Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37063-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.2.; 3.1.10.4.; 3.3.2.4.

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. J. (A. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo vykdyti terminą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatė dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas konstatavo, jog 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui už pareiškimą sumokėti, tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino ir žyminio mokesčio už pareiškimą nesumokėjo. Dėl nurodytos priežasties nutarė laikyti pareiškimą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Apeliantas (pareiškėjas) A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikė grįžęs atostogoms į Lietuvą, o 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teismas priėmė jau pareiškėjui grįžus į gyvenamąją ir darbo vietą Švedijoje. Teismo priimta 2021 m. gegužės 3 d. nutartis buvo siųsta pareiškėjo motinos gyvenamosios vietos adresu, o pareiškėjo motina apie gautą nutartį pareiškėją informavo tik 2021 m. gegužės 24 d. Kadangi su teismo priimta nutartimi buvo supažindintas savo gyvenamojoje vietoje Švedijoje 2021 m. gegužės 24 d., teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti skaičiuotinas nuo pareiškėjo supažindinimo dienos ir nėra praleistas;

5.2. vykdant teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, teismui 2021 m. birželio 3 d. pateikti įrodymai, patvirtinantys termino praleidimo priežastis, taip pat paaiškinta, dėl kokių priežasčių praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, jog apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik grįžęs į Lietuvą 2021 m. balandžio mėnesį, o susipažinęs su teismo sprendimu iš karto kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo bei termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui nepašalinus teismo nustatytu terminu trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas dešimties dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (b. l. 2-3). Priimta teismo nutartis išsiųsta 2021 m. gegužės 4 d. pareiškime nurodytu adresu (Taikos g. 91-21, Vilniuje; b. l. 4), nurodytu adresu įteikta 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjo motinai I. B. (b. l. 23). Taigi nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti pasibaigė 2021 m. gegužės 24 d. (CPK 73 straipsnis, 74 straipsnio 6 dalis). Prašymas dėl trūkumų pašalinimo teisme pateiktas 2021 m. birželio 3 d. (b. l. 7), t. y. po skundžiamos 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, priėmimo.

11. Pareiškėjas nesutinka su teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Nurodo, jog terminas trūkumams pašalinti turėtų būti skaičiuojamas nuo jo sužinojimo momento apie priimtą nutartį, kuris laikytinas 2021 m. gegužės 24 d., kuomet pareiškėjo mama informavo jį apie priimtą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo terminų skaičiavimu.

12. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, pagal kurį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

13. Pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą dėl termino vykdomajam terminui pateikti atnaujinimo, pareiškime nurodė vykdomojo rašto gavimo adresą Taikos g. 91-21, Vilniuje (b. l. 1), kuriuo, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir buvo siunčiama teismo priimta nutartis. Teismas pagrįstai pareiškime nurodytą adresą laikė pareiškėjo korespondencijos adresu, o siunčiamos 2021 m. gegužės 3 d. nutarties įteikimo datą skaičiavo pagal CPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įteikimo taisyklę, t. y. nuo įteikimo pareiškėjo motinai dienos (2021 m. gegužės 14 d.). Aplinkybė, jog pareiškėjo motina informavo pareiškėją apie teismo priimtą 2021 m. gegužės 3 d. nutartį tik 2021 m. gegužės 24 d., nekeičia procesinės teisės normose įtvirtintų įteikimo fiziniam asmeniui taisyklių, juolab kad priėmusi teismo siųstą dokumentą pareiškėjo motina apie jį turėjo kaip įmanoma greičiau informuoti pareiškėją. Kita vertus, pareiškėjas, pateikęs procesinį dokumentą teismui (šiuo atveju pareiškėjui aktualų pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo), turėjo pareigą būti aktyvus ir pasidomėti dėl pateikto procesinio dokumento. Aplinkybė, jog pareiškėjas, pateikęs prašymą teismui, išvyko į Švediją, neturi teisinės reikšmės nei pareiškėjo pareigoms, nei procesinių terminų skaičiavimui.

14. Taigi pirmosios instancijos teismas, pasibaigus 2021 m. gegužės 3 d. nutartyje nustatytam dešimties dienų terminui trūkumams pašalinti, ir negavęs iš pareiškėjo duomenų apie pašalintus pareiškimo trūkumus, nepažeisdamas procesinės teisės normose įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių bei terminų skaičiavimo pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl nurodyto atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Kartu pažymėtina, jog priimta nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinti vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo vykdyti terminą (pareiškimas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus bei CPK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.