Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-35-496/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2-35-496/2012
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00800-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Rimvydas Butis
Civilinė byla Nr. 2-35-496/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00800-2011-2Procesinio sprendimo kategorija : (S) 26.2.; 44.1.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.8.; 99.5.; 114.4.; 116.1.; 116.4.
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovui R. B.,jo atstovui, advokatui Rimvydui Bučiui,atsakovei A. M.,jos atstovui, advokatui G. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. M. su trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų D. P., O. K., R. M., I. S., J. T., D. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. M. 454 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo už atsakovės sūnaus V. M., neturinčio 14 metų amžiaus padarytą žalą – dviračių ir kitų daiktų vagystę iš jam priklausančio gyvenamojo namo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškinys kyla iš baudžiamosios bylos, kurioje Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.67-1-00118-11 dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į patalpą, nes kalti asmenys nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu palaiko savo ieškinį, prašo jį patenkinti. Ieškovas paaiškino, kad savo sodyboje rasdavo išdaužtus langus, pasigesdavo daiktų. Kaimynas J. J. taip pat skundėsi daiktų dingimu iš jo sodybos, tuomet jie kartu pasitarę gavo vaizdo kamerą ir iš pradžių įrengė prie J. J. namų. Ten kamera nieko neužfiksavo. Ieškovas nurodė, kad vėliau vaizdo kamera buvo pritvirtinta prie R. B. namų ir jau po kelių dienų užfiksavo prie namo atėjusius vaikus – V. M., D. T.. Ieškovas nurodė, kad iš pradžių nuėjo pakalbėti su užfiksuotų vaikų tėvais. V. M. tėvas R. M. kartu su sūnumi V. M. ir kitais vaikais buvo pakviesti į J. J. namus ir per kompiuterį jiems buvo parodytas vaizdo kameros užfiksuotas vaizdas. R. M. tuomet barė savo sūnų, pasakė, kad jų namuose yra dviračiai. Ieškovas nurodė, kad vaikai P., V. M., T., K. pripažino ėmę daiktus iš jo namų, nurodė vieną iš pavogtų daiktų – žoliapjovę. Po pokalbio su vaikų tėvais, niekas neatlygino padarytos žalos, todėl ieškovas nurodė kreipęsis į policiją. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo jis užvedė civilinę bylą ir visi kiti kaltų vaikų tėveliai, išskyrus A. M., atlygino jam vaikų padarytą žalą. Ieškovas R. B. nurodė, kad vaikų padarytos žalos dydį jis nustatė atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į daiktų nusidėvėjimą. Iš V. M. namų jam buvo grąžinti trys dviračiai, tačiau jie sugadinti, išardyti, todėl prašo už juos taip pat atlyginti žalą. Padalinus tarp visų tėvelių, atskaičiavus kitų asmenų atlygintą žalą, jis prašo priteisti iš A. M. 454Lt turtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovas R. B. prašo priteisti iš atsakovės 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Po vagysčių iš jo sodybos jis jaučia baimę, kad vagystės gali pasikartoti, kad iš piktumo jo sodybą visiškai gali sunaikinti ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, R. B. prašo priteisti 600 Lt advokato išlaidų ir 145,26 Lt kelionės išlaidų.

Ieškovo atstovas prašo patenkinti ieškinį, nurodė, kad už vaikų padarytą žalą atsako jų tėvai. Kitų vaikų tėveliai, byloje tretieji asmenys geranoriškai atlygino padarytą žalą, o A. M. žalos atlyginimo dalis yra nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutinka visiškai, ji nurodė, kad ieškovas R. B. jos sūnų V. M. įtraukė į nusikalstamą veiką, norėdamas pasigerinti savo sunkią turtinę padėtį. Atsakovė nurodė, kad R. B. įrengęs vaizdo kamerą prie namų, pats pakvietė V. M. ateiti, leido pasiimti iš jo namų jam nereikalingus daiktus, siūlė pasikviesti kitų vaikų. Atsakovė nurodė, kad vaizdo kamera užfiksavo vaikus vaikštančius prie namo, bet ne imančius kokius nors daiktus. Atsakovė pripažįsta, kad trys R. B. dviračiai jų namuose buvo, tačiau sūnus Valdas tuos dviračius parsivežė su R. B. leidimu sulūžusius, pats namuose suremontavo, pakeitė kai kurias dalis ir grąžino dviračius geresnius, negu vaikas paėmė. Atsakovė nurodo, kad negalima remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes ji kelia labai daug abejonių, vaikai mokykloje buvo apklausinėjami nedalyvaujant tėvams ir mokytojams.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima remtis.

Tretieji asmenys D. P., O. K., R. M., I. S., J. T., D. Z. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl R. B. ieškinio A. M. nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.67-1-00118-11 Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad iš R. B. sodybos, esančios Kelmės r., Šaukėnų sen., Vabalių k. nuo 2010 m. vasaros iki 2011m. balandžio 11d. iš vieno nerakinto ūkinio pasato pagrobti 5 dviračiai, iš lauko virtuvės įsibrovus pro langą pagrobtas laikrodis QUARTZ 15 Lt vertė, kasetinė magnetola BLAUPUNKT 30 Lt vertės, automobilinis radijo imtuvas BLAUKPUNKT 20 Lt vertės, metalinis karutis guminiais ratais 60 Lt vertės, aliuminis karutis dviejų ratų 250 Lt vertės, vario laužo 20 kg. 350 Lt vertės, magnetola 50 Lt vertės. Iš kito ūkinio pastato dingo traktoriaus pakrovėjo ilgasis cilindras 300 Lt vertės, skardos mechaninės karpymo žirklės 100 Lt vertės, 6 kultivatoriaus dantys 150 Lt vertės, iš lauko dingo juodo metalo laužo 1200 kg. 1000 Lt vertės. Nuo traktorinio trivagio plūgo pavogtas vienas korpusas 300 Lt vertės. Iš gyvenamojo namo pavogtas motopjūklas Hqusvarna 245, 2000 Lt vertės, savadarbis suvirinimo aparatas 300 Lt vertės, elektrinis plovimo mechanizmas 700 Lt vertės, oro kompresorius 500 Lt vertės, elektrinė žoliapjovė 250 Lt vertės, automatinės skalbimo mašinos elektros variklis 50 Lt vertės, bulvių elektrinė tarkavimo mašina 200 Lt vertės, 2 automobiliniai CD grotuvai bendros 200 Lt vertės, kompiuterio procesorius 400 Lt vertės, trys vaikiški kompiuteriniai žaidimai bendros 90 Lt vertės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. M. pagrobė penkis dviračius, nes pas jį surasti trys vogti dviračiai, o liudytojai nurodo, kad jis du dviračius pardavė, taip pat V. M. dalyvavo vagiant žoliapjovę, automagnetolą, kompiuterinį žaidimą. Nutarime nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. T., J. P., D. K., V. M., M. S., G. Z. ir L. T. neturėjo keturiolikos metų, todėl jie negali būti nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. subjektais, dėl šios priežasties jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

T.y. ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad žala ieškovo R. B. turtiniams interesams buvo padaryta bendrais vaikų iki 14 metų veiksmais, jiems baudžiamoji atsakomybė nebuvo pritaikyta, tačiau prievolė atlyginti žalą atsirado, nes jie savo neteisėtais veiksmais ją padarė. Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Ieškovas R. B. patikslintame ieškinyje (1 t., l.133-134) nurodė, kad D. T., J. P., D. K., V. M., M. S., G. Z. ir L. T. pagrobė jo asmeninio turto už 1915 Lt sumą. Dalis daiktų – 3 dviračiai, karutis, laikrodis, magnetolos - buvo grąžinta, tačiau daiktai sugadinti ir netinkami vartojimui, tapę beverčiais. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvai atlygino žalą, padarytą jų vaikų veiksmais, t.y. D. Z. atlygino G. Z. padarytą žalą - 243 Lt (119Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos), O. K. atlygino D. K. padarytą žalą - 305 Lt (181Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos), D. P. atlygino J. P. padarytą žalą - 383 Lt (259Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos), I. S. atlygino M. S. padarytą žalą 454 Lt (330Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos), J. T. atlygino L. T. padarytą žalą - 243 Lt (119Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos), R. M. atlygino D. T. padarytą žalą - 578 Lt (454 Lt turtinės žalos ir 124 Lt neturtinės žalos). Šių asmenų atžvilgiu ieškovas R. B. atsisakė nuo ieškinio, teismas jo atsisakymą nuo ieškinio dalyje priėmė ir civilinė byla dalyje buvo nutraukta (t.1, l.119-120, 148-150).

Iš patikslinto ieškinio, ikiteisminio tyrimo bylos, 2011-12-16d. susitarimų (t.1, l.113-114) matyti, kad visų vaikų tėvai, išskyrus V. M. motiną A. M. geranoriškai susitarė ir atlygino R. B. padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K., atlikęs ikiteisminį tyrimą byloje Nr.67-1-00118-11, paaiškino, kad R. B. kreipėsi į policiją dėl vagysčių iš jam priklausančio namo, pateikė vaizdo kameros nuotraukas, kuriose matosi vaikai prie jo gyvenamojo namo lango, jis įformino įvykį ir nuvyko į Lykšilio pagrindinę mokyklą, kurioje apklausė moksleivius. Nė vienas moksleivis apklausoje nesakė, kad R. B. būtų leidęs jiems paimti jo daiktus. Vėliau jis su kitais asmenimis, konkrečiai su kuo neprisimena, važiavo į žvyrduobę, vaikų apklausose nurodytą vietą, ieškoti pavogtos žoliapjovės, tačiau jos nerado. Vėliau buvo nuvažiavęs į Matulaičių namus, kur R. M. pats geranoriškai pateikė pavogtus dviračius, jie buvo prastos būklės, kai kurie su ratais, kiti be jų.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad į mokyklą buvo atvykęs R. B. ir tyrėjas, kuris pasakė, kad reikės apklausti vaikus. Apklausoms buvo suteiktas direktorės pavaduotojos kabinetas. Direktorė pavedė jai dalyvauti tyrėjui apklausiant vaikus. Ji dalyvavo D. T. apklausoje. Šis vaikas tyrėjui viską pasakojo geranoriškai, su visomis smulkmenomis, jokio spaudimo vaikui nebuvo daroma. D. T. pasakojo, kad R. B. sodyboje dalyvavo V. M.. Kitų vaikų apklausoje ji nedalyvavo, nes prasidėjo pamoka. Tvirtina, kad apklausiant vaikus mokykloje jokios grėsmės vaikams nebuvo, nes gretimame kabinete buvo pati direktorė, o kabinetų durys nebuvo uždarytos. Liudytoja nurodė, kad vaikų apklausose R. B. nedalyvavo. Liudytoja I. P. nurodė, kad yra klaususi V. M. apie R. B. sodybą. Šis vaikas jai vaizdingai pasakojo, kad vedamas smalsumo mėgdavo užeiti į R. B. sodybą. Jis sakė, kad apie vagystes iš šios sodybos jis papasakojo tyrėjui ir jai apie vagystes nepasakojo.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad su R. B. pasikalbėdavo, kad iš jų abiejų sodybų dingsta daiktai, kartais išdaužia langą. Siekdami apsisaugoti jie įsigijo vaizdo kamerą, kurią iš pradžių įrengė prie jo namų. Tuo laikotarpiu nebuvo užfiksuota įsibrovimų į jo namą. Vėliau vaizdo kamerą įrengė prie R. B. namų ir jau po trumpo laiko kamera užfiksavo vaikus prie R. B. sodybos. Tuomet jie su R. B. pasikvietė užfiksuotus vaikus su jų tėveliais pas jį į namus ir kompiuterio pagalba parodė užfiksuotą vaizdą. R. M., V. M. tėtis pamatęs vaizdą barė sūnų Valdą. Vėliau R. B. padarė nuotraukas iš vaizdo įrašo, kad jis nuvežtų į policiją.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad tyrėjas Kvedaras buvo jų namuose, jis rado dviračio rėmų. Tyrėjas fotografavo rastus dviračius. Vėliau jo vaikai sutaisytus dviračius nuvarė į R. B. namus. Sūnus Valdas jam sakė, kad „dėdė pasiūlė jam pasiimti daiktus“, jis sakė vieną kartą buvęs B. sodyboje kartu su T. Liudytojas nurodė, kad dar iki vaikų nuėjimo prie R. B. sodybos, jis yra matęs, kad R. B. kalbasi su jo sūnumi Valdu. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.67-1-00118-11 yra užfiksuota kokie R. B. daiktai rasti ir jų būklė (l.31-37). R. M. pateikė tris dviračius: juodos spalvos dviratį vaikišką, be užrašų, vaikišką dviratį „Matrixx“, dviračio rėmus Funny. E. E. pateikė metalinį karutį guminėmis padangomis, apvalų laikrodį Quartz, vienos kasetės magnetolą juodos spalvos, automagnetolą Blaupunkt, automobilinę radiją Blaupunkt. Šie daiktai buvo grąžinti savininkui R. B.. Fotonuotraukose (t.1, l.18-20) užfiksuoti du vaikai prie pastato lango, vienas iš jų aktyviai kažką suka. Ieškovas R. B. ir A. M. patvirtino, kad vienas iš vaikų, užfiksuotų prie R. B. namo, yra V. M., atsakovės sūnus.

Atsakovė A. M. nurodo, kad vaikų parodymais negalima remtis, nes jie buvo apklausti nedalyvaujant tėvams ir pedagogams. Priimant sprendimą nesiremiama apklausomis, dėl kurių iškelta abejonė, aptariami kiti įrodymai. Atsakovė A. M. nurodė, kad pedagogė I. P. dalyvavo apklausiant D. T.. Tai patvirtino pati I. P.. D. T. apklausoje (ikiteisminio tyrimo byla Nr.67-1-00118-11, l.39) nurodė, kad V. M. pasiūlymu jie kartu su D. K. ir P. nuvyko prie negyvenamos sodybos Vabalių kaime. D. T. pripažino atsukęs lango vinis, išėmęs lango stiklą ir visi sulipę į namo vidų, tik K. pasilikęs lauke. M. su P. atidarė kitą, paskutinį langą ir iškėlė žoliapjovę, kurią paslėpė už medžio. Vėliau su K. stiklą įdėjo ir žaidė. V. M. pasiūlė žoliapjovę išardyti, nes joje yra daug vario. Matulaitis jam sakė kad ten buvo anksčiau ir pavogė dviračius. D. T. paaiškino, kad kiti vaikai paėmė kitus daiktus. Dalyvaujant mamai liudytoju apklaustas G. Z. (ikiteisminio tyrimo byla Nr.67-1-00118-11, l.47), nurodė girdėjęs, kad V. M. iš R. B. sodybos pavogė dviračius ir pardavė Vaiguvoj. Dalyvaujant mamai liudytoju apklaustas K. M. (ikiteisminio tyrimo byla Nr.67-1-00118-11, l.46) paaiškino 2011m. pavasarį jam D. T., V. M. ir J. P. siūlė nueiti į sodybą vogti vario ir jį parduoti, bet jis atsisakė. Dalyvaujant mamai liudytoju apklaustas M. S. paaiškino (ikiteisminio tyrimo byla Nr.67-1-00118-11, l.44), kad balandžio mėnesio pabaigoje jam J. P. pasakė, kad netoli Lykšilio k. yra negyvenama sodyba, kur yra įvairių gerų daiktų. Tada jie abu ir V. M. nuėjo prie to namo. Pro langą įlindo V. M. ir J. P.. Po to jie iš namo išėjo ir V. M. su savimi turėjo maišelį. Kas buvo maišelyje jis nematė. V. M. siūlė jam kompiuterinį žaidimuką, tačiau jis neėmė. Po to V. M. atsivarė du dviračius ir vėliau juos nusivarė link grūdų sandėlio.

Iš visų aptartų ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad nepilnamečiai vaikai, tarp kurių vienas iš aktyviausių buvo V. M., ne vieną kartą ėjo į R. B. sodybą, atsukę vinis iškeldavo langą, pro jį patekdavo į namą ir iš jo paimdavo daiktus, kitus daiktus paėmė iš ūkinių pastatų. Dalis daiktų yra surasta, dviračiai rasti V. M. namuose, ieškovas juos pažino kaip savo daiktus, tačiau jie yra sugadinti, praradę vertę. Ieškovo teiginius apie daiktų gadinimą patvirtina daiktų apžiūra, vaikų pasakojimai apie V. M. siūlymą ardyti daiktus ir ieškoti metalo. Fotonuotraukos patvirtina vaikų pasakojimus, kad į namą patekdavo atsukę lango vinis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nekėlė versijų, kad jos sūnus nevogė, o turėjo R. B. leidimą paimti daiktus (ikiteisminio tyrimo byla Nr.67-1-00118-11, l.54). Atsakovė A. M. 2011-09-09 buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais, kad jos sūnus V. M. iš R. B. sodybos pagrobė įvairius daiktus (t.1, l.66). Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu iškelta atsakovės versija, kad R. B. leido jos sūnui paimti daiktus iš jo sodybos yra vertinama, kaip jos siekimas išvengti civilinės atsakomybės ir yra visiškai neįrodyta bei prieštarauja visiems kitiems įrodymams byloje.

Ieškovas R. B. ieškinyje daiktų, kuriuos pavogė vaikai, kainas nurodė tokias pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta daiktų vertė nedidelė, lyginant su analogiškų daiktų rinkos verte, šiuo metu į bylą įtraukti tretieji asmenys visiškai sutiko su ieškovo nurodyta daiktų verte ir visiškai atlygino jų vaikų veiksmais padarytą žalą, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovo nurodytu padarytos žalos dydžiu. Ieškinyje R. B. buvo nurodęs bendrą žalos dydį septyniems atsakovams 1915 Lt. Šeši atsakovai, šiuo metu tretieji asmenys, yra atlyginę 1462 Lt žalos. Likusi neatlyginta žala yra 453 Lt. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus įrodymus pripažįstama, kad atsakovės V. M. sūnus padarė neteisėtus veiksmus, pasisavino R. B. turtą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas 453 Lt sumai.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos numato, kad skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo R. B. reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procentines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstama veika, todėl ieškovas R. B. turi teisę reikalauti iš atsakovės kompensacijos už patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl jo turto pagrobimo. Atsižvelgiant į ieškovo pagrobto turto vertę, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad R. B. su trečiaisiais asmenimis yra sudaręs susitarimą, kad kiekvieno vaiko tėvas atlygina po 124 Lt neturtinės žalos, į tai, kad V. M. buvo vienas iš aktyvesnių vaikų darant nusikalstamą veiką, tačiau atsakovės A. M. turtinė padėtis yra sunki, ji serga (t.1, l.62, 63), yra išsituokusi, turi tris nepilnamečius vaikus (t.1, l.64, 65) ieškovui priteisina iš atsakovės A. M. 124 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu atleistas šioje byloje nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį patenkinus ne visiškai išlaidos valstybei iš ieškovo nuo nepatenkintos ieškinio dalies nepriteistinos.

Tenkinant ieškinį iš dalies turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. M., tačiau jai yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t.1, l.32, 137), todėl iš jos nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, pašto išlaidos) valstybei.

CPK 93str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo R. B. ieškinys patenkinamas 61 procentu, todėl jam priteistina iš atsakovės 61 procentas išlaidų advokato pagalbai 366 Lt (600 Lt x 61 %).

R. B. pateikė prašymą priteisti jam iš A. M. 145,26 Lt kelionės išlaidų, tačiau jis nenurodė, kokia transporto priemone važiavo į teismo posėdžius, kokios buvo būtinos kuro sąnaudos, todėl nėra galimybės apskaičiuoti kelionės išlaidų dydžio ir jos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 259 str., 265 str., 268 str., 307str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti R. B. iš A. M. 453,00Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris litus) turtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. spalio 4d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo, ir 366 Lt (tris šimtus šešiasdešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė