Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J.Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01455-2012-6

2014 m. birželio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžio, kuriuo:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant J. Š. atsiprašyti nukentėjusiosios N. M. bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti priteistą žalą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš J. Š. priteista N. M. naudai 495 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad 2012-05-24, apie 22.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Gatvės pavadinimas 8, Vilniuje, bendrame koridoriuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė N. M., o būtent: jis išvadino N. M. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, bei tyčia ranka sudavė N. M. vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajai N. M. padarė nosies kaulų lūžimą su nosies deformacija – nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Vilniaus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo E. Š. padarytas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sutaptį.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009 ir kt).

Apeliacinio skundo argumentai, kad jis (J. Š.) N. M. nemušė, įvykio metu buvo savo kambaryje miegojo ir negirdėjo, kai į duris beldė policijos pareigūnai, kad apie tai sužinojo tik kitos dienos ryte, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

E. Š. kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: iš dalies paties nuteistojo E. Š. parodymais; nukentėjusiosios N. M. parodymais; liudytojų I. M., R. S., A. B. parodymais; 2012-05-31 išrašu iš medicininių dokumentų (b.l. 18); teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 125/12 (01) (b.l. 35-36) bei teismo posėdžio metu specialisto duotais paaiškinimais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistasis E. Š. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad nukentėjusioji jį apkalba, jis N. M. nemušė, nesikeikė, vakare prieš 21.00 val. ją matė prie tualeto, gal jai ką nors ir pasakė, taip pat matė, kad ji su dukra buvo prie savo buto durų, kažką mosikavo rankomis, aiškino. Jis jai paaiškino, kad jokio pykčio neturi ir niekada neturės, kalbėjo tam, nes žino, kad ji mėgsta nebūtus dalykus prasigalvoti. Paaiškinęs nuėjo į savo namus, užsirakino ir išėjo tik 7.00 val., ryte. Kad pareigūnai beldė į jo duris, sužinojo tik kitą dieną.

Nukentėjusioji N. M. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2012-05-24 apie 22.00 val. su dukra grįžo iš teatro. Joms einant koridoriumi, atsirado J. Š., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, iš jo jautėsi alkoholio kvapas, reikalavo pasiaiškinti. Jos suspėjo užsirakinti savo kambaryje. Pašūkavęs maždaug apie 10 min prie jų kambario durų, J. Š. nuėjo. Tuomet jos dukra nuėjo maudytis, o ji maždaug po 5-8 minučių nusprendė išskalbti drabužius. Atidariusi duris, pamatė priešais stovintį J. Š., kuris užtvėrė jai praėjimą ir plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, piktybiškai neleido praeiti. Tuomet jam pasakė, kad išsiblaivytų, kitaip iškvies policiją, kad jį išblaivintų. Įėjus į prausyklą, jai iš paskos plūsdamasis nusekė Jonas, kuris iš užnugario paėmė ją už peties, apsuko ir stipriai trenkė kumščiu į nosį, po to, iš karto nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Jai pasidarė bloga, vos nenualpo, pradėjo šaukti. Dukra, išbėgusi iš dušo, iškvietė policiją, nes girdėjo, kaip ji bendravo su J. Š.. Tuo metu tualetą tvarkė kaimynė A. B.. Buvo daug kraujo. Anksčiau J. Š. nėra jos mušęs, tik įžeidinėdavo. Greitoji pagalba atvyko po 10 min. ir išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Nustatė, kad sulaužyta nosis, reikalinga operacija. Siūlė daryti iš karto, tačiau ji nesutiko, kadangi darbe turėjo svarbių reikalų, todėl išėjo į darbą, namuose gydėsi tik ledu. Be to, neramu buvo dėl dukros, nes bijojo, kad J. Š. gali jai keršyti (t.1 b.l. 13-14, 196-199).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad, valydama tualetą, išgirdo N. M. klyksmą. Išėjusi ant grindų pamatė akinius, Nomeda buvo susiėmusi už nosies, iš kurios bėgo kraujas, ji verkė, sakė, kad jai trenkė Jonas. Tvarkydama tualetą, girdėjo, kad prausykloje kažkas kalbasi, prieš klyksmą girdėjo vyrišką balsą, tačiau žodžių negirdėjo, girdėjo moters žodžius „policiją gal iškviesti“. Išbėgusi iš dušo, Nomedos duktė iškvietė policiją. Tą dieną ji matė J. Š., jis buvo girtas (t.1, b.l. 31-32, 198-199).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad pabudo nuo riksmo ir verksmo koridoriuje. Išėjusi į koridorių, pamatė N. M. kruvinu veidu, kuri pasakė, kad J. Š., sugriebęs ją už nugaros, apsuko ir trenkė į veidą. Tą vakarą, apie 19-20 val., ji matė J. Š., kuris buvo girtas, vaikščiojo po koridorių, šūkavo, visus plūdo necenzūriniais žodžius. Kai būna girtas, jis nuolat kabinėjasi prie kaimynų, gyvenančių jų aukšte, dažnai vartoja necenzūrinius žodžius (t.2, b.l. 28-29, 199).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja I. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad, būdama duše, išgirdo motinos šauksmą. Išbėgusi pamatė mamą kraujuojančią. Iškvietė policiją. Prieš tai girdėjo motiną kalbančią su kaimynu J. Š. pakeltais tonais, pasirodė, kad jie pykstasi. Jai nereikėjo aiškintis, kas įvyko, nes ir taip buvo aišku, kadangi pati susižaloti motina negalėjo t.1, b.l. 25-26, 200).

2012-05-31 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 125(01) nurodyta, kad N. M. padarytas nosies kaulų lūžimas su nosies deformacija, galimai nurodytu (2012-05-24) laiku, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. N. M. rankose savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ( t.1, b.l. 34-35).

Teisme ekspertas V.Kolomiec patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, jog tyrimui padaryti pakako pateiktos medžiagos, rentgenogramos nematė, tačiau tam, kad nustatyti nosies kaulo lūžį, jos nereikėjo, kadangi, apžiūrėjus nukentėjusiosios nosį, buvo matyti, jog ji – deformuota, vienoje pusėje kaulinėje dalyje matėsi įspaudimas, kurio paprastai nebūna. Taip pat patikslino, jog išvados 4 p. padaryta techninė klaida – praleisti žodžiai „savęs sužalojimui“, nurodė, kad turėtų būti parašyta „nebūdinga savęs sužalojimui ar griuvimui“, taip pat paaiškino, kad tokie sužalojimai nebūdingi atsitrenkimui (t.2 b.l. 18-19).

Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R. B., R. V., R. P. ir V. N. parodymais, kadangi jie nėra informatyvūs.

Ištirtų įrodymų visuma, neginčijamai įrodo, kad J. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Gatvės pavadinimas 8, Vilniuje, bendrame koridoriuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė N. M., o būtent: jis išvadino N. M. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, bei tyčia ranka sudavė N. M. vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajai N. M. padarė nosies kaulų lūžimą su nosies deformacija – nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu skundžiamo nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.