Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai S. L., kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016-04-19, apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. L., tai yra, tyčia kumščiu sudavė smūgius jai į abi rankas, nugarą, spyrė į dešinę koją, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje nugaros pusėje, kairio kelio srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai S. L. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. L. 2016-04-19, apie 22.40 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagriebęs iš virtuvės du peilius ir nukreipęs juos į S. L., grasino ją nužudyti, sakydamas jai: ,,aš tave papjausiu“, tuo nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-04-19 buvo išgėręs, dėl to namuose kilo konfliktas su žmona, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš ją: sudavė smūgį jai į rankas, gali būti, kad ir į nugarą bei spyrė į koją. Po to jis iš namų išėjo, nuėjo pas savo draugą, dar vartojo alkoholio. Vakare grįžo namo. Dėl girtumo ne viską prisimena, gali būti, kad grasino žmonai ją papjauti, sutinka, kad viskas buvo taip, kaip teisme papasakojo žmona. Dėl tokio savo poelgio gailisi.

Nukentėjusioji S. L. parodė, kad jos sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, 2016-04-19, apie 11 val. jis grįžo neblaivus. Jai norint išeiti, tarpduryje jis ją sumušė: sudavė kumščiu smūgius į abi rankas žasto srityje, į nugarą bei įspyrė į koją. Vėliau sutuoktinis išėjo ir parsinešė dar alkoholio, gėrė. Vakare apie 22. 30 val. jis buvo visiškai neblaivus, pasiėmė iš virtuvės du peilius ir atsukęs juos į ją, sakė, kad ją papjaus. Ji išsigando, griebė už telefono ir bėgo į koridorių išsikviesti policiją. Paskambinusi į policiją, pranešė, kad vyras grasina ją papjauti. Netrukus sutuoktinis kažkur išėjo, atvykęs pirmasis policijos ekipažas jo nerado. Po to atvyko antrasis policijos ekipažas, tuo metu grįžo sutuoktinis. Prie policijos pareigūnų sutuoktinis pasakė, kad tu pasigailėsi, negyvensi. Sutuoktinis prieš ją smurtauja jau ketvirtą kartą, ankstesniais atvejais į policiją nesikreipė.

Iš 2016-04-19 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad S. L. kvietė policiją, nes neblaivus sutuoktinis A. L. naudojo fizinį smurtą, grasino susidoroti, vaikščiojo po butą su peiliais rankose (b.l. 20-23).

Iš 2016-04-20 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. U. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016-04-20, 00.20 val. A. L. agresyviai elgėsi S. L. atžvilgiu, nurodydamas jai: tu pasigailėsi, negyvensi (b.l. 24).

Teismo medicinos specialisto 2016-04-20 išvadoje Nr. G1022/2016(2) nurodyta, jog S. L. padaryti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje nugaros pusėje, kairio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais smūgiais, suduodant kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu daiktu, nebūdingi griuvimui (b.l. 12).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 608 patvirtina, kad 2016-04-20, 00.32 val. A. L. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. L. nežymiai sutrukdžius S. L. sveikatą ir grasinus ją nužudyti, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė sutuoktinei į ranką, gali būti, kad sudavė ir smūgius į nugarą, įspyrė į koją, o apie tai, kad tos pačios dienos vakare grasino ją papjauti, dėl girtumo neprisimena. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, tarnybinis pranešimas apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams, neblaivus A. L. buvo agresyvus sutuoktinės atžvilgiu, sakydamas jai, kad ,,tu pasigailėsi, negyvensi“. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina konkrečius nukentėjusiosios sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Suduodamas smūgius kumščiu ir spirdamas S. L., kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str., BK 248 str. 2 d. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis teigė dėl girtumo neprisimenantis, jog būtų grasinęs nukentėjusiąją papjauti, tačiau nuoseklūs ir išsamūs S. L. parodymai abejonių dėl kaltinamojo grasinimų nekelia. Grasinimas buvo konkretus, kaltinamajam žodžiu pasakant, kad nukentėjusiąją papjaus, be to, sakydamas tokius žodžius, kaltinamasis rankose laikė du virtuvinius peilius, nukreipęs juos į nukentėjusiąją. Nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti realizuotas, nes A. L. tą pačią dieną jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, be to, kviesdama policiją, nukentėjusioji pareigūnams nurodė, jog sutuoktinis grasina ją papjauti. Tokie A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal 145 str. 1 d.

A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nukentėjusiosios S. L. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji S. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

A. L. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų tyčinių nusikaltimų pripažino, su nukentėjusiąja S. L. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi sveikatos problemų. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog A. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nustačius, kad kaltinamasis smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-04-21 pažymą Nr. NTP-7-4472 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš A. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja S. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.