Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-41-844/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-13
Bylos Nr.: 1A-41-844/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10905-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: B. M.
Advokatai: Aušra Ručienė, Arvydas Montrimas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-844/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10905-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 14.5.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnaitei,nuteistojo B. M. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. M. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo B. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. R. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Ž. K. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. M. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir B. M. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta subendrinta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir B. M. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo).

Į bausmės laiką įskaitytas laiką, nuteistojo išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. kovo 22 d. 03.10 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 18 val. (viena para) ir nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 23 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta visiškai tenkinti Ž. K. civilinį ieškinį ir jo naudai iš B. M. priteisti 2 443,90 Eur turtinei žalai atlyginti, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 423,50 Eur teisinėms išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. B. M. nuteistas už tai, kad:

1.1. neturėdamas individualios veiklos vykdymo pažymos ar verslo liudijimo, prisistatęs kaip verčiantis naudotų automobilių prekyba, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – naudotą transporto priemonę, 2024 m. kovo 14 d. apie 16 val. įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, esančiame, (duomenys neskelbtini), melagingai įtikino T. R., kad pardavimui perka už 2 500 eurų naudotą transporto priemonę – „BMW“, modeliu 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o T. R. kaip pardavėjui, vienu egzemplioriumi užpildžius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, įrašant savo anketinius duomenis, transporto priemonės techninius duomenis ir suderėtą pardavimo kainą – 2 500 eurų, bei ją pasirašius, B. M., paėmęs pasirašytą sutartį, jos kaip pirkėjas neužpildęs bei nepasirašęs ir melagingai paaiškinęs, kad turi skubiai važiuoti į „Regitra“ sutvarkyti transporto priemonės dokumentus eksportui į Ukrainą, suklaidino T. R., kuris jam leido važiuoti transporto priemone „BMW“, modeliu 520D, ir iki 2024 m. kovo 18 d. pasirašytos sutarties T. R. nepateikęs ir pinigų sumoje 2 500 eurų nesumokėjęs, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – T. R. priklausančią 2 500 eurų vertės transporto priemonę – „BMW“, modeliu 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 2024 m. kovo 18 d. apie 16 val. neteisėtai, kaip savo nuosavybės teise įgytą, už 1 600 eurų, nesudarius jokio pirkimo-pardavimo sandorio, pardavė (duomenys neskelbtini), įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1.2. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. gegužės 3 d. 12.55 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs į Ž. K. interneto skelbimų portale (duomenys neskelbtini) įdėtą skelbimą, kad: už 6 900 eurų parduodamas automobilis „Volkswagen Passat“, 2.0 l, universalas, pirmos registracijos 2013 m. vasario mėn., su Ž. K. susitikęs apžiūrėjo parduodamą automobilį. Vėliau, 2024 m. gegužės 9 d., su Ž. K. bendraudamas programėlėje „WhatsApp“, paprašė atsiųsti automobilio registracijos liudijimo nuotrauką, kurią Ž. K. jam išsiuntė, ir apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie „(duomenys neskelbtini)“, susitikęs su Ž. K., melagingai įtikino, kad už suderintą kainą – 6 500 eurų, sumokėdamas dalimis: 3 500 eurų mokėjimą atliks internetu iš SEB banko, melagingai paaiškinęs, kad jo (duomenys neskelbtini) banko sąskaita turi sutartį su SEB banku, o 3 000 eurų išgrynins SEB banko bankomate. Perkant automobilį, Ž. K. parodė mobiliajame telefone paso nuotrauką su savo nuotrauka ir rekvizitais, nurodė (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, paprašė į mobilųjį telefoną atsiųsti parašytus Ž. K. vardą, pavardę, banko sąskaitos numerį ir žodį „skola“, ką Ž. K. jam išsiuntė, dėl ko Ž. K. vienu egzemplioriumi pilnai užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašė, tačiau pasirašytos sutarties, pasakydamas, kad lauks apmokėjimo bankiniu pavedimu, jam nedavė. B. M. toliau imitavo, kad mobiliajame telefone jungiasi prie interneto banko ir atlieka apmokėjimą bankiniu pavedimu, 20.04 val., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į SEB banko telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei imitavo pokalbį. Apie 20.30 val. Ž. K. pasakęs, kad iki tol, kol jis sulauks atlikto apmokėjimo, nuvažiuos iki automobilių plovyklos, ir automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, į Ž. K. telefoninius skambučius neatsakė, taip suklaidino Ž. K. ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – Ž. K. priklausančią 6 500 eurų vertės transporto priemonę – „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad B. M. kaltė yra įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusių, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo B. M. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės – skirti B. M. su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę arba, taikius jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumui. Apylinkės teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, B. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesivadovavo teisingumo principu. Nuosprendyje nepasisakyta kodėl nuteistajam skirtina pati griežčiausia bausmė, kodėl viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės nėra pakankamos jo asmeniui taisyti. Anot gynėjos, skirti laisvės atėmimą nuteistajam pagrindo nebuvo, nes pagal susiformavusią BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką ši bausmė taikoma itin retai, tik ypatingais atvejais. B. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl jo veiksmų visuomenei ar atskiriems asmenims būtų kilusios sunkios pasekmės, kad nukentėjusiesiems būtų padaryta reikšminga žala ar kitos aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog, jo atžvilgiu netaikant laisvės atėmimo bausmės, jis tinkamai nebūtų nubaustas. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog labai gailisi, kad taip atsitiko, pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, davė nuoširdžius parodymus ir kritiškai įvertino savo elgesį. Ši aplinkybė pripažinta lengvinančia jo atsakomybę. Po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų neįvykdė. B. M. yra jauno amžiaus, visomis išgalėmis siekia pakeisti iki tol buvusį savo gyvenimo būdą, nori įsitvirtinti visuomenėje, siekia sukurti tvirtą finansinį pagrindą. Jo tvirtus socialinius ryšius įrodo tai, kad Lietuvoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo sugyventine, su kuria nori sukurti šeimą. Šie faktai aiškiai įrodo B. M. teigiamus pokyčius, integraciją į visuomenę. Advokatės vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausme nuteistajam bus sukeltos nepamatuojamos žmogiškos kančios ir padaryti asmens orumo ir savigarbos pažeidimai. Laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiks B. M. asmenybės raidą, socialinius ryšius bei resocializacijos perspektyvas. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai nulems jo savarankiškumo, socialinių įgūdžių ir gyvenimo vertybių praradimą, šeiminių ryšių sunykimą, kurių atkūrimas ateityje bus neįmanomas arba labai sudėtingas.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui apskritai nesvarstant BK 75 straipsnio taikymo, liko tinkamai nenustatyta ir neįvertinta, ar, neskiriant realaus laisvės atėmimo, būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Gynėjos įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

4. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą negauta.

Atsiliepimas

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo B. M. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių B. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar nukentėjusiajam Ž. K. priteistų piniginių sumų nusikaltimu padarytai žalai bei jo patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti dydžio. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme – prašoma B. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu B. M. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtinta, kad parenkant nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus nuosavybei. Taip pat apylinkės teismas įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir ją lengvinančias aplinkybes. Nuosprendyje nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta B. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šioje byloje jam inkriminuotus tyčinius nusikaltimus nuteistasis įvykdė esant priimtam Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 14 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Motyvuojant bausmės skyrimą, taip pat pažymėta, jog B. M. nedirba, nusikaltimus padarė būdamas teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

10. Iš tokių apylinkės teismo nurodytų motyvų matyti, kad jis, skirdamas B. M. bausmes už šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertino jų kiekį, pavojingumo laipsnį, stadiją, taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Argumentuojant B. M. parinktinas bausmes ir jų dydį, skundžiamame nuosprendyje nebuvo aptarta tai dėl kokių motyvų ir tikslų nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, ar jomis buvo padaryta žala, nevertinta žalos rūšis ir dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos iš savanaudiškų paskatų, jomis nukentėjusiajam T. R. padaryta 2 500 Eur dydžio turtinė žala, nukentėjusiajam Ž. K. – 6 500 Eur dydžio turtinė ir 300 Eur dydžio neturtinė žala. Nors aptarti apskųsto nuosprendžio trūkumai motyvuojant B. M. skirtiną bausmę leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtas aplinkybes, kurias teismas privalo įvertinti skirdamas bausmę, vis tik, apylinkės teismo neaptartos aplinkybės neleidžia labiau teigiamai vertinti nuteistojo asmenybės, nemažina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nesudaro pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę.

11. Nors nuteistasis įvykdė nesunkiems nusikaltimams priskiriamas nusikalstamas veikas, savo kaltę dėl jų padarymo pripažino, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, vertinant jam paskirtų bausmių teisingumą ir proporcingumą, negalima ignoruoti ir kitų byloje nustatytų aplinkybių. B. M. nusikalto sąmoningai, siekdamas lengvai ir greitai pasipelnyti. Dėl jo veiksmų nukentėjusieji patyrė kelis tūkstančius siekiančią turtinę žalą, kuri atlyginta tik iš dalies – nors nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu rasti automobiliai buvo grąžinti, tačiau vienas iš jų B. M. buvo ženkliai apgadintas ir dėl to atsiradusi turtinė žala Ž. K. neatlyginta iki šiol. Taip pat itin svarbu atsižvelgti į tai, jog nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvykdė jau esant jo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, iki jų padarymo buvo įvykdęs dar tris nusikalstamas veikas, kuriomis taip pat pasikėsino į svetimą nuosavybę. Be to, už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už vagystes iš parduotuvių bei degalinių, jis buvo baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių kodekso nustatyta tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, net ir apgaule įgijęs T. R. priklausantį turtą bei puikiai žinodamas, kad dėl to jo atžvilgiu pradėtas dar vienas naujas ikiteisminis tyrimas, nuteistasis toliau darė ne tik administracinius nusižengimus, bet ir pakartotinai nusikalto, apgaule pasisavindamas jau Ž. K. priklausiusią transporto priemonę, po ko nedelsiant buvo sulaikytas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikoje jis nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų, bei leidžia spręsti, jog būtent iš neteisėtų veikų gaunamos materialinės naudos pagrindu nuteistasis siekė susikurti gerovę Lietuvoje. Taip pat šios aplinkybės leidžia visiškai pritarti pirmosios instancijos teismui, jog tik paskirtoji laisvės atėmimo bausmė leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, kuriuos apima ne tik skunde akcentuojamas asmens nubaudimas, bet ir galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas, asmens paveikimas taip, kad jis daugiau nebenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Skunde dėstomi argumentai, kad nuteistasis visomis išgalėmis siekia pakeisti iki tol buvusį savo gyvenimo būdą, nori įsitvirtinti visuomenėje, siekia sukurti tvirtą finansinį pagrindą, kas rodo jo teigiamus pokyčius, integraciją į visuomenę, yra akivaizdžiai prieštaraujantys jau aptartiems duomenims, iš kurių matyti, kad iki pat jo sulaikymo ir suėmimo nuteistasis Lietuvoje nedirbo, darė nusikaltimus bei administracinius nusižengimus. O vien tai, kad jis turi gyvenamąją vietą bei sugyventinę, žada daugiau nebenusikalsti, neleidžia spręsti, jog švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės būtų efektyvios bausmės paskirčiai įgyvendinti. Aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos bei sugyventinės turėjimu egzistavo ir iki B. M. nusikalstant, o besigailintis ir kritiškai vertinantis savo nusikalstamą elgesį jis tvirtino ir ankstesnių jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų metu, tačiau realių išvadų taip ir nepasidarė, savo gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

13. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, tyčinį ir savanaudišką jų pobūdį, tai, kad jos baigtos, aptartus B. M. itin neigiamai apibūdinančius duomenis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę), laikyti nuteistajam parinktų bausmių (tiek savo rūšimi, tiek dydžiu) aiškiai per griežtomis, neproporcingomis B. M. asmenybei bei jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumui, ar neatitinkančiomis teismų praktikos, kaip nurodoma skunde, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog, nepaisant visų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos vos 5 ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tokie bausmių dydžiai yra kur kas mažesni už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus skiriamų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams – laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Be to, bendrinant B. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, buvo parinktas nuteistajam palankesnis bendrinimo būdas – bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies, o ne visiškai, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią dalį bausmės – 3 mėnesius, nuo švelnesnės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši subendrinta bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu B. M. paskirta bausme ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme, nuteistajam taip pat buvo subendrinta palankesniu dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės apskųstu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant minimalias švelnesnių laisvės apribojimo bausmių dalis.

14. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam buvo pagrįstai netaikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti B. M. BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už keturis nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, ji neviršija ketverių metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia.

15. Skunde taip pat teigiama, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam sukels nepamatuojamas žmogiškas kančias, pažeis jo orumą ir savigarbą, itin neigiamai paveiks B. M. asmenybės raidą, socialinius ryšius bei resocializacijos perspektyvas. Tokie skundo teiginiai atmetami kaip absoliučiai deklaratyvūs. Nuteistasis yra subrendęs žmogus, iki jo sulaikymo ir suėmimo jis niekur nedirbo, nebuvo vedęs, duomenų, kad buvo įsitraukęs į kokią nors kitą socialiai naudingą veiklą, augino nepilnamečius vaikus, byloje taip nėra. Todėl spręsti, kad kaltininko izoliavimas nuo visuomenės iš tiesų itin neigiamai paveiks jo asmenybės raidą, socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes, kaip kad nurodoma skunde, nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 22 d. 03.10 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 18 val. (vieną parą), nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos jam buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, kuri pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Be to, jau sekančią dieną po nuosprendžio priėmimo nuteistasis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nuosprendžiui neįsiteisėjus, šis prašymas tenkintas. Nuosprendžiu laikas, B. M. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime įskaitytas į jam paskirtą bausmę. Taigi faktiškai nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį (beveik 10 mėnesių) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl ko tokie skundo argumentai šios nutarties priėmimo metu apskritai yra praradę savo aktualumą.

16. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo gynėjos skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

17. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 29 d buvo gauta 2024 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-11701. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį B. M., sudaro 45,83 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

19. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš B. M. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Duomenų, kad yra įsidarbinęs šiuo metu, teisėjų kolegijai taip pat nepateikta. Byloje nėra aktualių duomenų ir apie jo turimą turtą. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog po šios aukštesnės instancijos teismo nutarties paskelbimo nuteistasis turės atlyginti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam Ž. K. priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas, kas bendrai sudaro 3 167,40 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol iš nuteistojo nėra išieškotos ir jam administracinių nusižengimų bylose skirtos baudos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už B. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo B. M. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš B. M. valstybės naudai 45,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. APD-2024-11701.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas