Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-647-390/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams S. L., V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Heraldija“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Heraldijos statyba“, E. L., Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R. I..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas S. L. ir jo atstovė teismo posėdyje prašė sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės jo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo bei nutraukta civilinė bylą. Nurodė, kad tik po kasacinės instancijos teismo priimto sprendimo galima bus toliau nagrinėti bylą, nes tokiu sprendimu bus nustatytos reikšmingos aplinkybės ginčui byloje spręsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, kt.). Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė fakultatyviuoju pagrindu (CPK 164 straipsnio 4 dalis) iki bus Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtas atsakovo S. L. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2A-705/2014.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB Medicinos bankas ieškiniu prašo, be kita ko, pripažinti negaliojančiu 2012-10-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, kuriuo mirusio K. L. įpėdinis sūnus S. L. padovanojo V. L. paveldėjimo teises į ½ paveldėto turto ir leisti UAB Medicinos bankui į šį turtą nukreipti įsiskolinimo pagal iš UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ įgytus vekselius: VEK_47731, VEK_50809, VEK_67131, VEK_72708, VEK_70648, VEK_70668, VEK_70689, VEK_70708, išieškojimą, o taip pat priteisti iš solidaraus skolininko atsakovo S. L. 709 074,51 Lt skolą.

Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-745-390/2013 pagal S. L. ieškinį UAB Medicinos bankui, kurioje Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu, be kita ko, pripažino negaliojančiais UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius: VEK_47731, VEK_50809, VEK_67131, VEK_70648, VEK_70668, VEK_70689, VEK_ 70708, VEK_72708 dalyje dėl S. L. laidavimo UAB Medicinos bankui nuo jų išrašymo momento taip pat panaikino notaro vykdomuosius įrašus vekseliuose dalyje dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-01184-221/2009 buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad tiek S. L., tiek E. L. yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai ir nutraukę santuoką įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui, taigi jau buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas S. L. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties bei sustabdytas apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu actio Pauliana ieškiniu prašo pripažinus 2012-10-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį negaliojančiu, į S. L. sugrąžintą turtą nukreipti įsiskolinimo pagal vekselius: VEK_47731, VEK_50809, VEK_67131, VEK_72708, VEK_70648, VEK_70668, VEK_70689, VEK_70708 išieškojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB Medicinos bankas ieškinyje teigia, kad turi galiojančią reikalavimo teisę į abu solidarius atsakovus S. L. ir V. L. ir ją turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjamas S. L. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, pripažinti negaliojančiais vekseliai dalyje dėl S. L. laidavimo UAB Medicinos bankui. Taigi minėtoje byloje ginčijama UAB Medicinos banko reikalavimo teisė į atsakovą S. L.. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinės bylos pagal S. L. kasacinį skundą išnagrinėjimas ir procesiniame sprendime nustatyti faktai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties gali būti reikšmingi nagrinėjant šią bylą, todėl turėjo pagrindą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas yra ne atsakovo S. L. asmeninis laidavimas pagal jo parašą vekseliuose, kurį jis ginčija civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013, bet solidarios prievolės pagal vekselius prisiėmimas sutuoktinių susitarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas pagal nustatytas faktines aplinkybes nepažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes civilinė byla Nr. 3K-3-300-421/2015 pagal S. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta 2015 m. balandžio 20 d., o procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2015 m. gegužės 20 d.

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.