- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1922-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01226-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19118-527/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo M. P. 492,22 Eur negrąžintą kreditą, 120,38 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 491,37 Eur mokėjimo palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. vasario 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudarytas 2015 m. vasario 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas, kuris papildė 2015 m. vasario 9 d. vartojimo kredito sutartį, todėl šis priedas vadinamas Sutartimi. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 24 mėnesių terminui 550 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 548,24 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. birželio 29 d. UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ pasirašė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria UAB „4finance“ atlygintinai perleido UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir reikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė. Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. liepos 17 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
2. Atsakovas M. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. P. 492,22 Eur skolą, 120,38 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 115,43 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2015 m. vasario 9 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai, 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartis, pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Duomenų, kad atsakovas būtų įsiskolinimą ieškovei sumokėjęs, byloje nėra, todėl teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 492,22 Eur negrąžinto kredito sumą ir 120,38 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.
1.2. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 491,37 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, paskaičiuotas už 469 dienas, teismas nurodė, kad pagrindinis reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas turi pareigą patikrinti, ar nėra pažeidžiami vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesai. Teismas nustatė, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme laikytinos sutartinėmis netesybomis. Teismas ieškovės palūkanų dydį laikė nepagrįstai dideliu. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, nurodė, jog ieškovė, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė. Įvertinęs tai, teismas laikė, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jas sumažino iki 0,05 procento (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) .
1.3. Ieškinį tenkinęs iš dalies (patenkinti 65,95 procentai ieškovės reikalavimų), iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 16,49 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti jai iš atsakovo M. P. 491,37 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Ieškiniu buvo prašoma priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Teismas savo iniciatyva mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį jų priteisė.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką, tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos arba netesybos.
1.3. Nei sutartis, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi pagal bendrąją taisyklę sprendžiama, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
1.4. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Ginčas byloje kilęs dėl mokėjimo palūkanų priteisimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria sumažintas jos reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas, už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių teisėtumas ir pagrįstumas neskundžiamas, apeliacinės instancijos teismas jų netikrina, bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas M. P. 2015 m. vasario 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. vasario 10 d. sutarties papildymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovui buvo suteiktas 24 mėnesių terminui 550 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. vasario 9 d. ir sumokėti 548,24 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti kreditą, todėl UAB „4finance“ (pradinė kreditorė) sutartį nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ pasirašė paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria UAB „4finance“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl negrąžinto kredito, bendros vartojimo kredito kainos, mokėjimo palūkanų, už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku grąžinti kreditą, sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 492,22 Eur negrąžintą kredito dalį, 120,38 Eur bendrą vartojimo kredito kainą iki sutarties nutraukimo dienos, 115,43 Eur mokėjimo palūkanas, už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimu sumažino apeliantės reikalavimą dėl 491,37 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos iki 115,43 Eur bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 25,00 Eur iki 16,49 Eur. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nesutinka ir dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties, savo iniciatyva mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir nepagrįstai jas sumažino iki 115,43 Eur.
9. Pagal vartojimo sutarties sąlygas šalys susitarė, kad kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kredito gavėjo prievolė yra įvykdoma sutarties 3.5. punkte nustatyta tvarka, grąžinant gautą kredito sumą ir palūkanas, apskaičiuotas sutarties 4.4. punkte nustatyta tvarka, be jokio išankstinio pranešimo. Tai padaręs, kredito gavėjas turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos. 3.6 punkte šalys susitarė, kad visi kredito gavėjo mokėjimai yra užskaitomi tokiu eiliškumu: (i) pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos, (ii) palūkanos, (iii) Kredito suma. Priverstinio skolos išieškojimo atveju pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos yra užskaitomos po to, kai yra pilnai grąžintos palūkanos ir kredito suma. Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. 4.4 punkte susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. 6.4, 6.5 punktuose šalys susitarė, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pranešimas apie sutarties nutraukimą yra pateikiamas šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu kredito gavėjo el. pašto arba gyvenamosios vietos adresu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo. Iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios sutarties 4, 5 ir 7 skyriuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
10. Pradinė kreditorė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė, kadangi jis nevykdė savo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ reikalavimą perleido ieškovei ir 2017 m. liepos 3 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovei) pagal šią sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovo) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų įvykdęs savo pinigines prievoles ieškovei. Ieškovė nurodė, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo skaičiuoja taikydama ne sutartyje įtvirtintą 112,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 77,69 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovės vertinimu mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, tačiau ieškovė nurodė, kad šias palūkanas geranoriškai paskaičiavo, taikydama 77,69 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 469 dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. vasario 9 d. sudarytą sutartį vėlavo atsiskaityti beveik 3 (tris) metus. Palūkanos paskaičiuotos taikant formulę: (492,22 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x (77,69 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 469 dienų po sutarties nutraukimo skaičius). Ieškovės vertinimu, atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei 491,37 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos.
11. Ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
12. Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad vartojimo kredito kainos metinė norma šių reikalavimų neatitiko. Atsakovui buvo suteiktas 550 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, o sutartyje įtvirtinta bendra kredito kainos metinė norma - 112,30 proc. ir 77,69 proc. vartojimo kredito metinė palūkanų norma. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
13. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas atskirai reglamentavo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų instrumentus. Pelno palūkanoms buvo skirtas Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis, o netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą už pradelstą laiką ir ieškovei priteisė 115,43 Eur dydžio palūkanas (492,22 Eur x 0,05 proc./100 x 469 dienos), vietoj apeliantės prašomų 491,37 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pabaigos. Sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui.
14. Nors atsakovas ir laikytinas silpnąja ginčo šalimi, jis teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Sutiktina su apeliante, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams.
15. Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą ieškovės reikalavimą dėl 491,37 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos priteisimo tenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties.
16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į sutarties sąlygas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime už akių išdėstytus argumentus iš esmės sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį, nepagrįstai nepriteisė 491,37 Eur palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, vietoje 115,81 Eur sumos priteisiant 491,37 Eur palūkanų sumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas mokėjimo palūkanų priteisimo bei jų mažinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl palūkanų keistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Teismui skundžiamu sprendimu už akių patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju iš atsakovės apeliantei buvo priteistos 16,49 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant apeliacinį skundą ir pakeičiant skundžiamą sprendimą už akių, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė sumokėtas paduodant ieškinį žyminis mokestis. Patenkinant visus apeliantės reikalavimus, jai iš atsakovo priteistinos 25 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
18. Apeliacinį skundą tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (įmonės kodas 302528679) iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 492,22 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt du eurai 22 ct) negrąžintą kreditą, 120,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 38 ct) bendrą vartojimo kredito kainą, 491,37 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras 37 ct) mokėjimo palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur (dvidešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (įmonės kodas 302528679) iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.