Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-416-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
1-416-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35713-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
S. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-416-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35713-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam A. L.,nukentėjusiajai S. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-923/2016 nutraukta byla kaltinamajam, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. 2016 m. liepos 29 d. apie 15.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė buvusiai sutuoktinei nukentėjusiajai S. L. į dešinės pusės veido sritį bei į kairės pusės petį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. L. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kairiame petyje ir kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. L. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis buvo nuteistas dėl smurto šeimoje 2016-04-19, tą dieną jį atleido iš darbo dėl sveikatos iš (duomenys neskelbtini), grįžo namo neblaivus ir smurtavo prieš žmoną ir grasino ją nužudyti, dėl šios nusikalstamos veikos jis su dabar jau buvusia žmona S. L. tą kartą susitaikė ir byla Nr. 1-1185-923/2016 buvo nutraukta 2016-04-25 teismo nuosprendžiu. Jis 2016-04-19 įvykio nelabai prisimena, nes tą kartą buvo išgėręs alkoholio, tai ne viską pamena. Parodymus, kuriuos tada davė ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Labai daug ko neprisimena, bet aišku, kad niekas kitas tą kartą namuose jo buvusios žmonos sumušti negalėjo. Galėjo būti, kad tą kartą jis gąsdino žmoną papjauti peiliu. Anksčiau būdamas blaivus rankos nekeldavo. Dabar vėl nebegeria. Su nukentėjusiąja S. L. išsituokė birželio 13 dieną, tačiau gyvena tame pačiame bute, pasidaliję kambarius, butas priklauso jų dukrai, kuri gyvena užsienyje. Išsituokė po 2016-04-19 konflikto. Veikas pripažįsta pilnai, dėl kurių prieš tai buvo susitaikę. 2016 m. liepos 29 d. apie 15.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus namuose vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją, trenkė kumščiais kelis kartus buvusiai žmonai. Alkoholis dėl to kaltas. Dabar daug ligų turi, todėl nebegeria, jam į krūtinę įstatyti stentai, turi invalidumą, jam sveikata svarbiau, tai dėl to išėjo iš darbo. Po susitaikymo lankė programą dėl smurto. Ten buvo apie mėnesį laiko, praleisdavo po valandą laiko per dieną. Savo poelgį vertina blogai. Atsiprašė nukentėjusiosios. Kartu turi vieną dukrą, kuriai yra 29 metai.. Pasižada daugiau nesmurtauti, tai buvo paskutinis kartas. Jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia, todėl prašo leisti į gydymą nevaikščioti. Daugiau taip nesielgs, tai buvo pamoka.

Kaltinamajam A. L. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

iš 2016-07-19 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad jame užfiksuota, jog smurtą patyręs asmuo S. L. paaiškino, kad buvęs vyras A. L., būdamas girtas, grasino peiliu, trenkė jai ranka į veidą ir griebė už dešinės rankos, stumdėsi, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – ant dešinio skruostikaulio matėsi sumušimas, mėlynė, paraudusi dešinė ranka (b. l. 12-19);iš 2016-07-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-3);iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos KS specialisto išvados Nr. G 1958/2016 (02) matyti, kad S. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame petyje, kairiame dilbyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 10-11);iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1966 matyti, kad A. L. 2016-07-29 15:54:40 val. nustatytas 4,41 promilių girtumas (b. l. 20). iš Teismų ionformacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad santuoka tarp kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios S. L. nutraukta Kauno apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu, sprendimas įsiteisėjo 2016-07-14.

BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo prisipažinimas patvirtina, kad A. L. 2016 m. liepos 29 d. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė savo buvusiai sutuoktinei nukentėjusiajai S. L. į dešinės pusės veido sritį bei į kairės pusės petį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kairiame petyje ir kairiame dilbyje ir šiais savo veiksmais S. L. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tačiau pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu nustatyta, kad santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo nutraukta teismo 2016-06-13 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016-07-14, o nusikalstama veika buvo padaryta 2016-07-29. Tai yra minėtu kaltinime nurodytu laiku nukentėjusioji buvo buvusi kaltinamojo sutuoktinė. Todėl akivaizdu, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų - nėra sutuoktiniai, nes išsituokę, jų turtas, tame tarpe ir butas, kuriame jie gyvena, nuosavybės teise priklauso jų dukrai. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, nepriklausomai nuo to, kad gyvena viename bute. Esant tokiai situacijai BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės kaltinamajam negali būti taikomos, kvalifikuojant veika pagal BK 140 str. 2 d. negali būti taikomos ir sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytų sąvokų, tik kurioms esant veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (2014-10-03 Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-317-2014), todėl kaltinamojo veika iš BK 140 str. 2 d. perkvalifikuotina darant išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Jis yra kaltas ir baustinas.

Byloje yra duomenų, kad A. L. 2016 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-923/2016 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai S. L. susitaikius (BK 38 str. 1 d.).

Nustačius, kad kaltinamasis per vienerius metus nuo nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir spręstina dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.). Tuo tikslu baudžiamoji byla Nr. 1-1185-923/2016 sujungtina su nagrinėjama byla (BPK 232 str. 4 p.) ir joje atnaujintinas įrodymų tyrimas (BPK 295 str.). Įrodymai, kuriais pagrįstos 2016 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, pakartotinai netiriami. Teismas remdamasi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-923/2016 priimtu 2016-04-25 nuosprendžiu konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. L. 2016 m. balandžio 19 d. panaudojęs fizinį smurtą tyčiniais savo veiksmais nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sutuoktinę S. L.. Be to, tą pačią dieną jis nukentėjusiąją S. L. grasino nužudyti jai sakydamas ,Aš tave papjausiu“, tuo nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. Jis yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamasis padarė tris nesunkius (BK 140 str. 1 d. , BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.) nusikaltimus, stadijas – nusikalstamos veikos baigtos, pobūdį – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, kaip jau nustatyta pirmiau, 2016 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai S. L. susitaikius ir per vienerius metus nuo minėto nuosprendžio padarė naują nusikaltimą pagal BK 140 str. 1 d. tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu (b. l. 44-45, 56-59), administracine tvarka baustas (b. l. 41-43), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 47), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-899 nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje A. L. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizės (b. l. 55-56), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 48), nedirbantis, pasak jo, registruotas darbo biržoje, šeiminė padėtis – išsituokęs.

Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis jokių išvadų dėl visuomenėje priimtų įstatymų laikymosi bei savo gyvenimo būdo ir nukentėjusiosios atžvilgiu iš esmės nepadarė, todėl toks jo elgesys jo šeimos narės – sutuoktinės/buvusios sutuoktinės atžvilgiu netoleruotinas, nes pavojingas jos sveikatai. Atsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už kiekvieną BK 140 str. 1 d. , BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Bausmės vykdymo laikotarpiu A. L. skirtini įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose ir nevartoti alkoholio bei psichotropinių medžiagų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-07-29 15.40 val. iki 2016-07-31 13 val. 25 min., kas sudaro dvi paras, (b. l. 21, 27), ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-923/2016 – nuo 2016-04-20 00.20 val. iki 2016-04-21 09.55 val., kas sudaro dvi paras, (b. l. 25, 30-31), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c p.p., 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. , BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir jį nuteisti:

– pagal BK 140 str. 2 d. (2016-04-19 veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų;

– pagal BK 140 str. 1 d. (2016-07-29 veika) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų;

– pagal BK 145 str. 1 d. (2016-04-19 veika) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą –6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. L. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-07-29 15.40 val. iki 2016-07-31 13 val. 25 min., kas sudaro dvi paras, ir nuo 2016-04-20 00.20 val. iki 2016-04-21 09.55 val., kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskirtą bausmę – laisvės apribojimą sutrumpinti 8 (aštuoniomis) dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jį vykdo; 2) sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.

Kaltinamajam A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius