- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1427-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- J. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- E. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. M. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal I. M. ir I. M. ieškinį atsakovams J. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims E. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalie ir nuosavybės teisės pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. M. 2006-07-28 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su prašymu (c.b. Nr. 2-1109-190/2006, b.l. 5-6) iki ieškinio teismui padavimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti J. R. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, daržinę, šiltnamį ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) .
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2006-08-08 nutartimi (c.b. Nr. 2-1109-190/2006, b.l. 22) prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio teismui padavimo dienos ir areštavo J. R. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, daržinę, šiltnamį ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudė J. R. disponuoti areštuojamu turtu ir paskyrė ją areštuojamo turto saugotoja. Taip pat pirmosios instancijos teismas pareiškėjai I. M. nustatė terminą įskaitytinai pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
Šalies argumentai
Ieškovai I. M. ir I. M. 2006-10-31 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-2, 137-138, t. 2, b.l. 20-22) kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismas ir jį patikslinę prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1995-02-27 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį nuo sudarymo momento dėl atsakovės J. R. pirkėjo teisių į 12659/41184 dalies žemės sklypo, pripažįstant pirkėjo teises ieškovei I. M. į 12659/41184 dalis žemės sklypo ir ieškovui I. M. į 9525/41184 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti 1/10 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei 1/10 dalį pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu (t. 2, b.l. 104-110) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovės naudai 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 74,46 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 112-115) ieškovai I. M. ir I. M. prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žemės sklypo dalies priteisimo ieškovams, CPK 326 str. 1 d. 2 p. pagrindu panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010-12-28 nutartimi (t. 2, b.l. 149-154) Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovė J. R. 2011-01-24 pateikė prašymą (t. 2, b.l. 157) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui palikus Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, laikinosios apsaugos priemonės – areštas gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems Pavilnio g. 26, Vilniuje, turėtų būti panaikintas.
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2011-02-01 nutartimi (t. 2, b.l. 159) atsakovės prašymą tenkino ir panaikino 2006-08-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – J. R. priklausančio gyvenamojo namo, daržinės, šiltnamio ir žemės sklypo, esančių adresu Pavilnio g. 26, Vilniuje, areštą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2006-08-08 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1109-190/2006, iki ieškinio teismui padavimo dienos, I. M. prašymu buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys atsakovei J. R., įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.), atsakovės J. R. priklausančio turto areštas panaikintinas, išnykus arešto uždėjimo pagrindui.
Šalies argumentai
Ieškovai I. M. ir I. M. 2011-02-17 atskiruoju skundu (t. 3, b.l. 1) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011-02-01 nutartį panaikinti. Nurodo, kad CPK nuostatos numato kitą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo procedūrą. CPK 150 str. 4 d. numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime ir Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo pasisakyta. Nagrinėjamu atveju įstatymo įsakmus reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti panaikintos priėmus papildomą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. atsiliepimu (t. 3, b.l. 28-29) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011-02-01 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 150 str., 1 d. nuostatas laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovų ieškinį ir apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, kaip tai numato CPK 150 str. 4 d. nuostatos, nebuvo išspręstas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti priimta nutartis, o ne papildomas sprendimas, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Formalus CPK nuostatų aiškinimas negali paneigti priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, juolab, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti paliktos galioti.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu (t. 3, b.l. 25-26) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011-02-01 nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovų teiginiais, jog laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti panaikintos teismui priėmus papildomą sprendimą. Papildomu sprendimu gali būti pašalinami teismo sprendimo trūkumai, tačiau CPK 227 str. 1 d. nuostatos apibrėžia baigtinį atvejų sąrašą, kada gali būti priimami papildomi sprendimai. Ieškovai nenurodo, kokią įtaką jų teisėms gali turėti 2011-02-01 nutartis, todėl asmenims, piktnaudžiaujantiems savo procesinėmis teisėmis, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas tik atskirajame skunde (bei atsiliepimuose į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti arba panaikinti atskirojo skundo motyvai teisinių prielaidų nesudaro.
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 7 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01, tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d., 5 d., iki 2011-10-01 gal. įst. red.). Užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t.y. ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir kiti procesiniai klausimai, tarp jų ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos buvo taikytos, panaikinimo klausimas. Taigi bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Byloje kilo ginčas dėl procesinio dokumento, kuriuo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal atsakovės prašymą klausimas, formos. Kaip minėta, išnagrinėjus bylą turi būti išspręsti ir visi su ja susiję procesiniai klausimai, tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl taikytų laikinų disponavimo turtu apribojimų atsakovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, užbaigęs bylą, taip pat nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, t. y. 2010-12-28 nutartyje (t. 2, b.l. 149-154), kurioje pasisakė dėl bylos esmės, nenurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą sprendžia tas teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl bylą grąžinus į pirmosios instancijos teismui, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą šis teismas, gavęs atsakovės prašymą, išsprendė 2011-02-01 nutartimi (t. 2, b.l. 159).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų motyvais dėl neva klaidingos teismo procesinio dokumento formos. CPK 277 str. 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nepriskiria prie tų klausimų, kurie išsprendžiami priimant papildomą sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-25 nutartis c. b. Nr. 2-481/2010). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, kurį patvirtina ir teismų praktikoje formuojami precedentai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė civilinio proceso taisykles. Priešingai, procesinė situacija, kuomet, civilinė byla yra išnagrinėta, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas neišspręstas, neatitinka protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų bei nepagrįstai suvaržo proceso dalyvių – šiuo atveju atsakovės - teises (CPK 3 str. 1 d., 7 str.). Kaip matyti, apeliantai (ieškovai) savo procesinės teisės įgyvendina, atstovaujami profesionalaus teisininko, advokato, todėl tendencingas teismo nutarties apskundimas itin formaliu pagrindu, neginčijant priimto procesinio dokumento iš esmės, pripažintinas akivaizdžiai neatitinkančiu civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.). Atkeiptinas dėmesys, kad CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 d. numatyta ir tai, jog teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą.
Konstatavus, kad atskirasis skundas nepagrįstas, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 13,50 Lt, t.y. po 6,75 Lt iš kiekvieno (b.l. 31) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. M. ir I. M. po 6 (šešis) litus 75 centus iš kiekvieno dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.