Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-481/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-25
Bylos Nr.
2-481/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
R. A., R. A. Vilniaus
Kreditorius
R. A.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-481/2010Procesinio sprendimo kategorija: 93.2.6.; 110.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3698-560/2009 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Vilniaus m. 10-jo notaro biuro notarei Ž. P. , tretieji asmenys R. A. ir antstolė A. A., dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

ieškovas D. V. 2008 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Vilniaus m. 10-jo notaro biuro notarės Ž. P. 2008 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. P1-9721 tuo pagrindu, kad jo 2008 m. vasario 11 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis negalioja.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 6-7) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir sustabdė antstolės vykdomą 521 344,77 Lt skolos išieškojimą kreditoriaus R. A. naudai pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą.

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi (b. l. 67-68) byla D. V. v. Vilniaus 10-jo notaro biuro notarė Ž. P. perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 115 str. 3 d., 296 str. 1 d. 7 p.) (b. l. 89). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 125-126) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

2009 m. rugsėjo 24 d. trečiasis asmuo R. A. Vilniaus apygardos teismui padavė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 97-98).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 131-132) panaikino Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pripažinęs, kad, baigus nagrinėti bylą nepriimant teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 3 str. 6 d., 150 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas D. V. atskiruoju skundu (b. l. 141-142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį kaip neteisėtą procesine prasme. Apelianto įsitikinimu, teisę prašyti panaikinti byloje laikinąsias apsaugos priemones turi tik atsakovas arba trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais; R. A. , būdamas trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, tokios procesinės teisės neturi. Be to, ieškinio palikimo nenagrinėto atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas turėjo išspręstas priimant papildomą sprendimą, o ne nutartį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 145-149) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą bei skirti apeliantui 10 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę disponuoti reikalavimais, faktinėmis reikalavimų aplinkybėmis ar bylos baigtimi: pakeisti ieškinio pagrindą, dalyką, padidinti ar sumažinti reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, abipusių nuolaidų būdu užbaigti bylą taikiai (CPK 47 str. 2 d.). Taigi, išskyrus minėtas teises, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų turi visas CPK 42 straipsnyje išvardintas procesines teises, vadinasi - ir teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė byloje sprendimo, todėl panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones neturėjo ir negalėjo priimti papildomo sprendimo.

Trečiasis asmuo pabrėžia, kad jis, kaip ir kiti dalyvaujantys asmenys, yra priverstas gaišti laiką, patirti nuostolių dėl to, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, formaliais, tačiau nepagrįstais argumentais skųsdamas kiekvieną jam nepalankią nutartį. Vilkindamas procesą šioje byloje ieškovas apsunkina trečiojo asmens galimybes kuo greičiau ir kiek įmanoma didesne dalimi atgauti skolą ir tokiu būdu siekia išvengti prievolės pagal vekselį vykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą J. V. v. D. V. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir t. t. (bylos Nr. 2-10845-568/2009). Iš J. V. ieškinio (b. l. 111-119) matyti, kad ji prašo, jog per 10 prievolių sumokėti įvairaus dydžio skolas būtų pripažinta D. V. asmeninėmis prievolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas tik atskirajame skunde (bei atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurią pakeisti arba panaikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nutartimi pagal trečiojo asmens prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens R. A. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, susijusiais su trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinių teisių apimtimi ir teismo procesinio dokumento forma, iš naujo jų nekartodama. Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja tą aspektą, kad priešingas trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinių teisių traktavimas, t. y. kad jis, nors ir yra dalyvaujantis byloje asmuo, tačiau neturi procesinės teisės inicijuoti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pažeistų lygiateisiškumo principą, nes toks trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinių teisių apribojimas nėra pateisinamas CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 2 dalies kontekste.

Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti ta pačia nutartimi, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą. Tai paaiškintina tuo, kad ieškinį palikus nenagrinėtą byla yra užbaigiama nagrinėti nepriimant sprendimo, o užbaigus procesą negali likti neišspręstų klausimų, pvz., ar antstolė galės tęsti išieškojimą iš ieškovo turto trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų naudai. Šito klausimo neišsprendęs nustatytu laiku, pirmosios instancijos teismas jį išsprendė vėliau, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų paprašius. Nesutikdama su apelianto motyvu dėl klaidingos teismo procesinio dokumento formos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 277 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nepriskiria prie tų klausimų, kurie išsprendžiami priimant papildomą sprendimą.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė civilinio proceso taisykles, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

CPK 95 straipsnio 1-2 dalys numato, kad šaliai, nesąžiningai pareiškusiai nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikusiai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali skirti iki 20 000 Lt baudą. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese. Bet kuris proceso dalyvis suinteresuotas greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, o piktnaudžiavimas procesu pažeidžia kitų bylos dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Nuo 2009 m. kovo 30 d. ieškovui byloje atstovavo adv. T. J. (b. l. 64).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 73-74) nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. gegužės 5 d. pašalinti išvardintus ieškinio trūkumus. Ieškovas apskundė šią nutartį (b. l. 79-80), be kita ko, tvirtindamas, kad ginčija kreditoriaus subjektinės teisės realizavimo procedūrą, o ne pačią subjektinę teisę (arba savo prievolę atsakyti kreditoriui pagal išduotą vekselį), todėl nesutiko nei mokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, nei atsakovu nurodyti R. A. .

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi (b. l. 85-86) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą, taip pat pratęsė terminą iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo pozicija ieškinyje išdėstyta dviprasmiškai, kadangi ieškinio dalykas nesutampa su ieškinio faktiniu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pataisyti ieškinį taip, kad abu ieškinio elementai būtų suderinti tarpusavyje.

Kadangi ieškovas iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. imtinai ieškinio trūkumų nepašalino, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b. l. 89) ieškinį paliko nenagrinėtą. Šią nutartį ieškovas taip pat apskundė atskiruoju skundu (b. l. 99), nes, anot jo, po Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų, pastarąja nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (iki 2009 m. gegužės 5 d.) buvo pasibaigęs, o Vilniaus apygardos teismas naujo protingo termino ištaisyti ieškinio trūkumus nenustatė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 125-126) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad terminą ištaisyti ieškinio trūkumus ieškovui pratęsė apeliacinės instancijos teismas (iki 2009 m. rugpjūčio 20 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nei teisės, nei pareigos nustatyti naują protingą terminą pašalinti ieškinio trūkumus neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankias teismo nutartis, nes jis tinkamai neįgyvendino procesinių pareigų, pvz., ydingai suformulavo ieškinio elementus, neištaisė ieškinio trūkumų. Ieškovo atskirieji skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į atskirųjų skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog visus tris atskiruosius skundus (įskaitant paskutinįjį) ieškovas pareiškė turėdamas tikslą atitolinti skolos pagal vekselį išieškojimą, o ne realiai apginti pažeistas teises ir/arba įstatymo saugomus interesus, t. y. elgėsi nesąžiningai. Netinkamas ieškovo procesinių pareigų įgyvendinimas ir tendencingas nutarčių skundimas turėjo įtakos tam, kad nuo 2009 m. kovo 30 d., kai byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, civilinis procesas grįžo į bylos iškėlimo stadiją ir iki šiol nepajudėjo, kas reiškia, jog mažiausiai 1 m. sustojo skolos pagal vekselį išieškojimas. Tokie ieškovo veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), todėl pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką ieškovui skirtina 1 500 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui D. V. , a/k (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė