- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 1-985-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38933-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- G. C.
- Nukentėjusysis
- L. U.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:
1) 2001 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda su atėmimu 3 metus teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą (atimta teisė vairuoti transporto priemones);
2) 2002 m. balandžio 23 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 246¹ straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn. su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 4 m. Paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn. su 100 MGL dydžio bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 5 m. ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) 2004 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;
4) 2016 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 64¹ straipsnio 1 dalį vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme;
5) 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams su įpareigojimais. 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis įsiteisėjo,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. C. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 00.01 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė tris smūgius sugyventinei L. U. į kairę pakaušio sritį, po to gulint jai ant čiužinio spyrė ne mažiau 3-4 kartų į jos dešinės pusės šoną padarydamas L. U. krūtinės ląstos sumušimus, kurie pasireiškė poodinėmis kraujosrūvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešinės pusės 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 12 šonkaulių lūžiais ir tyčia nesunkiai sutrikė L. U. sveikatą. Taip G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis G. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia rankomis ir kojomis sumušė nukentėjusiąją ir padarė specialisto išvadoje jai nustatytus sužalojimus. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Detalesnių tokio savo elgesio motyvų teismui paaiškinti negalėjo. Atlygino nukentėjusiajai padarytą neturinę žalą (300 eurų), bei L. U. gydymo išlaidas. Nurodė, kad gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Šiuo metu gyvena pas seserį. Su nukentėjusiąja bendrauja telefonu, retkarčiais jie susitinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2020 m. rugsėjo 29 d. apklaustas įtariamuoju G. C. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad su sugyventine L. U. kartu gyvena 4 metus. Jie veda bendrą ūkį, sugyventinė nedirba ir gauna 200 Eur invalidumo išmoką. Sugyventinė piktnaudžiauja alkoholiu ir savo pinigus dažniausiai prageria. Jie bendrų vaikų neturi, tačiau kartu su jais gyvena sugyventinės sūnus M. U.. Butas, kuriame jie gyvena, (duomenys neskelbtini), priklauso L. U.. 2020 m. rugsėjo mėn. 26 ir 27 d. kartu su sugyventine jis gėrė degtinę. Tarpusavyje apsipykę nuėjo miegoti. Vakare atsikėlė ir toliau gėrė alkoholį. Tą dieną pas sugyventinės sūnų svečiavosi jo draugė U.. Apie 24.00 val. L. U. nuėjusi į tualetą nugriuvo. Jam apie tai pasakė U.. Nuėjęs į tualetą jis pakėlė L. ir nunešęs į lovą ją paguldė. Apie 01 val., jis nuėjo miegoti. Jo sugyventinei atsigulus į lovos vidurį paprašė jos pasitraukti. Kadangi ji nesitraukė, tuomet su koja ją nuspyrė į lovos kraštą ir L. nukrito ant žemės. Kai nukrito jos nemušė ir nespardė. Ryte atsikėlęs sugyventinės nerado. Ji buvo ligoninėje Apie 14.00-15.00 val. pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b.l. 121-124). Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad G. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. 17.02 val. nustatytas 2,36 prom. girtumas (b.l. 41).
2020 m. spalio 7 d. apklaustas papildomai G. C. nurodė, kad jam pateikto įtarimo nepripažįsta. Paaiškino, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, su L. U. nekonfliktuoja ir jos bute faktiškai nesilanko (b.l. 129). 2021 m. sausio 15 d. apklaustas įtariamuoju G. C. atsisakė duoti parodymus be gynėjo ( b.l. 136).
2021 m. sausio 25 d. apklaustas papildomai įtariamuoju G. C. kaltę pripažino pilnai. Jis nurodė, kad visiškai sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis - prisipažįsta smurtavęs prieš sugyventinę. Teigė, kad su sugyventine visą savaitgalį vartojo alkoholį - degtinę. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 01 val. jie dėl kažko susipyko. Kiek prisimena, sugyventinė buvo atsigulusi ant lovos per vidurį ir neleido jam atsigulti. Tuomet jis spyrė ir ji iškrito iš lovos. Jis bandė ją pakelti, bet sugyventinė jam sudavė į veidą. Tuomet jis sudavė kelis smūgius jai į galvą ir koja spyrė į dešinį šoną. Kiek kartų spyrė, neatsimena. Dėl savo girtumo tiksliai aplinkybių neprisimena. Šiuo metu labai gailisi taip pasielgęs. Žada daugiau prieš sugyventinę nesmurtauti (b.l. 144-147).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. U. nurodė, kad kartu su sugyventiniu G. C. gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos sūnus M. U.. 2020 m. rugsėjo 27 d. sugyventinis visą dieną vienas gėrė degtinę ir vakare užmigo. Apie 23.00 val. ji taip pat užmigo. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 00.01 val. pabudo, pajutusi, kad sugyventinis ją kojomis stumia iš lovos. Kai ji nugriuvo ant grindų G. C. pradėjo ją spardyti. Į dešinį šoną jis įspyrė keturis kartus. Vėliau keturis kartus spyrė į kairę koją. Po to sugriebęs rankomis ją numetė ant lovos ir abiejų rankų kumščiais sudavė tris smūgius į galvą. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Po to G. nurimo ir užmigo, nes buvo labai girtas. Ryte, apie 6.00 val., ji pasakė sugyventiniui, kad jis stipriai ją sumušė. Jis atsakė, kad nieko neprisimena ir jam tai neįdomu. Apie 12.00 val. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką, nes jai labai skaudėjo dešinį šoną, galvą ir kairę koją. Poliklinikoje išdavė pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad dešinės pusės šonkauliai: 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12- lūžę. Sugyventinis buvo sumušęs ją ir anksčiau, tačiau į policiją nesikreipė (b.l. 29-32).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. U. parodė, kad tą dieną alkoholio ji nevartojo, o sugyventinis vienas gėrė degtinę. Apie 23.00 val. ji nuėjo miegoti ant grindų patiesto čiužinio, o sugyventinis miegojo lovoje. Jie nekonfliktavo. Jis žiūrėjo televizorių ir ji tuo metu jam kažką pasakė. Šis atsakė, kad ji trukdo jam žiūrėti žinias ir abiem rankomis ne mažiau trijų kartų trenkė jai per galvą. Ji pajuto didelį fizinį skausmą. Apie 00. 01 val. sugyventinis nubudo ir pradėjo ją žadinti. Jis pasakė, kad ją kartu su čiužiniu išmes per balkoną. Tuomet pradėjo ją spardyti ir į dešinį šoną, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Po to užtempė ją ant lovos ir ją tampė. Jis norėjo, kad ji atsigultų į lovą. Ji juto labai stiprų skausmą dešiniame šone. Anksti ryte ji paskambino mamai ir pasakė, kad jai sunku kvėpuoti ir atsistoti. Atvažiavusi jos mama jai atvežė lazdelę, kad ji galėtų nuvykti į polikliniką. Apie 12.00 val., ji pati nuvyko į polikliniką, kur jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai bei krūtinės ląstos sumušimas. Ji reiškia 300 Eur civilinį ieškinį, nes dėl sugyventinio smurtavimo patyrė didelį fizinį skausmą. Jai buvo sulaužyti šonkauliai. Ji pati negalėdavo atsikelti iš lovos ir nueiti į tualetą. Jai turėdavo kas nors padėti. Ji negalėjo pasigaminti valgyti ir susitvarkyti. Pirko vaistus nuo skausmo (b.l. 35-37, 39-40). Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji L. U. patvirtino, kad kaltinamasis G. C. jos atsiprašė ir jai atlygino 300 eurų neturtinę žalą. Ji atleido kaltinamajam ir turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų jam neturi.
Specialisto išvadoje Nr. G 3360/2020 (01) nurodyta, kad L. U. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešinės pusės 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 12 šonkaulių lūžiais, padaryti krūtinės ląstos dešinę pusę paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką 2020 m. rugsėjo 28 d.. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai, dėl dešinės pusės 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 12 šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 94-96).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios mokėjimo šaknelės matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. kaltinamasis G. C. Vilniaus teritorinei ligonių kasai pervedė 56,40 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „už L. U. gydymą (b.l. 54-55).
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo G. C. kaltės pripažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiosios L. U. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto pateikta išvada dėl nukentėjusiajai L. U. nustatytų kūno sužalojimo laipsnio, bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog G. C. faktiškai be jokios priežasties tyčia sumušė šeimos narį sugyventinę L. U. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie G. C. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius.
Spręsdamas bausmės G. C. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. G. C. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe už fizinio smurto panaudojimą. Tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje (recidyvas). Byloje yra duomenų, pagrindžiančių, kad G. C. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. G. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino L. U. gydymo išlaidas bei jos reikštą civilinį ieškinį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). G. C. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies, 13 punktas).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, G. C. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. C. būtų galima antrą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas. G. C. praeityje buvo ne kartą teistas. Kaip matyti iš registro duomenų, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą kaltinamasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, laikui bėgant vis sunkėjo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, o skiriamos bausmės savo prevencinės paskirties neatlieka. Kaltinamasis tyčia sumušė artimą šeimos narį suduodamas daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbius organus, spardė ją kojomis ir sulaužė 7 šonkaulius. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, neatidėliotinai kreipdamasi į gydymo įstaigą nukentėjusioji išvengė kilusio pavojaus jos gyvybei bei sveikatai. Ryte nukentėjusiajai pasiskundus bloga savijauta, kaltinamasis į tai nekreipė dėmesio ir galimai toliau girtavo, nes tai patvirtina byloje esantys alkotesterio duomenys bei įvykio vietos apžiūros metu bute surastas alkoholis (b.l.17). Kaltinamasis išlaikytinių neturi, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Tai, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo gynyba teismui pateikė duomenis (darbo sutartį), kurioje nurodyta, kad G. C. nuo 2021 m. balandžio 9 d. galimai pradeda dirbti vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, neduoda įstatyminio pagrindo teismui antrą kartą atidėti jam bausmės vykdymą, nes kaip jau buvo teismo pažymėta, kaltinamasis nepadarė jokių išvadų dėl ankstesnių savo teistumų ir tyčia nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje.
Kaltinamojo G. C. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi bendrintina su 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos pagal abu nuosprendžius skirtingo pobūdžio, bendrinant bausmes prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina minimali ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 mėn). Į paskirtos bausmės laiką G. C. įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 16.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11.40 val. – 1 para (b.l. 112-113, 151-152). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. C. paliktina jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 148-150). Civilinių ieškinių byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis G. C. paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 16.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11.40 val. (vieną) parą.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. C. sulaikymo vykdant jo atžvilgiu įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. C. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.