Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. A., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio E. A., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškimu pareiškėja nurodo, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas, kadangi paveldimą turtą sudaro registruotinas nekilnojamasis turtas, t. y. 1/2 (viena antroji) dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų (viralinės, garažo, ūkinių pastatų, kiemo rūsio) ir kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės Registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 2.1. - 2.9. punktus, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju galimas tik tuomet, kai teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Todėl pareiškėja, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkės, teises, pateikia teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi tokį palikimą priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tuomet turi būti nustatomas palikimo priėmimo faktas, kurį nustato teismas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tais atvejais, kuomet palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikėjas E. A. su savo sutuoktine (pareiškėja) A. A. minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais ir kitais inžineriniais statiniais, įgijo santuokos, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2021-06-22 pažyma apie asmens E. A. duomenis Nr. GR3A-2271-2; VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2021-06-22 pažyma apie asmens A. A. duomenis Nr. GR3A-2271-1) metu pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės Registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 4.1punktas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 4.1. punktas, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5371 ir Nr. 5372), todėl šis nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). O tai reiškia, kad po sutuoktinio (palikėjo) E. A. mirties jo palikimą sudaro 1/2 (viena antroji) dalis nurodyto nekilnojamojo turto (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis). Po pareiškėjos sutuoktinio E. A. mirties jo palikimą, kurį sudarė 1/2 (viena antroji) dalis minėto žemės sklypo ir gyvenamojo namo su pagalbinio ūkio pastatais ir kitais inžineriniais statiniais (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis), priėmė tik jo sutuoktinė, t. y. pareiškėja A. A.. Palikimas buvo priimtas nesikreipiant į palikimo atsiradimo vietos notarą, o faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo metu pareiškėja siekia įforminti minėtus paveldėjimo santykius ir tokiu būdu sutvarkyti dokumentaciją, susijusią su paveldėjimu, tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip paveldėto tėvo turto savininkės, teises, kartu ir teisę disponuoti nuosavybės objektu. Palikėjas E. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams, atsiradusiems po jos mirties, taikomos 2000 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 2000 m. Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o palikimą priėmė kitu įstatymo numatytu būdu, t. y. faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą. Aplinkybę, kad pareiškėja po sutuoktinio E. A. (duomenys neskelbtini) mirties per trijų mėnesių laikotarpį, skirtą priimti palikimą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.119 straipsnio 2 dalis), perėmė palikėjo turtą ir šį perimtą turtą iki savo mirties valdė kaip savo bei laikė save turto savininke, patvirtina jos tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name, kuriame ji kartu su palikėju gyveno iki jo mirties (VĮ Registro centro Gyventojų registro išrašas apie A. A. ir VĮ Registro centro Gyventojų registro išrašas apie E. A.). Toks tolesnis gyvenimas gyvenamajame name, kuris sudaro palikimą, reiškia faktišką jo valdymą, o tai atitinkamai patvirtina, kad asmuo atliko juridiškai reikšmingus veiksmus, kurie būtini, siekiant nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti faktą, dėl to toks faktas ir turi būti nustatytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taip pat aplinkybę, kad pareiškėja perėmė palikėjo turtą ir šį perimtą turtą iki savo mirties valdė kaip savo bei laikė save turto savininke patvirtina prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymas. Šiuo atveju prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą sudarė nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčių (t. y. rinkliavos už atliekų tvarkymą) mokėjimas. Tokius mokesčius tiek iki palikėjo mirties, tiek po jos mirties mokėjo pareiškėja (žr. 2020-01-31 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. FAS1422079). Tokių mokesčių mokėjimas reiškia, kad pareiškėja po palikėjo mirties vykdė prievoles, susijusias su nekilnojamuoju turtu, o tai atitinkamai patvirtina, jog ji perėmė mirusiojo turtą ir šį perimtą turtą valdė kaip savo bei laikė save turto savininke. O šie veiksmai ir jų pobūdis pagal kasacinio teismo išaiškinimą kaip tik ir patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, dėl ko atitinkamai turi būti nustatytas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Be to, aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, dėl ko atitinkamai turi būti nustatytas palikimo priėmimo faktas, patvirtina ne tik nurodytų prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymas, bet ir nurodytų nekilnojamųjų daiktų priežiūra. Tokią nekilnojamųjų daiktų priežiūrą sudarė pareiškėjos veiksmai, kuriais ji rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tvarka bei tinkamos būklės palaikymu. Nurodyto gyvenamojo namo priežiūra taip pat, kaip ir prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymas bei pareiškėjos tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name, kuriame ji kartu su palikėju gyveno iki jo mirties, yra veiksmai, patvirtinantys, kad pareiškėja perėmė palikėjo turtą ir šį perimtą turtą valdė kaip savo bei laikė save turto savininke, o tai reiškia, jog ji priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, dėl ko atitinkamai turi būti nustatytas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).