teisingai nustatė, kad Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 4 dalies „g“ punktas – atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų) ir 260 straipsnio 2 dalį (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų) ir Z. B. bausmę sumažino iki aštuonerių metų. Subendrinus bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies nuostatas paskyrė galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.Aukštesnysis teismas pažymi, kad vykdomi įsiteisėję teismo nuosprendžiai (BPK 355 straipsnis) ir suderinant bausmes priimami sprendimai reikalingi nuosprendžio vykdymui. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad bausmės konversijos metu kompetentinga institucija turi apsiriboti gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai išaiškėja iš nuosprendžio, kurį paskelbė nuteisusioji valstybė. Konvencijos 13 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl dėl bausmių konversijos sprendimą priėmęs teismas nei šį sprendimą tikrinantis aukštesnysis teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir faktų, kitaip tariant, peržiūrėti nuosprendį. Todėl nuteistojo prašymas dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir narkotinių medžiagų kiekio nustatymo negali būti tenkinamas. Be to pažymėtina, kad nuteistojo nurodomas narkotinių medžiagų karfentanilio (0,060 gramo ir 0,078 gramo) kiekis, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, priskiriamas labai dideliam kiekiui. Vadovaujantis BPK 362 straipsniu skundas dėl apylinkės teismo nutarties susijusios su nuosprendžio vykdymu gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio, jeigu skundas nepaduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nuteistojo prašymas dalyvauti teismo posėdyje netenkinamas ir pažymėtina, kad baudžiamasis procesas nenumato žyminio mokesčio, todėl dėl nuteistojo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo aukštesnysis teismas nepasisako.Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. B. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.