- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-902-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01135-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2023 m. kovo 16 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
- nustatyti šalių sūnaus E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
- priteisti iš vaiko tėvo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį, pradedant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės;
- pakeisti ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10059-874/2021, dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir nustatyti, kad jo dydis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos yra 200 eurų per mėnesį;
- paskirti vaikų motiną J. S. išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis;
- priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo sūnus E. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jos ir atsakovo duktė E. M. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pripažino dukters tėvystę ir vaiko gimimo įraše yra įrašytas jos tėvu. Sūnaus E. M. tėvu įrašytas atsakovas, kuris sutiko gera valia nustatyti tėvystę supaprastinta tvarka. Jos ir atsakovo santuoka niekada nebuvo registruota, tačiau tam tikrą laiką jiedu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Išsiskyrė su atsakovu maždaug prieš porą metų. Po jų faktinio išsiskyrimo duktė E. pasiliko gyventi kartu su ja. Su atsakovu sudarė susitarimą dėl dukters išlaikymo, kurio dydis buvo 130 eurų per mėnesį, kurio atsakovas iš esmės laikėsi. Nors ir buvo išsiskyrę su atsakovu, tačiau palaikė su juo intymius santykius. Gimus sūnui, su atsakovu nebepavyko susitarti dėl jo išlaikymo ir panašios sutarties nėra sudarę. Nuo sūnaus gimimo momento, iš atsakovo negauna jokios paramos, jo išlaikymui. Atsakovas yra sūnaus tėvas, todėl privalo jam teikti išlaikymą. Nuo teismo patvirtinto susitarimo dėl dukters išlaikymo praėjo tam tikras laikas, per kurį staiga pasikeitė ekonominė situacija: žymiai padidėjo infliacija ir sukilo kainos. Dėl to, šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas dukteriai E. yra nebepakankamas ir turėtų būti padidintas. Šiuo metu teisės aktais patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 730 eurų, tačiau nuo 2023 metų pradžios kils iki 840 eurų. Išlaikymas iš esmės yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, mokslui, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui ir kt. Paprastai išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis ir ši forma taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Jos galimybės teikti išlaikymą sūnui, kurio dydis būtų atitinkantis teismo praktiką, yra gana ribotos, nes šiuo metu yra vaiko priežiūros ir auginimo atostogose ir nuolatinių darbinių pajamų neturi. Ji nežino, ar atsakovas šiuo metu turi nuolatinį darbą, tačiau mano, kad jis turi ieškoti galimybių teikti teismų praktikoje aptarto minimalaus išlaikymo dalį – po 200 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas (jei jos būtų mažesnės už MMA) būtų galima derinti jo teiktino išlaikymo dydį, nes duktė ir sūnus gauna ir valstybės teikiamą materialinę paramą. Šiuo metu pagrindiniai vaikų poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga ir avalyne, higienos bei sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ji skirtina tėvo teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Mano, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir turi būti teikiamas iki sūnus E. M. sulauks pilnametystės. Dukters išlaikymas padidintinas taip pat nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos. Nuo pat gimimo duktė E. M. ir sūnus E. M. auga kartu su ja, yra jos prižiūrimi ir auklėjami. Juos sieja itin artimas ryšys. Jai žinomi vaikų kasdieniai ir specialūs poreikiai, todėl jiems yra saugiau gyventi su ja. Dėl šių priežasčių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Brolis ir sesuo negali būti išskirti ir augti atskirai. Ji yra įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie išspręs gera valia. Ji neturi pagrindo daryti jokių dirbtinių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, užsiimti jo auklėjimu, ugdymu bei išlaikymu. Todėl reikalavimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku šioje civilinėje byloje nekeliamas.
Ieškovė J. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad turi 1 metų 7 mėnesių amžiaus dukrytę E. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir pusės metų sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas yra atsakovas, su kuriuo gyvena atskirai. Jos žiniomis atsakovas šiuo metu dirba Vilniuje, tačiau gyvena (duomenys neskelbtini). Prašo padidinti dukrai E. M. išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį, pakeičiant taikų susitarimą, pagal kurį su atsakovu buvo taikiai sutarę dėl 130 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį, o sūnui E. M. priteisti 200 Eur išlaikymą per mėnesį iš atsakovo. Prašo padidinti išlaikymą dukrai, nes pastaruoju metu viskas labai subrango – tiek vaistai, tiek maistas, tiek apranga ir avalynė, kt., be to, nuo gegužės 1 d. dukrą pradės vesti į darželį. Išlaikymas reikalingas maistui, aprangai ir avalynei, vaistams, nes pastaruoju metu vaikai labai serga, taip pat higienai, ugdymo priemonėms, mokesčiams. Ji su vaikais gyvena socialiniame būste, vieno kambario bute. Jos pajamas sudaro 608 Eur per mėnesį – virš 200 Eur už abu vaikus ir socialinė pašalpa, kuri mažės. Šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaikus. Vaikus augina viena pati, materialiai jai niekas nepadeda auginti vaikų, jos mama padeda jai daržovėmis. Atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą abiem vaikams, kiekvieną mėnesį teikia po 144 Eur išlaikymą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10059-874/2021 buvo tenkintas ieškovės ir atsakovo prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. S.; tėvas J. M. dukros E. M. išlaikymui skiria po 130 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ieškovė ir atsakovas turi du vaikus: E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. Ieškovė su vaikais gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 3 d. buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Butas apie 39 kv. m., jaukus, šviesus, tvarkingas, yra visi tokio amžiaus vaikų poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys, bute yra visi patogumai. E. M. yra užrašyta eilėje į darželį. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu bendrauja, jis epizodiškai teikia vaikams sutartą išlaikymą, lanko vaikus. Ieškovė teigia, kad ginčo su atsakovu dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra. Nepilnamečių vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos neišklausyta dėl mažametystės. Su atsakovu susisiekta telefonu, jis patvirtino, kad su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama jis sutinka, tik dėl išlaikymo dydžio vaikams dar pasitars su pačia ieškove. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimali mėnesio alga nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eurų. Akivaizdu, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra sparčiai augantys, o kartu auga ir jų poreikiai, be to didesnės išlaidos ir didesnė išlaidų našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl nepilnamečių vaikų poreikių apimties ir jų užtikrinimo. Tik asmuo (šiuo atveju motina), nuolat gyvenantis su vaikais bei juos auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaikų poreikius, geriausiai žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas, todėl Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaikų poreikių apimties. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atlikus šeimos aplinkos sąlygų tyrimą, Skyrius daro išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi mažamečiais vaikais ir jų poreikiais, todėl Skyrius neprieštarauja dėl vaiko E. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo po 200 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo bei priteisto išlaikymo dydžio padidinimo E. M. ir priteisimo po 200 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės priteisimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis yra protingas, teisingas ir pamatuotas, atsakovas tikrai gali teikti tokio dydžio išlaikymą.
Atsakovui J. M. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsakovas apie bylos nagrinėjimą, ieškovės ieškinio reikalavimus žino, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10059-874/2021 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2021 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko E. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. S., J. M. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui skiria po 130 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko E. M. pilnametystės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimęs (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. M. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir vaiko E. M. neaugina, tik epizodiškai jį lanko ir teikia išlaikymą.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. M. nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi apskritai negyveno, sūnaus gyvenime dalyvauja labai epizodiškai, todėl laikytina, kad tarp vaiko ir atsakovo emocinis ryšys nesusiformavo, atsakovas sąmoningai pasirinko gyventi atskirai nuo savo nepilnamečio sūnaus. E. M. su motina gyvena socialiniame būste, kur vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.
Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad telefoninio pokalbio su atsakovu metu atsakovas sutiko, kad vaiko E. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.
CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 400 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis galimai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, nes jis, pasak ieškovės, dirba, vadinasi gauna darbo užmokestį, o ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, nes augina du mažamečius vaikus, gauna išmokas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, neturi Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti kilnojamojo/nekilnojamojo turto, gyvena socialiniame būste, be to, ieškovei tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, nes ieškovė kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį išlaiko.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui E. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 9 d., iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pakeisti ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10059-874/2021, dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir nustatyti, kad jo dydis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos yra 200 eurų per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo tada, kai buvo priteistas 130 Eur išlaikymas iš atsakovo jų dukrai E. M., t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d., žymiai išaugo maisto, vaistų, aprangos ir avalynės, ugdymo priemonių, paslaugų ir kitų prekių kainos, todėl iš atsakovo epizodiškai gaunamo 144 Eur (indeksavus priteistą išlaikymo sumą) vargiai pakanka pagrindinių E. M. poreikių patenkinimui, bet to, E. M. nuo 2023 m. gegužės 1 d. pradės lankyti darželį, todėl jos poreikiai dar kažkiek padidės.
Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2021 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo priteistas išlaikymas E. M., praėjo maždaug pusantrų metų, tuo metu E. M. buvo vos vienas mėnuo, šiuo metu mergaitei yra vieneri metai ir 8 mėnesiai, mergaitė tuoj pradės lankyti darželį, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip ganėtinai sunki, ji turi dar vieną vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti, dėl vaikų auginimo ieškovė šiuo metu nedirba, bei į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko E. M. poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 200 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, šiuo metu būtent atsakovas didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi ieškovė realių galimybių dirbti šiuo metu neturi, augina du atsakovo mažamečius vaikus.
Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Skyrius nurodė, jog išlaikymo padidinimas ieškovės prašoma suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-06455 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, kurią teikė advokatas V. Falkauskas. Iš 2023 m. kovo 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2023-03743 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 210 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismas iš viso patyrė 23,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 210 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 73 Eur žyminis mokestis ir 23,38 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikams E. M. ir E. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, 23,38 Eur (dvidešimt tris eurus 38 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.