Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3;

1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2025 m. gruodžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 75 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL baudos;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 MGL bauda ir skirti galutinė subendrinta bausmė — laisvės apribojimas 4 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigotas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) bei 50 MGL bauda.;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta bausmė – 34 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam E. K. paskirta bauda visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 50 MGL bauda, ir kaltinamajam E. K. paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir 84 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi link Užnerio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neįgijęs šios teisės, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510” Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2069760, nustatytas 0,86 promilių girtumas, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant dešinėje kelio pusėje esančio bordiūro, kliudė stulpą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuoto automobilio keleivis A. N. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju buvo išgėrę, nuvažiavo pas draugę S. M., paprašė jos mašinos raktelių ir jai juos davus kartu su nukentėjusiuoju sugalvojo nuvažiuoti į degalinę. Nukentėjusysis buvo be diržo, o jis (E. K.) neatsargiai vairavo. Atsitrenkė į bordiūrą, buvo neblaivus. Nepataikė į kelią, kelias buvo slidus, šiek tiek šlapias. Pats girtas buvo, dėl to nesirūpino, kad diržą užsisegtų keleivis. Automobilis nepypsėjo, kad diržas neužsegtas, muzika grojo. Užvažiavo ant šaligatvio, šovė pagalvės, išlipo iš mašinos, pamatė, kad A. N. kraujuoja, bėgo prie bagažinės ieškoti vaistinėlės, bagažinė neatsidarė. Čiupo telefoną, iškart skambino pareigūnams ir greitajai pagalbai, sakė, kad greitai atvažiuotų. Nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nesutinka, mano, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiojo regėjimas atsistatė.

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad įvykio dieną abu su kaltinamuoju buvo išgėrę. Nuvykę į ,,(duomenys neskelbtini)“ sėdo į mašiną, pats pasiūlė kaltinamajam vairuoti. Išvažinėjant iš ,,(duomenys neskelbtini)“ parkavimosi aikštelės, esančios antrame aukšte, leidosi į pirmą aukštą ir bevažiuojant mašiną ,,užnešė“ į šoną, todėl ir trenkėsi į bordiūrą. Įvykio metu jis (A. N.) nebuvo prisisegęs saugos diržo. Automobilis, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso S. M.. Kaltinime nurodytą dieną kartu su kaltinamuoju autobusu nuvažiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ tam, kad aplankytų kaltinamojo draugę S. M., turėjo planų po jos darbo kažkur nuvažiuoti, todėl S. M. davė kaltinamajam automobilio raktelius. Prieš duodama raktelius S. M. neįtarė, kad jiedu su kaltinamuoju yra neblaivūs. Žinojo, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti. Kaltinamasis atlygino jo patirtą žalą. Kai buvo išleistas iš ligoninės daugiau pas akių gydytoją nesilankė, nes matė gerai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Sigita Bieliavičienė parodė, kad nukentėjusysis patyrė akies sužalojimą – kraujo ištekėjimas, dešinės akies ragenos erozija, dešinės akies obuolio sumušimas su poslinkiu, akies tinklainės defektas, nustatyta geltonosios dėmės skylė, skeveldriniai dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiai, dešino žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelės lūžiai. Kadangi dėl sužalojimų buvo sutrikusi rega, pradžioje visai nematė, o paskui išrašant jo regėjimo aštrumas buvo 0,09. Specialisto išvada rėmėsi tik ligos istorija, todėl išvados antrame punkte nurodžiau, kad esamais duomenimis yra sunkus sveikatos sutrikdymas, o kiek tas regėjimas atsistatė, tam reikėjo dokumentus vėl pateikti dėl tolimesnio gydymo ir sveikatos sutrikdymo mastas galbūt būtų persikvalifikavęs. Gyvai apžiūrint nukentėjusįjį pastarasis sakė, kad jo regėjimas geresnis. Specialisto išvada atlikta su apžiūra ir medicininiais dokumentais. Esmė yra medicininiai dokumentai. jeigu būtų pateikti dar medicininiai dokumentai, jei rega būtų pagerėjusi nuo 1, mastas būtų perkvalifikuotas, nes pagrindinis vaidmuo yra regos aštrumas. Sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė regos aštrumas, kuris išrašymo dieną buvo 0,04, pagal sveikatos sutrikdymo mąsto taisykles yra 30 procentų darbingumo netekimas. Jeigu aštrumas pasitaisęs ir būčiau gavusi naujus dokumentus iš okulisto, kur būtų geresnis regėjimas ir atitinkamai pagal lenteles būtų nustatytas kitas procentas. Bet, kadangi yra kaulų lūžiai, lengvesnis nei nesunkus, sveikatos sutrikdymas nebūtų. Jeigu akis būtų nesužalota, regėjimo aštrumas nesutrikęs, už patį akies sužalojimą irgi duotume nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu nebūtų įtakoję regėjimo aštrumo, pagal gydymo trukmę, jeigu gydėsi daugiau nei dešimt dienų stacionare, kaulų lūžiai. Regėjimo pats aštrumas turėjo įtakos sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui. Neturėjo duomenų, ar iki įvykio buvo nustatytas nukentėjusiojo regėjimas. Bet, jeigu nėra duomenų, matuojama pagal sveiką akį, atskaitos taškas yra 1. Tik atvykus žmogui buvo nustatyta, kad nematė ta akimi, o gydymo pabaigoje okulistas nustatė, kad regėjimas 0,04. Bet galbūt tęsiant gydymą pasitaisytų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad apie įvykį pranešė policija, kai jai priklausanti mašina buvo sudaužyta. Automobilis „BMW 320“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra jos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo atėję iki jos, buvo palikę daiktus, prašė duoti raktus. Raktus davė kaltinamajam. Buvo darbo vietoje, kai jai paskambino ir pranešė, kad jos mašina sudaužyta. Viskas vyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Į įvykio vietą nuvyko po darbo, buvo sudaužyta mašina, pagalvės iššokusios. Žalą kaltinamasis atlygino, todėl pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis vairavo automobilį, raktelius duodama matė ir nukentėjusįjį, jie buvo dviese, viskas vyko staigiai. Dėl sužalojimų girdėjo, kad šovė pagalvė, kad sužeista akis, bet detalių nežinojo. Ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržus – nežino. nebuvo kalbama apie vairavimą. Ar buvo blaivūs – neatkreipė dėmesio, nes dirbo, viskas staigiai įvyko. Mašina užrašyta ant jos tėčio dėl pigesnio draudimo, tačiau mašiną įsigijo savo lėšomis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, registruotas jo (V. M.) vardu. Dukra S. M. naudojosi automobiliu, jis tik registruotas jo vardu. Dukra davė raktus kaltinamajam, kad daiktus pasiimtų iš automobilio, daugiau nieko nežino. Kaltinamasis be dukters sutikimo vairavo automobilį. Jie iš jaunystės draugai, bendraudavo kažkiek. Žala yra atlyginta, nėra pretenzijų dėl sugadinimo. Kaltinamasis žalą atlygino savanoriškai. Po įvykio teko girdėti, kad nukentėjo keleivis.

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.05 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje pranešėjas su automobiliu ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą, sužalotas keleivis. Vyras 24 m. kraujuoja iš nosies, galimai lūžęs pirštas. Laukia vietoje. 21.12 val. atvykus nurodytu adresu, rastas pirmoje eismo juostoje stovintis automobilis ,,BMW 320D”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo keletas asmenų. Nustatytas automobilio vairuotojas – E. K.. E. K. elgėsi neadekvačiai, neatsakinėjo į užduodamus klausimus, neaiškino jokių įvykio aplinkybių. Patikrintas vyro blaivumas alkotesteriu ,,Alcotest 7510” Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2069760. 2024 m. rugsėjo 25 d., 21.18 val. pirmojo patikrinimo metu E. K. nustatytas 1,11 promilių neblaivumas, antrinio tikrinimo metu 21.35 val. – 0,86 promilių neblaivumas. Automobilio priekyje, dešinėje pusėje sėdėjo keleivis A. N., kurį įvykio vietoje apžiūrėję greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 43–45).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Eismo įvykyje dalyvavo automobilis ,,BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 552 (gyvenamoji zona), Nr. 151 (greičio mažinimo priemonė), Nr. 409 (apvažiuoti iš dešinės arba kairės), Nr. 534 (pėsčiųjų perėja) (1 t., b. l. 24, 25).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis ,,BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–42, 50).

AB ,,Regitra“ pateiktame išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio ,,BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. M. (b. l. 51).

Vairuotojų registro įrašo peržiūroje matyti, jog E. K. vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas (1 t., b. l. 131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2236/2024 (02) nurodyta, kad A. N. konstatuota odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, už akies obuolio, dešinės akies ragenos erozijos, dešinės akies obuolio sumušimas su poslinkiu, tinklainės defektas (geltonosios dėmės skylė), nosies kaulų lūžis, skeveldriniai dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiai, dešinio žandikaulio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžiai, plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje, IV delnakaulio skeveldrinis intrasąnaris lūžis su šalutinių raiščių ir delninio piršto sąnario kapsulės pažeidimu, kairio stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinis intrasąnarinis lūžis. Esamais duomenimis sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies sužalojimo, regėjimas susilpnėjo nuo 1 iki 0,04, dėl ko A. N. neteko 30 procentų bendro darbingumo (1 t., b. l. 78–82).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2069760 E. K. pirmo tikrinimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. 21.18 val. nustatytas 1,11 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 21.35 val. nustatytas 0,86 promilių girtumas (1 t., b. l. 47–48).

ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2025 m. vasario 20 d. pateiktame pranešime ,,Dėl informacijos pateikimo žalos byloje Nr. 24/300-13223“ nurodyta, jog nukentėjusiajam A. N. yra išmokėta 3 500 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Kauno teritorinei ligonių kasai išmokėta 3032,98 Eur turtinė pretenzija už A. N. teiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 106, 97–98).

2025 m. lapkričio 6 d. D. Vaikšnienės šeimos klinikos pateiktame rašte nurodyta, jog nukentėjusysis A. N. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2025 m. lapkričio 6 d. į klinikas nebuvo atvykęs. Pacientas kreipėsi nuotoliniu būdu dėl siuntimų gydytojų specialistų konsultacijoms du kartus – 2024 m. spalio 15 d. dėl siūlų šalinimo po akies operacijos dėl patirtos traumos ir 2024 m. spalio 17 d. dėl siūlų šalinimo bei tolesnių rekomendacijų ir dėl chirurginio gydymo galimybių (2 t., b. l. 104).

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punkto nuostatas, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad prieš sėsdamas už vairo buvo išgėręs, pasiėmęs iš draugės mašiną ir matydamas, jog kelias yra šlapias ir slidus, neatsargiai vairavo, nepataikė į kelią, ko pasėkoje, mašinai pradėjus slysti šonu, atsitrenkė į bordiūrą. Be kaltinamojo E. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiojo A. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Apklaustas nukentėjusiuoju A. N. parodė, kad įvykio dieną abu su E. K. buvo išgėrę ir jam (A. N.) pasiūlius kur nors nuvažiuoti, E. K., būdamas neblaivus, vairavo savo draugės automobilį, kurio nesuvaldžius atsitrenkė į bordiūrą. Aplinkybę, jog kaltinamasis iš tiesų vairavo transporto priemonę neblaivus patvirtina 2024 m. rugsėjo 25 d. Neblaivumo nustatyto akte užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog E. K. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678 buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilių girtumas. Be paties E. K. prisipažinimo, tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, patvirtina vairuotojų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog E. K. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Nors E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su jam inkriminuotu sveikatos sutrikdymo mastu, kadangi, kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo regėjimas po įvykio pagerėjo, vis dėlto, baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada patvirtina faktą, jog A. N. konstatuoti sužalojimai, atsiradę įvykio metu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų (poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, už akies obuolio, dešinės akies ragenos erozijos, dešinės akies obuolio sumušimas su poslinkiu, tinklainės defekto (geltonosios dėmės skylė), nosies kaulų lūžio, skeveldrinių dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžių, dešinio žandikaulio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžių, plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje, IV delnakaulio skeveldrinis intrasąnario lūžio su šalutinių raiščių ir delninio piršto sąnario kapsulės pažeidimu, kairio stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinio intrasąnarinio lūžio) nukentėjusysis neteko 30 procentų bendro darbingumo, štai dėl ko nagrinėjamu atveju A. N. patirti sužalojimai atitinka būtent sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Sigita Bieliavičienė patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė akies sužalojimą, dėl kurio A. N. rega buvo sutrikusi – pradžioje jis visai nematė, o paskui jo regėjimo aštrumas buvo 0,09. Jei nukentėjusysis būtų pateikęs medicininius dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo rega yra pagerėjusi, tokiu atveju sveikatos sutrikdymo mastas būtų perkvalifikuotas. Privalu atkreipti dėmesį į tai, jog gautame D. Vaikšnienės šeimos klinikos rašte nurodyta, jog nukentėjusysis A. N. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2025 m. lapkričio 6 d. į klinikas nebuvo atvykęs. Nukentėjusysis kreipėsi nuotoliniu būdu dėl siuntimų gydytojų specialistų konsultacijoms du kartus – 2024 m. spalio 15 d. dėl siūlų šalinimo po akies operacijos dėl patirtos traumos ir 2024 m. spalio 17 d. dėl siūlų šalinimo bei tolesnių rekomendacijų ir dėl chirurginio gydymo galimybių. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurių pagrindu remiantis būtų galima konstatuoti, jog A. N. įvykio metu patirtų sužalojimų mastas turėtų būti perkvalifikuotas į nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be aukščiau aptartų įrodymų visumos kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. K. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo transporto priemonę neįgijęs šios teisės, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510” Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2069760, nustatytas 0,86 promilių girtumas, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir užvažiavo ant dešinėje kelio pusėje esančio bordiūro, kliudė stulpą, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio ,,BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis A. N. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus, rūpestingas ir būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, nebūtų vairavęs neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti, o pasirinkdamas važiavimo greitį būtų atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, tai nebūtų užvažiavęs ant dešinėje kelio pusėje esančio bordiūro ir nebūtų kliudęs stulpo, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi kaltinamojo E. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų pažeidimai buvo pagrindinė priežastis ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – A. N. sunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp E. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi jis, prieš sėsdamas už vairo neblaivus ir net neturėdamas teisės vairuoti, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį (būdamas neblaivus, matydamas jog kelio danga yra šlapi ir slidi, pasirinko tokį važiavimo greitį, jog nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės, dėl ko pastaroji pradėjo slysti šonu), numatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Aplinkybė, jog kaltinamasis nepaisydamas to, jog nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių ir sėsdamas už vairo buvo neblaivus, rodo ne tik jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį tiek į eismo saugumą, tiek į savo bei keleivių sveikatą ir gyvybę, demonstruoja menkinantį ir žeminantį požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi, vairuojant neblaiviam ir nesaugiu greičiu, tačiau įrodo ir labai didelį neatsargumą. E. K. numatė, kad vairuoti neblaiviam ir nepasirinkus saugaus greičio automobilių stovėjimo aikštelėje yra nesaugu, kelia labai didelį pavojų ne tik jam, bet ir kitiems, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galinčių kilti padarinių ir neįvertino tikimybės jiems kilti, tuo, kaip jau minėta, rodydamas aiškiai menkinantį, niekinantį požiūrį tiek į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, tiek į savo vairuojamo automobilio keleivių sveikatą ir gyvybę.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo E. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 1-2 dalys). Jis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 140–147, 134–139), šiuo metu nedirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 strtaipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikėtų pripažinti ir tai, jog kaltinamasis atlygino liudytojai S. M. padarytą žalą dėl automobilio apgadinimo ir nukentėjusiajam A. N. padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažymėtina, jog teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024). Teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindžia faktą, jog kaltinamasis atlygino tiek S. M., tiek ir nukentėjusiajam A. N. padarytą turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai S. M. ir V. M. patvirtino, kad kaltinamasis žalą dėl apgadinto automobilio atlygino savanoriškai. Nukentėjusysis A. N. taip pat nurodė, jog žala dėl jo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu kaltinamojo yra atlyginta, štai dėl ko baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis savo noru atlygino nukentėjusiajam A. N. ir liudytojai S. M. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, E. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant ne didesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 34 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. paskirta bauda visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 50 MGL dydžio bauda, ir kaltinamajam E. K. paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir 84 MGL bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 9 d.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką šioje byloje padarė 2024 m. rugsėjo 25 d., tai yra iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl remiantis aukščiau pateikta praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle šiuo nuosprendžiu ir minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos visos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (terminuoto laisvės atėmimo), paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 84 MGL baudą, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b punktu, pakeistus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, santykiu 1:3 (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys). Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal minėtą ankstesnį 2025 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Šioje byloje vertinant, ar yra pagrindas atidėti E. K. paskirtos galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtina pažymėti, jog kaltinamasis nors ir yra teisiamas ketvirtą kartą, yra baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Štai dėl ko būtina apsvarstyti galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. K. anksčiau teistas, yra baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam ir liudytojai S. M., kurios automobilį vairavo ir apgadino įvykio metu, padarytą žalą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, be to, kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma, todėl yra pagrindas manyti, jog E. K. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 6 mėnesių laikotarpiui nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 punktai). Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam E. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, kitaip sakant, taikant probaciją, bus tinkamai užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kitai bausmės daliai – paskirtai baudai nustatytinas 6 mėnesių laikotarpis, per kurį ši bausmė turi būti įvykdyta savo noru.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36–40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75–79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

E. K., būdamas neblaivus ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, nesuvaldydamas vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant dešinėje kelio pusėje esančio bordiūro, kliudė stulpą, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu kilo keleiviui A. N. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nors padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, tačiau itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas didina net ir neatsargios nusikalstamos veikos pavojingumą. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant ir į tai, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę neįgijęs šios teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant 5 metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2025 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams bausme ir 84 MGL (4 200 Eur) (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudos bausme, tai yra prie griežčiausios 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti 2025 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimo ir baudos bausmes, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, ir paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 10 (dešimčiai) dienų ir 84 MGL (4 200 Eur) (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti E. K. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2025 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir bausmės – baudos vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir bausmę – baudą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. išaiškinti, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103, arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.