Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

2011-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-746-855/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Teismo sprendimas
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
2-746-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00222-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
S. M.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–746-855/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00222-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2, 77.6, 77.7, 78.2.2, 116.1, 125.6
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMOSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2011 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant J. F., vertėjaujant L. J., dalyvaujant ieškovei M. M., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei S. M., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. M., prašydama neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnametės dukters D. M., gim. 2005-01-25, atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti vaikui nuolatinę globą ir skirti ieškovę vaiko globėja. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės duktė, tačiau ji niekada mokslų nesiekė, nuo paauglystės pradėjo rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, tėvu neklausydavo, vėliau pradėjo susitikinėti su įvairiais vyrais. Būdama 21 metų atsakovė pagimdė sūnų A. M., gim. ( duomenys neskelbtini), vėliau – sūnų G. M., gim. ( duomenys neskelbtini), tačiau šiais vaikais niekada nesirūpino, juo mušdavo, sakydavo, kad jai jų nereikia, todėl nuo 2005-01-25 ieškovė yra šių vaikų globėja, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-02-06 sprendimu atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnų atžvilgiu. B. B. atsakovė 2005-01-25 pagimdė dukterį D. M., kurios gimimas įregistruotas kaip vienišos motinos vaikas, savo dukra atsakovė nesirūpino, o kai Baltarusijoje buvo patalpinta į laisvės atėmimo įstaigą, mergaitė buvo patalpinta į globos namus Baltarusijoje. Sužinojusi apie tai ieškovė kreipėsi, prašydama deportuoti anūkę, o mergaitę atvežus į Lietuvą ieškovė buvo paskirta laikina jos globėja, mergaitė šiuo metu gyvena su ieškove ir jos šeima, yra laiminga, vadina ieškovę mama. Kadangi S. M. visiškai nesirūpina dukra, kartais ateina ir apsigyvena namuose, po to vėl kelioms dienoms dingsta, vaiko neišlaiko, jai neįdomus vaiko gyvenimas, ji vengia atlikti savo, kaip motinos pareigas, ir nėra vilties, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti jos valdžią dukteriai, mergaitei skirti nuolatinę globą, o globėją paskirti ieškovę.

Atsakovė S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai tinkamai pranešta (b.l. 39).

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį tenkinti, o taip pat priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai iki vaiko pilnametystės, proporcingą jos turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, nes valdžios apribojimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaikus. Nurodė, kad atsakovė S. M. gyvena asocialų gyvenimo būdą, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuo seno buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau darbo su ją atlikti neįmanoma, kadangi ji keičia savo gyvenamąsias vietas. Dviejų jo sūnų A. ir G. M. atžvilgiu jos valdžia neterminuotai apribota, vaikai yra globojami močiutės M. M.. LR Generalinis konsulatas Gardine 2009-07-09 pranešė, kad S.M. B. paliko vaiką D. M., 2009-09-16 mergaitė buvo parvežta į Lietuvą, jai nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta močiutė M. M.. Pažymėjo, kad atsakovė ilgą laiką nelegaliai gyveno Baltarusijoje, iš kur buvo daug kartų deportuota, neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, vaikų mokslais, pasiekimais, likimu nesidomi, išlaikymo neteikia, savo, kaip motinos pareigų nevykdo ir nesiima jokių veiksmų susigrąžinti vaikus į šeimą, todėl jos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu turėtų būti apribota. Ieškovė atitinka visus globėjui keliamus reikalavimus, jokios neigiamos informacijos apie ieškovę nėra, ji tinkamai globoja kitus atsakovės vaikus, todėl D. M. globėja skirtina būtent ieškovė, su kuria mergaitė jau gyvena apie 1,5 metų, prie kurios yra prisirišusi, kurią vadina savo mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei S. M. gyvenant Baltarusijos Respublikoje, jai ( duomenys neskelbtini)gimė duktė D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apie vaiko tėvą duomenų vaiko gimimo liudijime nėra (b.l. 4-5). Ieškovė paaiškino, kad apie ketverius metus atsakovė rūpinosi ir augino dukterį, tačiau kadangi vėliau dėl nelegalaus sienos kirtimo buvo sulaikyta ir patalpinta į laisvės atėmimo įstaigą Baltarusijoje, jos nepilnametė duktė D. M. buvo patalpinta į globos namus Baltarusijoje. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovė ne kartą buvo teista už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Baltarusijoje, iš ten deportuojama į Lietuvą. Byloje esantys rašytinai įrodymai rodo, kad atsakovė ir Lietuvoje buvo teista už neteisėtą valstybinės sienos perėjimą (b.l. 12-13). Kaip matyti iš LR Generalinio konsulato Gardine 2009-07-09 rašto, atsakovė S. M. ilgai nelegaliai gyveno Baltarusijos Respublikoje, kelis kartus buvo deportuota, šiuo metu jai uždraustas atvykimas į Baltarusiją, sugyventinis, su kuriuo ji gyveno, 2005-01-25 gimusios dukters nepripažįsta, vaiko motiną deportavus, atidavė mergaitę į globos namus (b.l. 24). 2009 m. rugsėjo mėnesį D. M., ieškovei išreiškus norą pasiimti vaiką ir juo rūpintis, vaikų teisių apsaugos institucijos buvo parvežta iš Baltarusijos į Lietuvą (b.l. 25-28). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-01 įsakymu Nr. A27-1557 D. M. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta močiutė M. M. (b.l. 2).

Byloje esantys duomenys rodo, kad iš esmės nuo pat vaiko patalpinimo į globos namus Baltarusijoje, atsakovė S. M. savo dukra pakankamai nesirūpino, skyrė nepakankamą dėmesį, nepertraukiamai neaugino ir neauklėjo, kadangi, kaip paaiškino ieškovė, net mergaitę parvežus į Lietuvą, S. M. kartais atvykdavo į namus, keletą dienų pagyvendavo, po to kelioms dienoms dingdavo, vedė laisvą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, vaiku nesirūpino, neauklėjo, neteikė savo vaikams, įskaitant D. M., jokio išlaikymo. Pažymėtina, kad dėl visiško nusišalinimo nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros, auklėjimo, nesirūpinimo vaikais ir motinos pareigų neįgyvendinimo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-02-06 sprendimu c.b. Nr. 2-120-494/2006 buvo neterminuotai apribota atsakovės S. M. valdžia kitų jos dviejų nepilnamečių vaikų - A. M., gim. ( duomenys neskelbtini), bei G. M., gim. ( duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa, o jų globėja paskirta močiutė M. M. (b.l. 6). Taip pat ir dukters D. M. atžvilgiu atsakovė neįgyvendino ir neįgyvendina savo, kaip motinos, turtinių ir neturtinių pareigų. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos 2011-02-01 rašto, S. M. 2010 m. gruodį grįžus iš Baltarusijos įkalinimo įstaigos, kur ji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ji nesistengė skirti vaikams dėmesio ir pelnyti jų meilės, nenustojo vesti asocialų gyvenimo būdą, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, visiškai nebendravo su sūnumis, o su dukra bendravo nepakankamai (b.l. 31, 36). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad atsakovė nuo seno buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vaikų atžvilgiu visada būdavo abejinga, nedarė pastangų pakeisti požiūri į vaikus ir nėra vilties, jog situacija galėtų pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais (LAT 2002-10-23 nutartis c.b. R. Č. v. S. K., Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis c.b. J. T. v. K. T., Nr. 3K-3-236/2008; LAT 2009-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė S. M. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters D. M. atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, taip pat vengia tinkamai atlikti CK 3.192 str. 1 d. numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovės S. M. negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas dukters atžvilgiu, neabejotinai daro dukrai neturtinę žalą, kadangi vaikas, augdamas be pakankamo motinos dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę motinai, patiria neigiamus išgyvenimus, ilgisi motinos, verkia, jaučiasi nelaimingas (b.l. 36).

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju tikslinga apriboti atsakovės valdžią vaiko atžvilgiu neterminuotai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą, tuo tarpu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip išimtinė priemonė ir sankcija, gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog negalima tikėtis, kad atsakovė pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaiką bei imtųsi aktyvių veiksmų, būtų pasiryžusi ir turėtų norą pakeisti susiklosčiusią situaciją, nes per daugelį metų pastangų sugrąžinti tiek dukterį, tiek kitus vaikus į šeimą, savarankiškai jais rūpintis ir vykdyti jiems motinos pareigas nedarė. Be to, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, tuo pademonstruodama visišką abejingumo teismo procesui, kurio metu sprendžiamas klausimas dėl jos dukters likimo.

Apribojus atsakovės valdžią, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str. pagrindu nepilnametei D. M. skirtina nuolatinė globa. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovės norą, išvadą teikiančios institucijos poziciją, D. M. globėja paskiriama jos močiutė M. M., kuri iš esmės nuo 2009 m., t.y. nuo mergaitės atvežimo į Lietuvą yra jos laikinoji globėja, su kuria ji visą laiką gyveno ir tebegyvena, kuri rūpinasi mergaite, ją prižiūri, augina, auklėja, išlaiko, taip pat globoja mergaitės brolius, t.y. kitus S. M. nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad M. M. gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, kartu su sutuoktiniu G. M., kuris neprieštarauja dėl sutuoktinės paskyrimo vaiko globėja, gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( duomenys neskelbtini), (b.l. 33-34), nors neturi darbo, tačiau su šeima (dviem nepilnamečiais vaikais ir trimis anūkais – S. M. vaikais) turi didelį ūkį (laiko gyvulius, sodina daržoves, jais prekiauja ir pan.), dirba atsitiktinius darbus, ir gaunamų lėšų pakanka šeimai išlaikyti, neturi sveikatos sutrikimų, kurie neleistų tinkamai atlikti globėjos pareigas (b.l. 7), nebuvo nei teista (b.l. 29), nei bausta administracine tvarka. Jokių neigiamų duomenų apie M. M., kurie leistų suabejoti jos tinkamumu būti anūkės nuolatine globėja, byloje nėra. Kaip matyti iš 2011-01-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikslinimo akto, ieškovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos yra geros, namuose sutvarkyta, šilta, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo ir augimo sąlygos, ji jaučia šilumą bei rūpestį šeimoje, yra mylima (b.l. 35). Pažymėtina, kad M. M., kaip pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos pareigas ir kitų atsakovės vaikų atžvilgiu. Nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).

Apribojus atsakovės valdžią, atsakovei išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Nors ieškovė ieškiniu neprašė priteisti nepilnametei D. M. išlaikymą iš atsakovės, tačiau teismas, vadovaudamasis LR CPK 376 str. 3 d., turėdamas teisę viešą interesą turinčiose šeimos bylose, kuriose paliečiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais susiję klausimai, išeiti už pareikšto ieškinio ribų, t.y. viršyti pareikštus reikalavimus, gindamas nepilnamečio vaiko teises bei interesus, namo esant tikslinga spręsti klausimą dėl išlaikymo iš atsakovės jos nepilnametei dukrai priteisimo. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., o taip pat formuojama Lietuvos teismų praktika, teismas mano esant tikslinga priteisti iš atsakovės 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų dukters išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas pažymi, kad išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikymą daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl atsakovės teiginys, kad ji niekur nedirba ir pati yra išlaikoma, todėl negali šiuo metu teikti sūnui jokio išlaikymo, atmestinas, kadangi atsakovė, kaip vaiko motina, negali atsisakyti nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Vertinant nepilnametės D. M. poreikius nustatyta, kad jai yra 6 metai, kitais metais ji pradės lankyti vidurinę mokyklą, jos poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų mokymuisi bei lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą ir t.t. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vertinant atsakovės S. M. turtinę padėtį ir galimybes nustatyta, kad ji yra bedarbė, niekur nedirba, ir kaip paaiškino ieškovė, niekada nedirbo (b.l. 14), jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 15-16), tačiau yra darbinga, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti, užtikrindama išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, taip pat nėra duomenų apie kreditorinių įsiskolinimų buvimą. Kaip jau buvo minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų neturėjimu, todėl atsakovė privalo teikti vaikui išlaikymą ir negali būti atleidžiama nuo šios pareigos vykdymo. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovės dabartinę turtinę padėtį ir situaciją, teismas sprendžia, kad iš atsakovės turėtų būti priteista 300 Lt nepilnametės dukters D. M. išlaikymui. Mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo vaikui sumą šiuo atveju verčia pakankamai sunki atsakovės turtinė ir socialinė padėtis, Lietuvos teismų praktikos suformuota galimybė nukrypti nuo rekomendacinio išlaikymo vaikui dydžio, o taip pat teismų praktikos tendencijos panašiose bylose, kuriose iš bedarbių tėvų, dėl objektyvių ekonominio pobūdžio ar kitokių priežasčių neturinčių galimybių susirasti gerai apmokamą darbą, priteisiamas mažesnis išlaikymo dydis (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis c.b. D.I. v R.I., Nr. 3K-3-71/2010), paliekant galimybę jį peržiūrėti pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar iš esmės padidėjus vaiko poreikiams.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pačios atsakovės turtinė padėtis yra sunki, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinių pareigų vaiko, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 406, 407 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini)atžvilgiu.

Nustatyti D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jo globėja paskirti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini).

D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti globėjos M. M. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės S. M. 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-25) iki D. M. pilnametystės. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti globėjai M. M..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko