- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-22-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. S., B., B. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant atsakovės V. S. atstovui advokatui H. M., atsakovės B. S. atstovui advokatui E. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės B. S., atsakovės V. S., ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. S. ir atsakovei B. S., tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės V. S. santuoką, sudarytą 1990-05-19, dėl sutuoktinės kaltės. Nurodė, kad daugiau kaip du metus gyvena atskirai, kaip šeima nebendrauja ir bendro ūkio neveda. Pažymėjo, kad dalijamo bendro turto sutuoktiniai neturi, vaikų išlaikymo dydis nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-14 patvirtinta taikos sutartimi.
Atsakovė V. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašo teismo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su V. S.; nuo priešieškinio pateikimo dienos padidinti nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo dydį – priteisti iš ieškovo dukters E. S. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, priteisti iš ieškovo sūnaus M. S. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį; pripažinti negaliojančia tarp A. S. ir B. S. bei V. S. 1999-01-29 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine A. S. ir V. S. nuosavybe bei priteisti V. S. ½ buto nuosavybės teisės dalį. Nurodė, kad ieškovo teikiamas 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į atsakovės patiriamas išlaidas neužtikrina minimaliausių vaikų poreikių tenkinimo, todėl turi būti didinamas. Reikalavimą dėl 1999-01-29 buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė tuo, kad šis sandoris buvo sudarytas formaliai, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t.y. ieškovui siekiant išvengti galimo priverstinės baudos išieškojimo iš šio buto. Nurodė, kad ieškovas, norėdamas apsidrausti nuo turto praradimo, butą perleido savo tėvams – sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pinigai už butą nebuvo sumokėti, turtas pirkėjams faktiškai perleistas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. Teismas nusprendė santuoką tarp A. S. ir V. V. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines S. ir S. pavardes; nustatyti nepilnametės dukters E. S. gyvenamąją vietą su atsakove; pakeisti 2005-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. N2-11624-460/2005 dalyje dėl E. S. išlaikymo priteisimo ir priteisti iš ieškovo dukters E. S. išlaikymui po 300 Lt nuo 2009-12-16 iki dukters pilnametystės, nepilnametės išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; nuo 2009-12-16 nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr.N2-11624-460/2005 dalyje dėl išlaikymo priteisimo E. S.; pripažinti negaliojančia 1999-01-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuo sutarties sudarymo momento; taikyti restituciją ir įpareigoti B. S. grąžinti ieškovui minėtą butą, ieškovą įpareigoti sumokėti 77 986 Lt B. S.; pripažinti minėtą butą. bendrąja jungtine A. S. ir V. S. nuosavybe nuo jo įsigijimo momento; padalinti minėtą butą ir priteisti po 50/100 dalių A. S. ir V. S.; priteisti iš ieškovo ir atsakovės B. S. po 935,- Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotas 1992-09-16 santuokoje A. S. vardu. Bute 1999-01-14 buvo atlikta krata su tikslu surasti ir paimti naminės ar falsifikuotos degtinės, skirta bauda. Po kratos 1999-01-21 ieškovas už 77 986 Lt pardavė butą savo tėvams B. S. ir V. S.. Nuo buto pardavimo momento ieškovas ir atsakovė toliau gyveno ginčo bute, mokėjo buto mokesčius, butas pirkėjams nebuvo perduotas. Teismas konstatavo, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik dėl akių nesiekiant sukurti teisinių pasekmių ir laikytina tariamu sandoriu. Pažymėjo, kad dabartinė buto savininkė B. S. reikalavimą išsikelti iš ginčo buto ieškovui ir atsakovei ir jų šeimos nariams pateikė tik kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai šeimoje. Be to, buto pardavimas pažeidė šalių nepilnamečių vaikų interesus paliekant juos be gyvenamojo būsto, todėl tokia sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikytina restitucija. Teismas nustatė, kad butas sutuoktinių buvo įgytas santuokos metu, jis yra bendroji jų nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką butą ieškovui ir atsakovei padalino lygiomis dalimis.
Teismas, padidinęs nepilnametės dukters E. S. išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį, atsižvelgė į tai, kad abiejų tėvų skiriama suma, turi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovė B. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sandoriu pripažinimo negaliojančiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė V. S. nepateikė jokių įrodymų, kad sandoris sudarytas fiktyviai, nesiekiant sukurti realių padarinių, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad sandoris buvo realus, t.y. sudarytas siekiant sukurti teisines pasekmes. Teigia, kad atsakovė pati pateikė notarinės formos sutikimą dėl sandorio sudarymo, dalyvavo jį sudarant. Pinigai už butą buvo sumokėti prieš sutarties sudarymą, tai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartyje. Faktas, kad ieškovo šeima ir po sandorio sudarymo naudojosi B. S. priklausančiu turtu nėra teisiškai reikšmingas, nes tokiu būdu buvo padedama sūnaus šeimai. Pažymi, kad paslėpti turtą nebuvo poreikio, nes turto konfiskavimas negrėsė. Be to, teismo motyvai dėl restitucijos taikymo iš dalies patvirtino faktą, kad pinigai pagal pirkimo-pardavimo sandorį buvo sumokėti, nes teismas įpareigojo pardavėją grąžinti už ginčo butą sumokėtus pinigus. Nurodo, kad yra sąžininga įgijėja ir nepilnamečių vaikų interesus apsaugoti yra ne jos, o tėvų pareiga. Be to, vaikai neliko be gyvenamojo būsto, nes šeimai buvo leista naudotis ginčo butu.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti jo ieškinį, priteisiant iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; sprendimo dalį dėl nepilnametės dukters E. S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove palikti nepakeistą; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. S. priteisimo, sumažinant kas mėnesį išieškomo išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 200 Lt, t.y. paliekant nepakeistą 2005-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-11624-460/2005; kitą skundžiamo sprendimo dalį panaikinti. Teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji palikdavo vaikus be priežiūros, nuo išlaikymo vaikams priteisimo dienos atsakovė bandė išprovokuoti barnius, konfliktus, reiškė nepagrįstus reikalavimus ir pretenzijas. Pažymi, kad teismas nepagrįstai iki 300 Lt padidino išlaikymą nepilnametei dukrai, nes jo turtinė padėtis nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-14 nutartimi nustatyto 200 Lt per mėnesį išlaikymo ne tik nepagerėjo, bet pablogėjo, be to, atsakovės turtinė padėtis geresnė, todėl ji atitinkamai turi teikti didesnį išlaikymą dukrai.Pažymi, kad 1999-01-29 buto pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti ir naikinti jos nėra pagrindo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tai buvo realus sandoris. Dėl to, kad sandoris tinkamai neįvykdytas, pretenzijų neturėjo nei pardavėjas, nei pirkėjas. Atsakovė sutiko su šio sandorio sudarymu, apie sutarties sudarymą žinojo nuo pat sandorio patvirtinimo. Įrodymų, kad tai padarė prieš savo valią, įtakojama ar verčiama, atsakovė nepateikė. Pirkimo-pardavimo sutartyje esantis įrašas patvirtina, kad pinigai už butą buvo sumokėti pardavėjui. Be to, atsakovei sandorio sudarymo metu nebuvo svarbi ta aplinkybė, kad vaikai gali likti be gyvenamojo būsto, o ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba tokiam sandoriui neprieštaravo. Sandorį atsakovė sugalvojo ginčyti tik kai iškilo būtinybė nutraukti santuoką. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų vykdęs kontrabandą alkoholiniais gėrimais, užsiiminėjęs nelegalia veikla ir jam būtų iškilusi reali grėsmė prarasti butą, dėl ko galėjo būti sudarytas ginčijamas sandoris. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė 3 metų ieškinio senaties termino, reikalavimui dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pareikšti (CK 4.96 str. 1 d.). Pagal teismo sprendimą B. S. privalo grąžinti nupirkto buto ir paveldėto pagal įstatymą buto dalį, nors paveldėjimo teisės liudijimas nėra nuginčytas ir B. S. taip pat laikoma sąžininga turto įgijėja. Teismas nemotyvavo, ar galima nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo išreikalauti turtą iš sąžiningo jo įgijėjo. Taip pat neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, kad butas parduotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įpareigojo grąžinti pirkėjui pinigus tik ieškovą, o ne abu besiskiriančius sutuoktinius. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl ginčo butas pripažintinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Teigia, kad butas buvo ieškovo išpirktas pagal valstybės suteiktus investicinius čekius, todėl šis turtas negali būti pripažintas bendrąją sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – tenkinti priešieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters E. S. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos (2009-04-10) iki dukters pilnametystės. Nurodo, kad teismas nevertino vaiko poreikių, nenustatė, koks išlaikymo dydis tenkintų vaiko interesus. Teigia, kad priteista suma neužtikrina vaiko interesus turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulėti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis blogesnė už atsakovės ir kad jis negali dukters išlaikymui skirti po 400 Lt kas mėnesį. Be to, tesimas išlaikymo dydį pakeitė ne nuo priešieškinio pateikimo dienos (2009-04-10), bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras administratorius Marius Stračkaitis atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis, tvirtinta Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro 1999-01-29, yra sudaryta teisėtai, laikantis visų teisės aktų, taip pat atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų ir visiškai atitinka šalių valią.
Atsakovė atsiliepimais į ieškovo ir apeliantės B. S. apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti.
B. S. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su šio skundo reikalavimais apimtyje dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo sutinka. Dėl kitos ieškovo apeliacinio skundo apimties ir atsakovės apeliacinio skundo nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kiti apeliaciniai skundai atmestini
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai nesutarė dėl nepilnamečių išlaikymo, atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteisimo. Tai patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-14 patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (T. 2., b. l. 143). Be to, atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda dėl agresyvaus elgesio su sutuoktine ir sūnumi, tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (T. 3., b.l. 38). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalių santykiai galutinai nutrūkę nuo 2006 m., bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos matyti šalių skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Atsižvelgiant į tai skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iki 300 Lt padidintas išlaikymas nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), prašo palikti anksčiau nustatytą kasmėnesinį 200 Lt išlaikymo dydį. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo padidinti išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šios teisės normos 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
Atsakovė, pareikdama priešieškinį, nurodė, kad per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga skirti suma yra 734 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad šis dydis yra per mažas ir dėl individualių mergaitės poreikių būtina skirti didesnį išlaikymą, nei nustatyta CK 6.461 str. 2 d. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės uždarbis yra didesnis nei ieškovo, ji turi nekilnojamojo turto, todėl darytina išvada, kad šiuo metu ji gali teikti didesnį išlaikymą dukrai nei ieškovas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, jis taip pat turi pareigą imtis priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai.
Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo skiriamą 300 Lt per mėnesį išlaikymo sumą dukters išlaikymui, nes ši suma atitinka esamą ir galimą ieškovo materialinę padėtį, būtinus mergaitės poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą).
Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento keistinas, nustatant, kad 300 Lt kas mėnesį išlaikymas nepilnametei dukrai iš ieškovo priteistinas nuo 2009-04-10, t.y. priešieškinio pateikimo dienos.
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Teisėjų kolegija, konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, pagrįstai nustatė, jog ginčo buto 1999-01-29 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisių pasekmių. Tai įrodo iki sandorio susiklosčiusios aplinkybės bei susiklostę santykiai po sandorio sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tariamieji sandoriai yra tuomet, kai sutarties šalys nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai nesiekia ir nenori sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų, ir jie negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, kadangi tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios; asmens valia išoriškai klaidingai išreiškiama siekiant tam tikrų teisinių tikslų santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo bute 1999-01-14 atliktos kratos metu rasti ir paimti alkoholiniai gėrimai. A. S. buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato 1999-03-30 nutarimu paskira 500 Lt bauda (T. 1., b.l. 79-80, T. 2., b. l. 58-59). Po kratos, t.y. 1999-01-29 buvo sudaryta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. S. pardavė butą savo tėvams B. S. ir V. S.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis sandorio šalių tikrąją valią ir jų elgesio motyvus bei tikslus iki sandorio sudarymo, pagrįstai atsižvelgė atsakovės argumentus, kad butas buvo parduotas ieškovui siekiant išvengti galimo priverstinės baudos išieškojimo iš jo vardu registruoto buto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki ginčijamo sandorio sudarymo būtų ieškojęs kitų pirkėjų, galinčių pasiūlyti didesnę sumą už parduodamą butą, ko paprastai siekiama parduodant nekilnojamąjį turtą. Be to, bylos aplinkybės kada buvo ir ar apskritai buvo sumokėti pinigai už perkamą butą yra prieštaringos, todėl pinigų perdavimo faktas laikytinas neįrodytu. Šalių tikrąją valią, t.y. tai, kad ieškovas nesiekė parduoti ir perduoti ginčo buto, o pirkėjai B. ir V. S. nesiekė įsigyti bei turėti ginčo buto nuosavybės teise, taip pat patvirtina sandorio šalių veiksmai po jo sudarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas sandoris nebuvo vykdomas – A. S. ir V. S. su vaikais liko gyventi ginčo bute, jį valdė, o B. ir V. S. nepretendavo į butą, nes turėjo kitą gyvenamąjį būstą, nereikalavo išsikelti iš ginčo buto arba mokėti nuompinigius iki tada, kai ieškovo ir atsakovės šeimoje prasidėjo nesutarimai.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, įrodo, kad ieškovas bei B. ir V. S., sudarydami 1999-01-29 buto pirkimo pardavimo sutartį, nesiekė sukurti tarpusavio teisių bei pareigų, kurios atsiranda sudarius tokio pobūdžio sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį sandorį sudarytu tik dėl akių, t. y. šis sandoris pripažįstamas tariamuoju, kuris negalioja nuo sudarymo momento (1964 m. CK 51 str., 2000 m. CK 1.86 str.). Pripažįstant tai, kad sandoris buvo tariamas, laikytina, kad pinigai už neva parduodamą butą faktiškai nebuvo sumokėti, todėl restitucija taikytina vienašalė, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti 77986 Lt B. S. naikintina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo; taikant restituciją sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 str. 1 d.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-22 nutartis Nr. 3K-3-413/2007; 2007-12-03 nutartis Nr. 3K-3-525/2007). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas dėl CK 4.96 str. 1 d. numatyto senaties termino taikymo atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nuginčyti paveldėjimo sandorį, pagal kurį 2002-05-20 mirus ginčo pirkėjui V. S., ½ dalį buto pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo B. S., todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl senaties termino šiam reikalavimui pareikšti.
Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos išpirko pagal valstybės suteiktus investicinius čekius, todėl šis turtas negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir negali būti dalijamas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais teismas 2002-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 nurodė, jog vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo butas buvo privatizuotas ieškovo vardu 1992-09-16, t.y. santuokos metu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad sutuoktiniai susitarė, jog ginčo butas įgyjamas vien tik ieškovo asmeninės nuosavybės teise ar duomenų, jog iki buto privatizavimo sutuoktiniai būtų sudarę sutartį dėl turto įsigijimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo butas buvo įgytas ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pripažinus ginčo butą bendrąja jungtine V. S. ir A. S. nuosavybe, nutraukiant santuoką jis padalintinas pagal atsakovės pateiktą projektą (T. 4., b.l. 35), ieškovui priteisiant 46/100 buto dalis (27,59 kv.m.), atsakovei priteisiant 54/100 buto dalis (32,40 kv.m.) bei nustatant naudojimosi butu tvarką. Šiuo atveju nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo CK 3.123 str. 1 d. numatytu pagrindu, t.y. atsižvelgiant į tai, kad su ieškove nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta ir į vaiko interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovo ir trečiojo asmens (ieškovo pusėje) B. S. apeliacinius skundus atmetus, jų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintini (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą pakeisti.
Priteisti iš A. S. dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009-04-10 iki dukters pilnametystės, nepilnametės išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną V. S..
Panaikinti sprendimo dalį dėl A. S. įpareigojimo sumokėti 77 986 Lt B. S..
Sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo V. S. ir A. S. priteisiant po 50/100dalių pakeisti. Santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti sekančiai: priteisti A. S., a.k(duomenys neskelbtini) 46/100 buto dalis (27,59 kv.m.), V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 54/100 buto dalis (32,40 kv.m.). Nustatyti buto patalpomis naudojimosi tvarką sekančiai: A. S. paskirti naudotis kambariu ind. 4-2 (13,60 kv. m.), V. S. paskirti naudotis kambariu ind. 4-3 (18,46 kv. m.). Bendram naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas ind. 4-1, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.