- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- I-9633-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03265-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prei Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prei Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. O. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad pareiškėjas 2015-04-23 Lukiškių TI-K pateikė skundą Nr. 29-744, kuriame nurodė, kad buvo neteisėtai perkeliamas iš vienos kameros į kitą, o po to ilgą laiką laikomas tarp nepilnamečių asmenų, kameroje Nr. 208. Nepilnamečiai asmenys buvo laikomi tardymo izoliatoriaus poste Nr. 12. I. O. yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir dalį jos turi atlikti kalėjime, todėl negalėjo būti laikomas poste Nr. 12. Pažymėjo, kad yra itin pavojingas recidyvistas. Mano, kad pareigūnai, laikydami jį kartu su nepilnamečiais, sudarė jiems pavojų, neužtikrino nei I. O., nei nepilnamečių saugumo. Be to, buvo atimta teisė į pareiškėjo reabilitaciją, kadangi buvo draudžiamas bendravimas su nepilnamečiais. Tvirtina, kad jam buvo taikomi suimtiesiems taikomi teisės aktai, todėl I. O. patyrė didelių nepatogumų, dvasinę skriaudą, pažeminimą, psichologinį spaudimą. Jis negalėjo bendrauti su bendraamžiais suaugusiais asmenimis. Nepilnamečiai I. O. terorizavo, skatino daryti pažeidimus, aiškinti subkultūros esmę, duoti tabako gaminių ir pan.
Lukiškių TI-K 2015-05-07 sprendime Nr. 96-1135 nebuvo paaiškinta, kodėl pareiškėjas buvo laikomas poste Nr. 12 su nepilnamečiais, buvo nurodyti neaktualių tvarkos aprašų nuostatai bei pažymėta, kad jis yra suimtasis. Nurodė, kad su nepilnamečiais buvo laikomas apie 6 mėnesius. I. O. minėtą Lukiškių TI-K raštą apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, nepilnamečiai buvo iškelti į postą Nr. 20, o I. O. buvo pateiktas Lukiškių TI-K 2015-05-21 raštas Nr. 96-1320, kuris, patvirtina jo netinkamą laikymą bei garbės ir orumo pažeidimą. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos sprendime Nr. 25-2307 patvirtino faktinių duomenų Lukiškių TI-K 2015-05-07 rašte neatitikimą bei ne to teisės akto taikymą. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K raštas Nr. 96-1135, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus parašu, yra suklastotas. Dėl pareiškėjo laikymo su nepilnamečiais jame nepasisakyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendime nėra nustatyta, kad buvo pažeisti teisės aktai.
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad I. O. Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-04 nuosprendžiu buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta 500 Lt bauda. Pirmuosius 4 metus atlikti bausmę buvo skirta kalėjime, todėl pareiškėjas 2013-03-13 atvyko į Lukiškių TI-K. I. O. gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Paskutiniu metu pareiškėjas gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vienas, kadangi jis neišreiškė noro būti kamerose su kitais nuteistaisiais, nuteistais atlikti bausmę kalėjime.
Atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiai asmenys uždaromi į gyvenamąsias kameras vadovaujantis tiek Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimais, tiek Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais, t. y. atskirai nuo suaugusiųjų. Pareiškėjas su analogiškais šioje byloje keliamiems reikalavimams 2015-04-23 kreipėsi į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K 2015-05-07 atsakyme Nr. 96-1135 pateikė išsamią informaciją dėl skunde išdėstytų nusiskundimų. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K į I. O. skundą atsakė tinkamai, pateiktas atsakymas Nr. 96-1135 atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Skundžiamajame atsakyme kreipinys „suimtajam“ vietoje „nuteistajam“ pateiktas dėl techninės klaidos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, klaidos buvo ištaisytos ir nuteistajam 2015-05-21 pateiktas pataisytas raštas Nr. 96-1320. Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė žalą, nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir žalos. I. O. nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė I. O. nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad gavęs I. O. 2015-05-11 skundą, kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl dokumentinės medžiagos pateikimo. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą, nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pažeidė galiojančius teisės aktus. Mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas I. O. buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Skunde yra išdėstyti abstraktūs teiginiai bei bendro pobūdžio pareiškimai. Nepilnamečiai asmenys Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. I. O. nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jo tariamą neteisėtą laikymą Lukiškių T-K, nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei galimai padarytą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuteistojo sąlygomis ir turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir kiti teisės aktai.
Atsakovo atstovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo Lietuvos valstybės atstovams Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje I. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-04-20 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad 2014 m. atlikdamas bausmę, buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 228, o po to neteisėtai ir nepagrįstai perkeltas į nepilnamečiams skirtą gyvenamąją patalpą Nr. 208 ir iki 2015-04-17 laikomas kartu su nepilnamečiais. Pažymėjo, kad jį nuspręsta perkelti į gyvenamąją kamerą Nr. 243, tačiau nėra aiškus tokio perkėlimo pagrindas. I. O. prašė ištirti nurodytas aplinkybes ir paaiškinti padėtį, kadangi dėl nepastovumo laikant jį kamerose patyrė nepatogumų, dvasinę skriaudą ir emocinę depresiją (b. l. 25). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015-05-07 raštu Nr. 96-1135 informavo, kad I. O. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikomas griežtai vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Šiame rašte pažymėta, kad vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr.1-57, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą griežtai vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Nurodyta, kad nepilnamečiai gyvenamosiose kamerose laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Šis raštas I. O. buvo adresuotas kaip suimtajam (b. l. 24). Pareiškėjas su 2015-05-11 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos ir nurodė aplinkybes dėl laikymo kartu su nepilnamečiais, tai, kad jis įvardijamas suimtuoju, o ne nuteistuoju bei vadovavimosi ne tuo teisės aktu bei prašė atlikti tyrimą, išsiaiškinti padėtį ir nubausti už Bausmių vykdymo kodekso pažeidimus bei pareigų nevykdymą atsakingus asmenis. Pažymėjo, kad jo perkėlimas nėra susijęs su konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų ir suimtųjų užkardymu bei kitomis ypatingomis priežastimis, pažymėjo, kad visur buvo laikomas vienas. Dėl nurodytų institucijos veiksmų I. O. buvo sudaryti nepatogumai bei padaryta dvasinė skriauda (b. l. 13–14). Lukiškių TI-K 2015-05-21 rašte Nr. 96-1320 ištaisė 2015-05-07 rašte Nr. 96-1135 aptiktas klaidas. Šis raštas pareiškėjui adresuotas kaip nuteistajam, o ne suimtajam. Jame vadovaujamasi Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr.1-101, o ne Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr.1-57 (b. l. 26). Lukiškių TI-K 2015-05-22 rašte Nr. 100-676 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos vyriausiajam specialistui nurodė, kad pareiškėjui Klaipėdos miesto apygardos teismo 2013-03-04 nuosprendžiu buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 500 Lt bauda. Pirmuosius 4 metus bausmę paskirta atlikti kalėjime. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikomas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais, jis laikomas nuleistojo sąlygomis ir turi visas Bausmių vykdymo kodekse nustatytas teises. Paskutiniu metu kamerose I. O. laikomas vienas. Nurodyta, kad nepilnamečiai Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Pažymėta, kad paaiškėjus, jog pateiktame 2015-05-07 rašte Nr. 96-1135 yra faktinių duomenų neatitikimo ir techninių klaidų,. Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ėmėsi priemonių klaidoms ištaisyti. Nuteistajam I. O. buvo pateiktas 2015-05-21 raštas Nr. 96-1320 (b. l. 15). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-05-27 rašte Nr. 2S-2307 konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015-05-21 raštas Nr. 96-1320, kuriame buvo ištaisytos aptiktos klaidos, buvo pateiktas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė teisės aktus (b. l. 19).
Skundą I. O. grindžia tuo, kad dėl jo laikymo kartu su nepilnamečiais ir kilnojimo iš vienos kameros į kitą pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal nuo 2013-01-01 galiojusios šio įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suimtieji ir nuteistieji nepilnamečiai laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Nuo 2013-01-01 galiojusios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Ginčo dėl to, kad suaugę nuteistieji bei suimtieji turi būti laikomi atskirai nuo nepilnamečių, šioje administracinėje byloje nekyla. Ginčas iš esmės vyksta dėl faktinių aplinkybių: pareiškėjas tvirtina, kad buvo laikomas kartu su nepilnamečiais asmenimis, o atsakovo atstovai tai neigia ir nurodo, kad nepilnamečiai asmenys, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, Lukiškių TI-K laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Jokių prieštaravimų tarp institucijų pateiktų paaiškinimų nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijų pareigūnų raštuose pateiktais duomenimis. I. O. savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, jis nedetalizavo, iš kur žino, kad asmenys yra nepilnamečiai, nepateikė jokių konkrečių šių asmenų duomenų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jo neteisėtą laikymą Lukiškių T-K. Pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo taikomi suimtiesiems taikomi teisės aktai, yra niekuo nepagrįsti. Net ir pasitvirtinus aplinkybėms dėl pareiškėjo laikymo tame pačiame pastate su nepilnamečiais, nėra nei vienos aplinkybės, kuri galėtų liudyti apie pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia, jog jam reikėję bendrauti su nepilnamečiais, tačiau tai jokiu būdu negali sukelti neigiamų pergyvenimų. Pareiškėjas pripažįsta 2015-05-11 skunde, jog jis buvo kameroje laikomas vienas, taigi, jo netenkina vien tik tai, kad jis buvo laikomas su gretimose kamerose esančiais nepilnamečiais. BVK nedraudžia suaugusiųjų laikyti kartu nepilnamečiais toje pačioje įstaigoje, tačiau pažymi, kad jie turi būti izoliuoti. Kadangi pareiškėjas bausmę atliko kameroje, tai jis buvo pilnai izoliuotas, tame tarpe ir nuo nepilnamečių. Kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra rakinami kamerose (BVK 85 straipsnio 3 dalis, 86 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015-09-01 galiojančios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad suimtieji turi būti laikomi atskirai nuo nuteistųjų. Kadangi iki 2015-09-01 teisės aktai nenustatė nuteistųjų ir suimtųjų atskiro laikymo, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2013-03-13, o kaip jis pats nurodė, kartu su nepilnamečiais buvo laikomas apie 6 mėnesius, teismas netiria aplinkybių, ar asmenys, su kuriais buvo laikomas I. O., buvo suimtieji.
Kaip jau minėta, skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai, esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas. Administracinėje byloje nėra pateikta gydytojų išvadų, kad pareiškėjas negalėjo būti perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Konkrečių nepatogumų ir režimų skirtumų, kurie buvo netinkami, pareiškėjas nenurodė.
Aplinkybės, kad Lukiškių TI-K 2015-05-07 rašte Nr. 96-1135 nurodė neaktualią Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo redakciją bei raštą adresavo pareiškėjui, kaip suimtajam, o vėliau šias technines klaidas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, ištaisė, negali būti laikomos teisės aktų bei pareiškėjo teisių pažeidimu. Konstatavus, kad Lukiškių TI-K vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo darbuotojų neteisėtus veiksmus. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015-05-21 raštas Nr. 96-1320, kuriame buvo ištaisytos aptiktos klaidos, buvo pateiktas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o Lukiškių TI-K administracijos pažeidimai dėl netinkamo pareiškėjo laikymo nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisti neturtinę žalą. I. O. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.