- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- AN2-441-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00890-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- A. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo, A. I. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I., Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 122 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 290 Eur (trisdešimties eurų) bauda. A. I. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 9 d., apie 13.45 val., Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams atlikus UAB „ (duomenys neskelbtini) “ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patikrinimą buvo rasta nelegaliai instaliuota programinė įranga (kompiuterių programos). 2016 m. gruodžio 30 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. 16/16 nurodyta, kad kompiuteriuose, pažymėtuose Nr. 01, Nr. 10, yra instaliuotos kompiuterinės programos Microsoft Windows XP Professional, neatitinkančios licencijuotam autorių teisių objektui keliamiems reikalavimams. Bendra neteisėtai naudojamų kompiuterinių programų suma yra 729 Eur.Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. I. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. I. atžvilgiu.
Taip pat prašė, grąžinti kompiuterius „Dell“, objekto tyrimo akte pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 10, ir kompiuterį „Sony“, objekto tyrimo akte pažymėto Nr. 17.
Skunde pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje teismas nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, paliko protingą abejonę ar traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė administracinį nusižengimą ar jo nepadarė, ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, abejones ir neaiškumus vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai.Pareiškėjo teigimu, teismas A. I. kaltės neigimą įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir teigia, kad jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai ir teismo posėdyje liudytoju apklausto L. K. parodymai. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, A. I. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nes jo įsitikinimu kompiuteriuose buvo įdiegtos legalios programos, kurios yra neatskiriama kompiuterių dalimi, o patys kompiuteriai pripažįstami „licencijuotais kompiuteriais“ pagal oficialias gamintojo Microsoft licencinių sąlygų nuostatas. Nagrinėjamoje byloje autorių teisių turėtojo leidimo nereikėjo, nes ištirti kompiuteriai buvo su autentiškais licencijos įrodymais - originaliomis „Microsoft“ autentiškumo sertifikato etiketėmis (ANK 569 str.).Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nei teismas, nei tyrimą atlikęs ekspertas visiškai nesiaiškino, ar minėti kompiuteriai, objekto tyrimo akto išvadoje pažymėti Nr. 1 ir Nr. 10 yra „licencijuoti kompiuteriai“, ar nelicencijuoti. Ekspertas visiškai nevertino į bylą pateiktų 2016 m. kovo 17 d. kreditiniu dokumentų patvirtinančių, jog kompiuteriai Nr. l ir Nr. 10 licencijuoti, nes juose įdiegta programinė įranga „Microsoft Windows XP Proessional“ teisėtai, t. y. turint autorių teisių turėtojų leidimą, o ne neteisėtai kaip teigia teismas. Teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina kompiuterių Nr. l ir Nr. 10 su juose įdiegta „Microsoft Windows XP Professional COA“ teisėtą įsigijimą.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena dėl A. I. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas, pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę susijusią su kompiuteriu „Sony pažymėtu Nr. 17, nepriėmė sprendimo dėl šio kompiuterio grąžinimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo A. I. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde pareiškėjas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.ANK 652 straipsnyje 1 įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. I. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą ANK 122 straipsnio 1 dalyje.ANK 122 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai A. I. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą bei netinkamai jo kaltės neigimą įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. I. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl administracinio nusižengimo (b. l. 2), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4), pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-7), Kauno AVPK raštu Informacinių technologijų specialistui dėl specialisto išvados pateikimo (b. l. 8), objekto tyrimo aktu Nr. 16/16, iš kurio matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti 23 vnt. nešiojamųjų kompiuterių sisteminiai blokai paimti pagal patikrinimo aktus Nr. 20-IL-22660 ir 20-IL-22656, 2 vnt. rankinių (kišeniniai) kompiuteriai. Pavyko ištirti tik kompiuterių Nr. 01, Nr. 10, Nr. 17 standžiuosius diskus, kurių kompiuterinių programų įrašai neatitinka licencijuotam autorių teisių objektui keliamų reikalavimų, nes nebuvo pateikti operacinių sistemų: Microsoft Windows XP Professional ir Microsoft Windows 7 Professional, esančių kompiuteriuose, įsigijimo dokumentai, todėl jų įdiegimas kompiuteriuose laikomas neteisėtu. Tyrimo metu nustatyta bendra kompiuterinių programų įsigijimo kaina yra 729 Eur (b. l. 10-24), asmens duomenimis (b. l. 25), Sodros duomenų išrašu (b. l. 26), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 27-28), PVM sąskaitų-faktūrų kopijomis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB S. G. įsigijo kompiuterius (b. l. 37-44), kita bylos medžiaga. A. I. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat grindžiama, skundžiamame nutarime aptartais liudytojo L. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Liudytoju apklaustas L. K. nurodė, jog patikrinimo metu įmonėje buvo rasti kompiuteriai, kuriuose buvo įdiegtos programos. Buvo paskirta užduotis ir nustatyta, kad 3 kompiuteriuose yra nelegalios programos. A. I. naudojo nelicencijuotas programas pažeisdamas autorių teises, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ANK 122 straipsnyje. A. I. dalyvavo surašant protokolą, jį pasirašė, todėl liudytojo manymu, jis kaltę pripažino. Iš baudžiamosios bylos buvo matyti jo pozicija – jis nežinojo kaip 3 kompiuteriuose atsirado 3 nelegalios programos, tačiau jis neužtikrino, kad įmonės veikloje būtų naudojamos legalios programos.Nors pareiškėjas A. I. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia naudojęs nelegalias programas, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, A. I. kaltę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytoju apklausto L. K. parodymai. Svarbiu įrodymu laikytina ir 2016 m, gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 16/16, kurios 9 ir 9 punktuose nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti kompiuterių Nr. 1 ir Nr. 10 bei jų programinės įrangos „Microsoft Windows XP Professional“ įgijimo dokumentai, todėl programinės įrangos diegimas kompiuteriuose Nr. 1 ir Nr. 10 laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog objekto tyrimo akto išvados 9 ir 10 punktuose minėti kompiuteriai Nr. 1 ir Nr. 10 patenka į 2016 m. kovo 17 d. kreditinėse PVM sąskaitose apibrėžtus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-2015 metais įgytus kompiuterius „Dell“ su programine įranga „Windows XP Professional COA“ bei paneigia objekto tyrimo akto 9 ir 10 punktų išvadų teiginius, kad minėtos operacinės sistemos diegimas kompiuteryje Nr. 1 ir Nr. 10 laikomas neteisėtu. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodyti įsigyti kompiuteriai nėra identifikuoti, todėl negalima daryti išvados, jog šie dokumentai pagrindžia būtent kompiuterių Nr. 1 ir Nr. 10 ir programinės įrangos „Microsoft Windows XP Professional“ įsigijimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12142-16 (b. l. 71) metu apklaustas A. I. nurodė, jog didelė dalis kompiuterių buvo įsigyta iš vieno pardavėjo buvusio Ukmergėje, kurio duomenų neprisimena. Tačiau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. I. teigė, jog nenaujus kompiuterius pirko su gamykline Microsoft Windows licencija pagal skelbimus, galimai iš fizinio asmens, kuris kvitų nedavė. Kompiuterį Dell 630 pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Microsoft Windows XP Professional kompiuterine programa. Pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitą už Microsoft Windows programinės įrangos įsigijimą. Kitą kompiuterį Dell 630 nupirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ su Microsoft Windows XP Professional kompiuterine programa. Nors pareiškėjo teigimu jis pirko Dell 630 kompiuterius su Microsoft Windows programine įranga iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje yra pateiktos PVM sąskaitų faktūrų kopijos, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4 kompiuterius iš UAB „S. G.“ (b. l. 37-44), duomenų apie tai, kad pareiškėjo nurodyti kompiuteriai būtų įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra pateikta. Kaip jau minėta, tai, kad byloje buvo pateikti PVM sąskaitų faktūrų patikslinimai, kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „S. G.“ kompiuterius su programine įranga „Microsoft Windows XP Professional“, neleidžia daryti išvados, jog būtent iš UAB „S. G.“ buvo įsigyti objekto tyrimo akto išvados 9 ir 10 punktuose nurodyti kompiuteriai Nr. 1 ir Nr. 10, kadangi PVM sąskaitose faktūrose nurodyti įsigyti kompiuteriai nebuvo identifikuoti. Atmetamas ir apeliacinio skundo, jog apylinkės teismas pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę susijusią su kompiuteriu „Sony pažymėtu Nr. 17, nepriėmė sprendimo dėl šio kompiuterio grąžinimo.Pažymėtina, jog klausimas dėl kompiuterių, tame tarpe ir kompiuterio „Sony“ objekto tyrimo išvadoje pažymėtu Nr. 17 grąžinimo savininkui, buvo išspręstas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą A. I. atžvilgiu (b. l. 3), todėl pakartotinai spręsti pareiškėjo nurodyto kompiuterio grąžinimo klausimą, nebuvo jokio pagrindo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi, nors pareiškėjas prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.