Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Piliuona“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Nurodė, kad apie vykdytino teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Piliuona“ priteistos be pagrindo įgytos lėšos, pareiškėjas sužinojo tik grįžęs į Lietuvą 2021 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas nurodo, kad jis gyvena ir dirba užsienyje ir dėl šios priežasties negalėjo pasirūpinti savalaikiu prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimu. Be to, pareiškėjas nesusipažinęs su įstatyme numatytais vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminais.

2. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo A. J. valstybei 17,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4484-608/2014, nusprendė visiškai patenkinti ieškovo A. J. ieškinį ir priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ ieškovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur) be pagrindo įgytų piniginių lėšų, taip pat 1 200 Lt (347,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. J. į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo minėtoje civilinėje byloje nesikreipė. Jis 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą vykdomajam dokumentui civilinėje byloje Nr. 2-4484-608/2014 pateikti vykdyti, tačiau minėtas prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15539-608/2021, pareiškėjui pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 30 d., įstatymo nustatytas terminas pasibaigė 2019 m. birželio 30 d. Šiuo atveju teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas ne dėl objektyviai susiklosčiusių svarbių aplinkybių, bet dėl pareiškėjo nepateisinamai pasyvaus procesinio elgesio. Viena iš pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių – nežinojimas apie kad pareiškėjas nesusipažinęs su įstatymo nustatytais vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminais, tačiau iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-4484-608/2014, kurioje priimtas vykdytinas teismo sprendimas, buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl preziumuojama, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir terminai. Teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija per įstatymo nustatytą terminą buvo išsiųsta šalims ir įteikta įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam tik 2021 m. balandžio mėnesį tapo žinoma apie minėtą teismo sprendimą neatitinka tikrovės.

5. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pareiškėjas taip pat nurodo jo gyvenimą ir darbą užsienio valstybėje, tačiau iš pareiškėjo pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos su „MDS Developments“ matyti, kad minėtos sutarties galiojimo terminas nuo 2013 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 6 d. A. J. ieškinys paduotas 2013 m. lapkričio 8 d., t. y. jau galiojant minėtai nuomos sutarčiai. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio padavimo laikotarpiu ieškovas gyveno ar buvo laikinai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Tai paneigia aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenamosios vietos buvimas užsienio valstybėje jam trukdė realizuoti jo teisę kreiptis į teismą, nes ieškinio padavimo faktas patvirtina, jog minėta aplinkybė pareiškėjo teisės kreiptis į teismą nevaržė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam nuo 2021 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos nepatvirtina, jog išimtinai tik šiuo laikotarpiu pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Byloje nėra pateikta duomenų apie visas pareiškėjui suteiktas atostogos ir/ar pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką per įstatymo nustatytą vykdomojo dokumento pateikimo laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2014 m. birželio 30 d. iki įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pabaigos 2019 m. birželio 30 d. Pareiškėjas ilgą laiką elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę, todėl pareiškimas dėl praleisto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino atnaujinimo atmetamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo vykdyti terminą.

7. Nurodo, kad niekada nėra elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis. Būdamas rusakalbis, dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje nesuprato visų teisinių terminų, kurie numatyti įstatyme, o dėl išsilavinimo ir žinių stokos, dėl to, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir nuolat dirba, per visą termino laiką nebuvo Lietuvoje, todėl negalėjo pateikti prašymo. Teismas turėjo atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nevertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tai yra, kad dėl pareiškėjas prastai moka lietuvių kalbą, dirba mažai kvalifikacijos reikalaujančius miško tvarkymo darbus, neturi tinkamo išsilavinimo. Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nenustatė visų bylos aplinkybių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 straipsnis). Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

10. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas praleido penkių metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Byla išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių, kuris įsiteisėjo 2014 m. birželio 30 d., terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti suėjo 2019 m. birželio 30 d. Pareiškėjas į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2021 m. lapkričio 9 d., tai yra praėjus daugiau kaip dvejiems metams po termino pabaigos.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pareiškėjas nurodo, jog jis prastai moka lietuvių kalbą, dirba mažai kvalifikacijos reikalaujančius miško tvarkymo darbus, neturi tinkamo išsilavinimo, tačiau nenurodo, kaip šios aplinkybės pagrindžia termino praleidimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, kuriam buvo žinoma apie įstatyme įtvirtintus terminus. Teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija buvo įteikta pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo argumentą, jog jam apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma tik 2021 m. balandžio mėnesį. Aplinkybė, jog pareiškėjas yra išvykęs iš Lietuvos taip pat negali būti pripažinta svarbia priežastimi dėl termino praleidimo, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio padavimo metu ieškovas taip pat negyveno Lietuvoje. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo formaliai, nenustatė visų bylos aplinkybių, tačiau iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo išsamiai ir įvertino visas bylos aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teises, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

12. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo kokius konkrečiai teisės aktų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius įrodymus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.