Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1996-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 131-6 pagrindu pareiškėjo tėvams esant santuokoje, buvo įgytas ir tėvo G. Š. vardu įregistruotas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), registro Nr. 84/6088, esantis adresu (duomenys neskelbtini); statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d.). Kadangi visas aukščiau išvardintas turtas buvo įgytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, nors ir registruotas vieno iš jų vardu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad abiem jiems priklauso po ½ dalį šio turto. 1998-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2506-6 pagrindu D. Š. vardu buvo įgyti ir įregistruoti statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 98/3771, esantys adresu (duomenys neskelbtini) .Kadangi šis turtas įgytas po sutuoktinio G. Š. mirties, todėl jis priklausė D. Š. asmeninės nuosavybės teise.

G. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimas po jo mirties turėjo būti priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusio 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Apie aukščiau minėtą velionio G. Š. turtą velionė žmona D. Š. ir pareiškėjas su broliu nežinojo, kadangi, nors tėvai ir buvo oficialioje santuokoje, tačiau jau ilgą laiką artimų santykių nepalaikė. Tad mirus G. Š., jo sutuoktinė D. Š. į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo nei savo vardu, nei atstovaujant nepilnamečių vaikų interesus, nesikreipė. Pažymėtina, kad D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) taip ir nežinodama apie velioniui sutuoktiniui G. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

(duomenys neskelbtini) mirus D. Š., pareiškėjas ir jo brolis į notarų kontorą nesikreipė, nes manė, kad D. Š. paveldimo turto nėra. Tik apsilankius pas advokatą ir gavus VI Registrų centras išrašus paaiškėjo, kad mamos vardu buvo registruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Kodėl mama apie tai sūnums niekada nepasakojo, pareiškėjui nėra žinoma.

Tad apie velioniams tėvams priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) -pareiškėjas atsitiktinai sužinojo tik 2015 m. pabaigoje iš savo brolio M. Š., kuris darydamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno jo tėvai, remontą, rado 1996-01-05 pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios suprato, kad tėvams nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas. Kadangi tuo metu tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo M. Š. dirbo Didžiojoje Britanijoje ir į Lietuvą grįždavo tik retkarčiais, todėl radę pirkimo - pardavimo sutartį iš karto į notarą nesikreipė dėl laiko stokos. Be to, laikė, kad šis velioniams tėvams priklausęs turtas automatiškai perėjo jų įpėdiniams - vaikams. Kai 2016 m. sausio pab. pareiškėjas grįžo į Lietuvą VĮ Registrų centre susitvarkyti paveldimo turto dokumentus, paaiškėjo, kad aukščiau minėtas turtas po tėvų mirties automatiškai neperėjo jų įpėdiniams - vaikams. Kaip nurodyta aukščiau, po pareiškėjo tėvo G. Š. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, nes vaikai buvo nepilnamečiai, o vėliau, sulaukus pilnametystės ir sužinojus apie tėvams priklausantį turtą, į teismą nesikreipė, nes nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytos specialios procedūros ir terminai. Apie mamos D. Š. turtą pareiškėjas sužinojo tik dabar ruošiant dokumentus į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Nepilnamečių vaikų teisė į tėvo palikimą, atsiradusį įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jų pačių ar jų įstatyminio įpėdinio atstovo neveikimo, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Remiantis teismų praktika, nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami (Kauno apygardos teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-642-264/2011).

Taigi pareiškėjas P. Š. formaliai yra praleidęs terminą palikimui priimti po tėvo G. Š. ir mamos D. Š. mirties, tačiau jis praleistas ne iš piktos valios ar aplaidumo, o tik dėl to, kad visiškai nežinojo apie paveldimą turtą, likusį po tėvų mirties; antra, tuo metu, kai mirė tėvas, pareiškėjas dar buvo nepilnametis ir jei būtų žinojęs apie paveldimą turtą, nebūtų galėjęs tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisių; trečia, pareiškėjas, sužinojęs apie dokumentus, patvirtinančius, jog velioniams tėvams priklauso nekilnojamas turtas, dėl įstatymų nežinojimo laikė, kad šis turtas nepilnamečiams vaikams perėjo automatiškai, o sužinojęs, kad taip nėra, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti. Šios aplinkybės vertintinos kaip ypač reikšmingos, nulėmusias tai, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas teisinio išsilavinimo neturi, todėl tas faktas, kad pareiškėjas nežinojo apie procedūras ir terminus, yra pateisinamas. Taip pat reiktų įvertinti ir tai, kad kitų pretendentų į palikimą ar asmenų, kuriems paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiojo turtą būtų išduoti, nėra. Pareiškėjo brolis M. Š. į jam priklausančią palikimo dalį pretenduoti neketina, todėl realiai į velionių G. Š. ir D. Š. palikimą pretenduoja tik pareiškėjas. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas niekieno interesų nepažeistų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. Š. prašė pareiškimą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas CK 5.57 straipsnio pagrindu.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėjas P. Š., kaip palikėjų sūnus, turi teisę į po G. Š. ir D. Š. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 1998-01-25 mirus tėvui G. Š. ir 2011-08-10 mirus motinai D. Š. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini) (CK 5.4 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas yra palikėjų G. Š. ir D. Š. pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (sūnus) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus tėvui G. Š. ir (duomenys neskelbtini) mirus motinai D. Š.. Palikėjai testamento nebuvo sudarę, palikimo po jų mirties niekas nepriėmė. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo ir motinos mirties paduoti. Kitų galimų įpėdinių nenustatyta. Suinteresuotieji asmenys neprieštarauja, kad palikimą po G. Š. ir D. Š. mirties priimtų pareiškėjas. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo, nes palikėjo mirties metu dar buvo gyva palikėjo sutuoktinė pareiškėjo motina D. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat po tėvo mirties nebuvo žinoma apie tai, kad velionio G. Š. turtą velionė žmona D. Š. ir pareiškėjas su broliu nežinojo, kadangi, nors tėvai ir buvo oficialioje santuokoje, tačiau jau ilgą laiką artimų santykių nepalaikė. Tad mirus G. Š., jo sutuoktinė D. Š. į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo nei savo vardu, nei atstovaujant nepilnamečių vaikų interesus, nesikreipė. Pažymėtina, kad D. Š. mirė 2011-08-10 taip ir nežinodama apie velioniui sutuoktiniui G. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

(duomenys neskelbtini) mirus D. Š., pareiškėjas ir jo brolis į notarų kontorą nesikreipė, nes manė, kad D. Š. paveldimo turto nėra. Tik apsilankius pas advokatą ir gavus VĮ Registrų centras išrašus paaiškėjo, kad mamos vardu buvo registruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) .Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.57 str. įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. Š. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir palikėjos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.