Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovui,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal B. L. atstovės advokatės Dianos Višinskienės (toliau – ir pareiškėjo atstovė) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23203843695, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. balandžio 11 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23203843695. Nutarime nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate atliktas tyrimas M-1-01-72772-22 pagal B. L. pareiškimą ir priimtas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį pradėjimo D. L. atžvilgiu.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje gautas B. L. pareiškimas, reg. 2022- 12-07 ROIK 0122000718868, kuriame jis nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nes dukra L. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 23 d., sekmadienį, grįžusi iš motinos D. L., jam pasiskundė, kad „mamos draugas mašinoj pradėjo labai rėkauti, rėkė, kad tėtis „durnas, dalbajobas““. B. L. pareiškime nurodęs, kad V. U. jam grasina mažametės L. L. akivaizdoje, todėl B. L. išgirdęs iš mažametės dukros tokius žodžius patyrė didelį stresą, bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl mažametės dukros sveikatos ir saugumo.

Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu buvo apklausta L. L., B. L., D. L., gauta Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAS) Vaiko situacijos vertinimo anketa. VTAS darbuotoja bendravo su D. L..

Šiuo atveju matyti, kad tarp B. L. ir D. L. susiklosčius konfliktiniams tarpusavio santykiams, galimai į santuokos nutraukimo procesą įtraukiami ir nepilnamečių vaikai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui apklausus mažametę L. L. nustatyti anketoje rizikos veiksniai: tarp tėvų vykstant skyrybų procesui tėtis teigia, kad motinos sugyventinis L. girdint neigiamai kalbėjo apie jį, išgąsdino mergaitę, motinos teigimu, tokio įvykio nebuvo ir tėvas tokiu būdu nuteikinėja mergaitę prieš ją. Mergaitės teigimu, motinos sugyventinis jos akivaizdoje neigiamai atsiliepė apie tėvą, tačiau ji teigia jo nebijanti, jai yra nesmagu girdėti „kaip tėtį negražiai vadina“. Tokiu atveju, galimai vaikas yra įtraukiamas į tėvų skyrybų procesą.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad D. L. administracine tvarka, dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams, vaiko teisių pažeidimo nebausta, tyrimo metu aptariamas atvejis buvo vienkartinis. Nagrinėjamu atveju negauta objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad D. L. nesirūpintų savo dukra L. L. ir kad vaikui būtų nesaugu su mama. Šiuo atveju, išanalizavus pareiškėjo skundą, gautus parodymus, abejų šalių paaiškinimus, negauta objektyvių įrodymų pagrindžiančių duomenų, dėl D. L. nusižengimo. Šiuo atveju, nepakanka duomenų konstatuoti buvus administraciniam nusižengimui, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktu, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Višinskienė, nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas iš mažametės dukros L. L. išgirdęs V. U. ne pirmą kartą išsakytus grasinimus jo atžvilgiu patyrė stresą, baimę, bijo dėl mažametės dukros L. L. saugumo, nes dėl V. U. ir D. L. veiksmų kyla grėsmė Pareiškėjo dukrai L. L.. Dėl to, jog V. U. grasino Pareiškėjui mažametės L. L. akivaizdoje; jog V. U. galiniai sumušė sugyventinę D. L., su kuria yra nustatyta laikina mažametės L. L. bendravimo tvarka; jog D. L. melagingai neigia šias aplinkybes (nors jas patvirtino V. S.); jog D. L. neužtikrina mažametės dukros L. L. interesų apsaugos, Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 19 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2023 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, jog „L. L. nurodė, kad „V.“ pasakė blogus žodžius tėčio atžvilgiu, tačiau ji pastarojo nebijojo ir toks atvejis buvo vienkartinis, tą mergaitė patvirtino vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Taip pat, B. L. parodęs, kad D. L. tinkamai nesirūpina dukra, patiria stresą, dėl ko išgyvena dėl dukros saugumo, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, dėl galimos dukters L. L. nepriežiūros pateikti neturi. B. L. remiasi tik mažametės dukters vienkartiniu pasakojimu, jokiais faktiniais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, jog mažametei dukrai būti pas mamą nesaugu“. Su tokiomis Nutarime išdėstytomis išvadomis nesutiktina. Šiuo atveju Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrių, nes dukra L. L. jam pasiskundė, kad „mamos draugas mašinoje pradėjo labai rėkauti, rėkė, kad tėtis dalbajobas, kad V. tėtį ir dieduką nušaus“. Tai sakydama L. L. buvo išsigandusi, o jos žodžius girdėjo ir Pareiškėjo sūnus R. L.. Mažametės dukros akivaizdoje leisdama savo sugyventiniui vartoti necenzūrinius žodžius, leisdama grasinti dukros tėvui nužudymu, D. L. neabejotinai elgiasi amoraliai, rodo mažametei dukrai netinkamą pavyzdį, negali užtikrinti vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugo vaiko nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pati elgiasi socialiai pavojingai. Be to, grėsmę Pareiškėjo mažametės dukros L. L. saugiai socialinei aplinkai ir pavojų jos interesų apsaugai patvirtina Policijos registruojamų įvykių registre pateikta informacija, jog 2022 m. birželio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. buvo kviečiama policija dėl didelio triukšmo, pasireiškiančiu šaukimu, rėkimu ant moters, sklindančio iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje D. L. gyvenamojoje vietoje Pareiškėjo mažametė dukra L. L. leidžia laiką su motina pagal civilinėje byloje Nr. e2-646-454/2023 nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Taip pat liudytojas E. B. patvirtino, jog kvietė policiją dėl didelio triukšmo, kad kartas nuo karto bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdavo konfliktai, kuriuos liudytojas girdėdavo, t. y. girdėdavo triukšmą ir rėkimą, bei girdėdavo, kad vyriškis bara moteriškę, naudoja psichologinį smurtą. Tokie liudytojo E. B. parodymai atitinka L. L. duotus paaiškinimus Valstybinės vaiko vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone vyriausiajai specialistei I. L. 2022 m. spalio 26 d.: „Mama gyvena su dėde, jis kartais rėkia, jo vardas V.“ Be to, aplinkybę, jog D. L. sugyventinis V. U. naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, patvirtino liudytojas V. S. kuris buvo nuvykęs į D. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė sužalotą D. L.. V. S. Pareiškėjui nurodė, kad D. L. buvo išmušti priekiniai dantys, praskelta lūpa, sumušta akis, sumuštas žandikaulis. V. U. fiziškai ir psichologiškai smurtauja D. L. atžvilgiu jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad D. L. piktnaudžiauja tėvų valdžios pareigomis, nes neužtikrina mažametės dukros L. L. saugumo ir teisėtų interesų apsaugos. Toks D. L. veikimas priešingai Pareiškėjo mažametės dukros L. L. interesams traumuoja L. L.. Tai patvirtino ir civilinės bylos Nr. e2-1054-454/2022 nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. S., kuri 2021 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu, kalbėdama apie L. L. elgesį, nurodė, kad „kelis kartus dukra [D. - aut. past.] buvo išsivedus keliom dienom, tai jinai grįžta vaikas, žiūri į vieną tašką ir nekalba nieko“. Atkreiptinas dėmesys, jog D. L. jau yra panaudojusi tėvų valdžią, priešingai vaikų interesams, t. y. galimai smurtavo prieš nepilnametį sūnų R. L. dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-164-1165/2023. D. L. piktnaudžiauja motinos teisėmis ir pareigomis, naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Tai patvirtina, jog Nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas, o D. L. yra trauktina administracinėn atsakomybėn. Nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo nustatyta, ar L. L. pas motiną D. L., adresu (duomenys neskelbtini), yra užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, į D. L. gyvenamąją vietą nepateko Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone darbuotojai, todėl nebuvo nenustatyta, ar D. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Pareiškėjo mažametei dukrai L. L. yra užtikrinama tinkama gyvenamoji aplinka.

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su Pareiškėjo skundo reikalavimai nesutinka. Po sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2022 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja atlikusi tyrimą dėl galimo administracinio nusižengimo, peržiūrėjusi bylos medžiagą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė nutarimą, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant D. L. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių sudėties.

Iš B. L. teikto pareiškimo, matyti, kad pastarasis tiesiogiai paties įvykio nematė, rėmėsi tuo, ką jam papasakojo jo dukra L. L. gim (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju matyti, kad mergaitė būdama vienoje aplinkoje su suaugusiais galimai girdėjo pokalbį tarp suaugusių asmenų, minimas pokalbis ir žodžiai nebuvo konkrečiai pasakyti mergaitei. Tyrimo metu negauta objektyvių ir patikimų duomenų, kad tokiu pokalbiu asmenys norėjo įbauginti vaiką ar sukelti baimę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad galimai tokie išgirsti žodžiai vaikui sukėlė neigiamas emocijas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima, bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014). Šiuo atveju, L. L. nurodė, kad „V.“ pasakė blogus žodžius tėčio atžvilgiu, tačiau ji pastarojo nebijo ir toks atvejis buvo vienkartinis, tą mergaitė patvirtino vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Taip pat, B. L. nurodęs, kad D. L. tinkamai nesirūpina dukra, patiria stresą, dėl ko išgyvena dėl dukros saugumo, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, dėl galimos dukters L. L. nepriežiūros pateikti neturėjo, o bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nustatyta nebuvo. B. L. remiasi tik mažametės dukters vienkartiniu pasakojimu, jokiais faktiniais įrodymais nepagrįstomis, prielaidomis, jog mažametei dukrai būti pas mamą nesaugu. Kaip matyti iš vaiko apklausos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje L. L. neišreiškė jokios baimės ar nenoro vykti pas mamą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių jai galėjo būti pas mamą nesaugu ar ji netinkamai ja rūpintųsi.

Nesant jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių D. L. elgesį vertinti kaip priešingą teisei ANK 73 straipsnio 1 dalies prasme, Institucijos manymu skundo argumentai dėl tinkamos priežiūros neužtikrinimo bei nesaugios aplinkos sudarymo laikytini aiškiai nepagrįstais. Be to, skundžiamuoju atveju byloje buvo nustatyta, kad tarp B. L. ir D. L. santykiai yra įtempti, konfliktiški, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas (civilinėje byloje Nr. e2-1054-454/2022), dėl santuokos nutraukimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. Vaikai - L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su B. L. ir tik nustatyta tvarka bendrauja su D. L.. Tais atvejais, kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tiek teismas tiek tyrimą atliekantis ir sprendimą priimantis pareigūnas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Todėl tikėtina, kad B. L. pareiškimo rašymas dėl D. L. netinkamo rūpinimosi dukra, buvo tikslingas siekis sukompromituoti ją, siekiant palankių sprendimų tolimesniuose civiliniuose ginčuose.

Institucijos manymu, dėl aukščiau aptarto, skundžiamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad D. L. netinkamai naudojo savo, kaip motinos, valdžią priešingai savo vaiko L. L. interesams ar pažeidė vaiko teises, todėl nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. L. parodė, kad dirba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Kauno rajone. L. pavardė yra girdėta, nes jų skyriuje buvo nagrinėjami pranešimai. Gavus pranešimą visais atvejais reikia susitikti su vaikais, šeima, ir esant poreikiui, nukreipti, kad gautų pagalbą. Vaiko (L. L.) situacijos vertinimo išvadoje Nr. 4VSV-2823 nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, todėl lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos skyrių dėl D. L. nuomonės išklausymo. Lapkričio 18 d. gautas kitas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vyriausiajai specialistei buvo pavesta išklausyti vaiko motinos nuomonę ir užpildyti dokumentus. Lapkričio 17 d. buvo nuvykta pranešime nurodytu adresu, tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Tris kartus skambinta telefonu, tačiau niekas neatsiliepė ir neperskambino. Lapkričio 18 d. pakartotinai paskambinus telefonu, atsiliepė moteris, kuri patvirtino, kad yra D. L., nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Lapkričio 22 d. moteris atsiliepė, nurodė, kad žino, jog jai paliktas pranešimas atvykti į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, bet negalėjo, nes serga Covid-19 virusu, todėl sutiko bendrauti telefonu, buvo išklausyta jos nuomonė. Vaikų (L. L. ir R. L.) nuomonė buvo išklausyta lapkričio 21 d. gyvenamojoje vietoje. R. L. pasakojo, kad jam gyventi su tėčiu patinka. Santykiai su tėčiu geri. Su tėčiu visur važiuoja, kai yra laisvos dienos, pavyzdžiui, pas močiutę į (duomenys neskelbtini). R. pasakojo, kad bendrauja ir su mamos tėvais, kurie gyvena netoli. Vasarą R. dirba pas dieduką (mamos tėtį), todėl dažnai ten būdavo. Dabar rečiau nueina, nes pamokos, bet santykiai geri. Su mama R. gyvai nebendrauja, nesusitinka, tik telefonu susiskambina. R. teigimu, per ilga istorija, kad bendrauti su tokiu žmogumi, kaip mama. Noras bendrauti su mama kaip ir būtų, bet R. pasakojo, kad turi daug neigiamų patirčių ir dėl to nėra noro bendrauti. Su mama nebendrauja daugiau, kaip metai. Mama skambina labai retai, bet kai paskambina, R. su ja bendrauja. Su mama nenori bendrauti dar ir dėl to, nes viską, ką R. papasakoja, yra naudojama teismuose, o jis nenori galvoti apie tai. Kai baigsis teismai, tai bendraus, bet nenori, kad jo nuomonė būtų panaudota teisme. L. pasakojo, kad gyvena su tėčiu. Jai su tėčiu patinka, kartais su juo žaidžia, kartais tėtis gamina valgyti. Su broliu sutaria įvairiai, kartais pykstasi. L. pasakojo, kad mamytė dabar serga. Jai pasakė mama ir tėtis, kad mama dabar serga, todėl L. negali su ja pabūti. L. mamos pasiilgo, matė ją seniai. Neprisimena, kada mama skambino, bet neseniai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai vertinimo neatlieka, nes tam yra psichologas, o jie gali vertinti tik gyvenamąją vietą ir panašiai. Kaimynų nekalbina dėl konfidencialumo. Toje pačioje vaiko situacijos vertinimo išvadoje nurodyta, kad lapkričio 21 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo tik D. L. mama R. S., kuri nurodė, kad D. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Pasakojo, kad lapkričio 14 d. buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), matė D.. Jos teigimu, D. nebuvo sumušta, jokių mėlynių nematė. D. L. mamos teigimu, tai yra B. L. išsigalvojimai. D. mama nežino, su kuo (duomenys neskelbtini) gyvena D.. Žino, kad ji (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą. Kiek yra ten buvusi, nematė jokio D. sugyventinio. Po lapkričio 23 d. anketos buvo dar daugiau pranešimų, buvo 2023 m. sausio 30 d. atsiųstas iš policijos pranešimas, kad tėvas rėkia ant savo vaikų, kad šie nesusitvarkė kambario, vyksta skyrybų procesas, vaikai teismo sprendimu gyvena su tėvu. Šiuo atveju mama kvietė policiją 2023 m. sausio 29 d. Vėl buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. Kovo 22 d. į skyrių buvo atvykusi D. L. ir papasakojo, kad vaikai su tėvu buvo pas B. L. tėvus (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir jo dabartinė draugė I.. D. L. pasiėmus dukrą iš mokyklos, kovo 21 d., ši papasakojo, kad miegojo su tėčiu ir jo drauge vienoje lovoje, matė, kaip tėvas kišo ranką po rūbais, kaip ji sakė: „Paėmė I. už papo“. Matė, kaip jie pradėjo bučiuotis. R. tuo metu miegojo kitame kambaryje.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad adresu P(duomenys neskelbtini), yra du gyvenamieji namai per tvenkinį. Vienuose namuose gyvena D. L. tėvai, o kituose – B. L.. R. S. nurodė, kad L. L. grįžusi iš mamos D. L. tampa visiškai kitokia, žiūri į vieną tašką, nieko nekalba. Atstovas pažymėjo, kad išreikalautoje iš policijos medžiagoje yra V. S. apklausa, kurioje jis nurodė, kad su sutuoktine ir D. L. dukra iš kitos santuokos, 2022 m. lapkričio 14 d. buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), kur tikrai matė sužalotą D. L., po kaire akimi buvo mėlynė, prakirsta viršutinė lūpa ir buvo mėlynė ant kaklo. Nors šias aplinkybes pati D. L. neigia, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai į D. L. namus lapkričio 15 d. nepateko ir jos nematė, neva nurodant, kad ji serga Covid-19 virusu. 2022 m. lapkričio 11 d. policijos registruojamų įvykių išraše matoma, kad buvo atvykę policijos pareigūnai pagal kaimyno kvietimą. Policijos pareigūnams duris atidarė D. L. ir V. U., jie vienas kitą įvardijo kaip sugyventinius. Todėl akivaizdu, kad D. L. sužaloti galėjo V. U.. Iš liudytojos apklausos matyti, kad L. mamą matė seniai, sūnus nurodė, kad per ilga istorija, kad bendrauti su tokiu žmogumi, kaip mama.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. L. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad dukra L. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 23 d. grįžusi iš motinos D. L., jam pasiskundė, kad „mamos draugas mašinoj pradėjo labai rėkauti, rėkė, kad tėtis „durnas, dalbajobas““. B. L. pareiškime nurodė, kad V. U. jam grasina mažametės L. L. akivaizdoje, todėl B. L. išgirdęs iš mažametės dukros tokius žodžius patyrė didelį stresą, bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl mažametės dukros sveikatos ir saugumo.

2023 m. balandžio 11 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23203843695, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 73 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), motyvuojant tuo, kad tarp tėvų susiklostę konfliktiniai santykiai, vyksta skyrybų procesas, negauta jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad D. L. nesirūpintų savo dukra L. L. ir kad vaikui būtų nesaugu su mama.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Byloje yra pateiktas 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio, vykusio civilinėje byloje Nr. e2-646-454/2023, garso įrašas ir jo stenograma, iš kurios matyti, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta D. L. mama R. S., kuri nurodė, kad L. L., grįžusi iš pasibuvimo su mama, žiūri į vieną tašką ir nieko nekalba, mergaitė sutrikusi būna (b. l. 38–42). Iš apklausos protokolo taip pat matyti, kad toks mergaitės elgesys stebina namiškius, jai taip elgtis nebūdinga, toks jos elgesys pasireiškia tik pabuvus su mama D. L..

Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-72772-22 medžiagoje matyti, kad buvo apklaustas liudytojas E. B., kuris yra D. L. kaimynas. Liudytojas apklausos metu nurodė, kad D. L. bute kartas nuo karto vyksta konfliktai, iš triukšmo galima suprasti, kad vyras moters atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, nes tas rėkavimas be paliovos vykdavo visą vakarą iki nakties. Liudytojas du kartus yra skambinęs bendruoju pagalbos telefonu dėl bute vykstančio triukšmo. Iš liudytojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. lapkričio 14 d. jam paskambino B. L. ir pasakė, kad D. L. buvo sumušta. Liudytojas nepatikėjo, todėl paskambino anūkei U. K., kuri patvirtino, kad V. sumušė mamą ir gan stipriai. 2022 m. lapkričio 14 d. liudytojas, jo sutuoktinė ir anūkė U. K. nuvyko į D. L. namus (duomenys neskelbtini), atvykę pamatė, kad po D. kaire akimi buvo mėlynė, prakirsta viršutinė lūpa, mėlynė ant kaklo.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. pagarsino teismui Vaiko situacijos vertinimo išvadą Nr. 4VSV-2823, kurioje nurodyta, kad R. L. nurodė, kad su mama gyvai nebendrauja, nesusitinka, tik telefonu susiskambina. R. teigimu, per ilga istorija, kad bendrauti su tokiu žmogumi, kaip mama. Noras bendrauti su mama kaip ir būtų, bet R. pasakojo, kad turi daug neigiamų patirčių ir dėl to nėra noro bendrauti. Su mama nebendrauja daugiau, kaip metai. Mama skambina labai retai, bet kai paskambina, R. su ja bendrauja. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-164-1165/2023 D. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji galimai smurtavo savo mažamečio sūnaus R. L. atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kiekvienas įvykis, susijęs su R. L. ir L. L., turi būti vertinamas itin kruopščiai ir atsakingai.

2022 m. spalio 26 d. L. L. buvo apklausta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės. L. L. apklausos metu nurodė: „Mama gyvena su dėde, jis kartais rėkia, jo vardas V.. Kai mes jį nuvežėm namo, jis pradėjo rėkti, kad tėtį nori nušauti, visokius žodžius sakė ant tėčio“. Tą pačią dieną apklaustas R. L. parodė, kad: „L. tik įėjo ir ji iš karto pradėjo pasakoti, kad mamos draugas girtas pravardžiavo tėtį“. Kaip matyti, L. L. nagrinėjamo įvykio aplinkybes analogiškai pasakojo net keletą kartų, t. y. broliui R. L., tėčiui B. L. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei, todėl netikėti šiais mažametės parodymais, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo, D. L. sugyventinio išsakyti žodžiai sukėlė neigiamas emocijas mergaitei.

Iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad vaikams būti su motina D. L. gali būti nesaugu, D. L. galimai naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Iš liudytojo E. B. duotų parodymų matyti, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi nepažįsta D. L., jis yra tik jos kaimynas ir išgirdęs jos bute triukšmą, būdamas atsakingu piliečiu, kviečia policijos pareigūnus. Manytina, kad ir D. L. tėvai taip pat nėra suinteresuoti pakenkti dukrai duodami parodymus. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas. Konkrečiu atveju – L. L. girdėjo, kaip neblaivus jos motinos sugyventinis kalba neigiamai apie jos tėvą, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. 2023 m. balandžio 11 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23203843695, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23203843695 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.