Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja J. Ž., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Ž., kuris buvo, pareiškėjos sūnus ir suinteresuoto asmens I. P. tėvas. Iki mirties R. Ž., gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirus R. Ž. liko neišmokėta sugražinamų mokesčių suma. Po R. Ž. mirties taip pat liko ir kilnojamasis turtas - jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai. Po R. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai jo palikimą priėmė pareiškėja, jo motina, J. Ž.. Sūnus savo šeimos neturėjo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, paskutiniu laikotarpiu iki mirties gyveno nuomojamose patalpose, bei dažnai apsistodavo pas pareiškėją, (duomenys neskelbtini). Jai priklausančiame bute sūnus laikė savo drabužius, darbo įrankius, buities reikmenis. Mirus sūnui priėmė valdyti mirusiojo turtą. Palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. pirmiausia, rūpinosi sūnaus laidotuvėmis ir priėmė po jo mirties likusius asmeninius daiktus, buities reikmenis, drabužius, darbo įrankius, faktiškai naudodama paveldėtą turtą. Visi mirusiojo daiktai liko pareiškėjai ir ji jais naudojuosi kaip savais. R. Ž. tėvas, su kuriuo buvo nutraukusi santuoką, yra miręs.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja J. Ž. paaiškino, kad R. Ž. buvo jos sūnus. Santykiai su sūnumi buvo geri. Jis turėjo sukūręs šeimą, bet santuoką nutraukė. Vaikų šeimoje gimė tik vienas – I. P.. R. Ž. santykiai su jo dukra nesusiklostė. Nebuvo tokios meilės kaip tėvo su dukra. Iki mirties sūnaus namai buvo pas motiną, turėjo draugę, pas kurią tik svečiuodavosi, bet neilgai. Sūnus grįžęs iš kariuomenės prisiregistravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime, savo motinos tėvų namuose, bet realiai gyveno su motina. Sūnus turėjo kambarį jos bute. Rūbus, kurie jau nebus naudojami, po sūnaus mirties nuvežė į socialinius namus, dalį įrankių atidavė kitiems anūkams. Pasiliko dalį daiktų kuriuos naudos, kitus pasiliko dėl prisiminimo. Daugiau jokio turto sūnus neturėjo, tik sužinojo, kad yra grąžintina apie 400 Eur mokesčių suma, bet, kai jau sužinojo, buvo per velu kreiptis į notarą. Ji su sūnaus dukra bendravo, anūkė sakė, kad jai nereikia turto, likusio po R. Ž. mirties. Jos santykiai su sūnaus dukra yra geri. Liko sūnaus telefonas, juo ateityje naudosis.

Suinteresuotas asmuo I. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jai iš likusio R. Ž. turto nieko nereikia ir viską gali pasiimti J. Ž..

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo patenkinimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir I. P. nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas išreiškė prašymą bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, o I. P. teismui atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Nutarta bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja Stasė A. K. parodė, kad yra pareiškėjos sesuo. Liudytoja dažnai lankydavosi pas seserį, gyveno netoli nuo jos. Santykiai su pareiškėja ir I. P. buvo geri. Visi geresni R. Ž. daiktai buvo laikomi pas mamą namuose. Po jo mirties mama organizavo ir finansavo sūnaus laidotuves, kapo priežiūrą. Pareiškėjos santykiai su anūke I. P. geri, anūkė aplanko pareiškėją. Anūkė nenori pretendenduoti į palikimą po R. Ž. mirties.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja D. I. parodė, kad du metus yra pareiškėjos socialinė darbuotoja, pas pareiškėją namuose lankosi kiekvieną darbo dieną po dvi valandas. Liudytojos teigimu, pareiškėjos sūnus turėjo sugyventinę, su kuria gyveno, bet susipykus, grįždavo pas mamą. Jos žiniomis, R. Ž. su sugyventine dažnai būdavo susipykę, todėl sūnus dažniau gyvendavo pas motiną. Iki mirties jis dirbo. Liudytoja žino, kad R. Ž. turėjo drabužius, įrankius (grąžtą, fleksą, kt.) matė juos ir tualete, ir balkone, ir rūsyje. Po R. Ž. mirties drabužius išvežė į socialinius namus, dalį įrankių atidavė anūkams, o kiti liko, ir ji dar likusiais įrankiais esant poreikiui pareiškėjos namuose pasinaudoja. I. P. santykiai su močiute yra šilti. Liudytojos teigimu, pareiškėja apie likusią pinigų sumą sužinojo, kai į sūnaus telefoną atėjo žinutė, kad į sūnaus sąskaitą pervesti grąžintini mokesčiai, apie 400 Eur. Žinutė buvo gauta jau po trijų mėnesių po R. Ž. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Ž., kuris buvo J. Ž. sūnus ir I. P. tėvas. R. Ž. tėvas miręs. Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės M. T. – K. 2021 m. spalio 18 d. rašte nurodoma, kad į notarą dėl R. Ž. niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje dalyvaujantys liudytojai patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog R. Ž. su visais savo daiktais gyveno pareiškėjos namuose iki mirties. Pareiškėjos teigimu, ji R. Ž. įrankiais, likusiais namuose po jo mirties, naudojasi iki šiol, dalimi jų disponavo kaip savo, juos perleisdama anūkams. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytoja S. A. k., tiek liudytoja D. I..

Tokiu būdu pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad priėmė palikimą po sūnaus R. Ž. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po savo sūnaus R. Ž. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sūnaus R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.