Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-12-30 · Civilinė byla Nr. e2-6419-405/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-30
Bylos Nr.
e2-6419-405/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
R. B., V. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-6419-405/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10430-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.5.2.12; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

ŠvenčionysUtenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė,

veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams R. B., V. Š. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir draudėja UAB „Topdeal“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. buvo apdraustas automobilis „BMW (USA)X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas, atsitrenkus į automobilį dviračiu važiavusiam atsakovų R. B. ir V. Š. (buvusi pavardė – B.) nepilnamečiam vaikui. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu pripažinta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovų nepilnamečio vaiko, kuriam įvykio metu nebuvo suėję keturiolika metų, veiksmų. Ieškovė eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 859,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl patirtos žalos kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Prašo priteisti solidariai iš atsakovų 859,21 Eur žalos atlyginimo, 22,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir V. Š. (ankstesnė pavardė „B.“) 859,21 Eur žalos atlyginimo, 22,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai R. B. ir V. Š. nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir UAB „Topdeal“ 2023 m. rugsėjo 28 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. apdrausta draudėjos transporto priemonė „BMW (USA) X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (Nr. 20-ANR_O-47771-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini))) esančiais duomenimis patvirtinama, kad 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) dėl dviratį vairavusios nepilnametės E. B., neturinčios keturiolikos metų amžiaus, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė „BMW“ („BMW (USA) X5“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviratis. Minėtu nutarimu nustatyta, kad dviratį vairavusi E. B. pažeidė kelių eismo taisykles – neturėdama keturiolikos metų amžiaus vairavo techniškai netvarkingą dviratį, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. iš šalia esančios teritorijos, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir dviratininko šalmo, nestebėjo važiuojamosios dalies, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo dviračio, laiku jo nesustabdė ir atsitrenkė į gatve važiavusį automobilį „BMW“, tuo nepilnametė pažeidė KET 55, 56, 102 p. reikalavimus. Minėtu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis LR ANK 565¹ str. 2 p., kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Ieškovės ADB „Gjensidige“ 2024 m. spalio 31 d. sudarytoje žalos sąmatoje esančiais duomenimis patvirtinama, kad dėl transporto priemonės „BMW (USA) X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 859,21 Eur dydžio žala. Ieškovės 2024 m. lapkričio 6 d. pranešimu ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 1096179 patvirtinama kad draudimo bendrovė išmokėjo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui 859,21 Eur žalos atlyginimo.

LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių saugos klausimus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (1 p.) ir padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (2 p.).

Civilinės atsakomybės teisiniams santykiams būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltės – buvimą. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo (ieškovė) turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad eismo įvykis kilo ir turtinė žala padaryta dėl atsakovų nepilnamečio vaiko, neturinčio keturiolikos metų amžiaus, neteisėtų veiksmų – vairavo techniškai netvarkingą dviratį, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir dviratininko šalmo, vairuodama dviratį neturėdama keturiolikos metų amžiaus, įvažiavo į gatvę ir atsitrenkė į gatve važiavusį automobilį.

CK 6.275 str. 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė už padarytą žalą tėvams nekiltų, jie turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo ir neįrodinėjo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovai, būdami pagal įstatymą atsakingais už savo nepilnamečio vaiko veiksmus, privalėjo užtikrinti, kad neatsirastų žala trečiajam asmeniui. Tėvų kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Kaip jau minėta, žalos atlyginimo bylose atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarime esančias duomenimis patvirtinama, kad atsakovai netinkamai įgyvendino savo, kaip nepilnametės tėvų, pareigas, t. y. neužtikrino pakankamos mažametės priežiūros ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žalos nukentėjusiam asmeniui. Taip pat byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė apskaičiavo 859,21 Eur dydžio draudimo išmoką ir ją išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

Ieškovės pateikta 2024 m. lapkričio 11 d. pretenzija žalos byloje patvirtinama, kad atsakovai buvo informuoti apie eismo įvykio metu padarytą žalą ir pareigą atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Kaip minėta, atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, ieškinio pagrindo ir dydžio neginčijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų atlyginę žalą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas – ieškovei solidariai iš atsakovų R. B. ir V. Š. priteisiama 859,21 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė taip prašo priteisti solidariai iš atsakovų 22,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kadangi atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą 194 dienomis. CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kompensuojamosios palūkanos tokiais atvejais laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 str., skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Atsižvelgus į tai, kad atsakovai – nepilnamečio vaiko tėvai, kuriems buvo žinoma apie padarytą žalą, neįvykdę savo prievolės, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, ieškovės apskaičiuotos už 859,21 Eur sumą nuo 2024 m. lapkričio 30 d. (+18 dienų nuo pranešimo (2024 m. lapkričio 11 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. birželio 11 d.), iš viso už 194 dienas, t. y. 22,83 Eur. (6.210 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovai laiku neatsiskaitė, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (882,04 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 425,93 Eur bylinėjimosi išlaidų – 23 Eur žyminio mokesčio ir 402,93 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį patenkinus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovės prašomos atlyginti 402,93 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą pagrįstos pateiktais dokumentais, jos neviršija rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ numatytų maksimalių dydžių, todėl laikomos pagrįstomis ir šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 str.). Iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovės turėtos 425,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos – suapvalinus, po 212,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (LR CPK 93 str.).

Byloje nustatytos 15,86 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma (po 7.93 Eur), tenkanti kiekvienam iš atsakovų, mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą nepriteisiama (LR CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 441 str., LR CK 6.210, 6.263, 6.275, 6.1015 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš R. B. ir V. Š. 859,21 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 21 ct) žalos atlyginimo, 22,83 Eur (dvidešimt du eurus 83 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (882,04 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ADB „Gjensidige“.

Priteisti iš R. B. 212,96 Eur (du šimtus dvylika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ADB „Gjensidige“.

Priteisti iš V. Š. 212,96 Eur (du šimtus dvylika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ADB „Gjensidige“.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėja Nijolė Lisauskienė