- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-185-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33700-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- T. M., L. M., E. M.
- Ieškovas
- T. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. M., L. M., E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovams T. M., L. M., E. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovus T. M., L. M., E. M. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad butą įsigijo iš varžytynių 2016 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovai gyvena bute, naudojasi komunalinėmis paslaugomis, už jas nemoka, išskyrus elektrą, neatlygintinai naudojasi ieškovo nuosavybe. Ieškovui pasiūlius atsakovams sudaryti nuomos sutartį, jie atsisakė. Atsakovai turi nuosavybės teisę į dalį kito buto, tačiau į savo nuosavybę nesikelia. Ieškovas 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu atsakovų prašė išsikelti iš buto, buvo nustatytas terminas išsikelti iki 2022 m. sausio 30 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nes jų vertinimu ieškovas neteisėtai butą įgijo varžytynėse, atsakovai buto įsigijimą siekia užginčyti teisme. Nurodo, kad išsikelti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), negali, nes jame gyvena bendraturtė E. M., kuri atsakovės E. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno priėmę palikimą, todėl gyvena teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iškeldino T. M., L. M., E. M. iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovų T. M., L. M., E. M. lygiomis dalimis ieškovui T. O. 485 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų T. M., L. M., E. M. 26,88 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai savavališkai gyvendami ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovo turtu, pažeidžia jo teisę į nuosavybę bei trukdo savo nuožiūra valdyti, naudoti nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti.
5. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovo 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. išsiųsti pranešimai atsakovams rodo, kad ieškovas pareikalavo atsakovus įteisinti naudojimąsi jo nuosavybe sutartimi, mokėti nuomos mokestį, o atsakovams atsisakius sudaryti sutartį, pareikalavo iki 2022 m. sausio 30 d. išsikelti. Atsakovė E. M. turi nuosavybės teise 2/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.93 straipsniu, 4.95 straipsniu, ieškinį tenkino, nes, teismo vertinimu, atsakovai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę – naudojasi ieškovo nuosavybe neatlygintinai be teisinio pagrindo, šalis nesieja prievoliniai santykiai.
7. Teismas atsakovų atsikirtimus atmetė, nes jie nepateikė duomenų apie teisėtą naudojimąsi butu: sutarčių su ieškovu, įrodymų apie nuomos mokesčio, apie komunalinių mokesčių mokėjimą. Ieškovo nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra užginčyta teisme. Ieškovas nuosavybės teisę į daiktą įsigijo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sutarties pagrindu, yra nekilnojamojo turto savininkas. Atsakovai nuo 2016 rugpjūčio mėn. naudojasi svetimu butu be teisinio pagrindo neatlygintinai. Teismas atsakovų atsikirtimą ir prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą atmetė, nes atsakovai virš 5 metų pažeidžia ieškovo įstatymų ginama nuosavybės teisę. Ieškovas raštu įspėjęs atsakovus išsikelti iš jo nuosavybės iki 2022 m. sausio 30 d., suteikė terminą pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą, papildomai numatant, kad teismo sprendimo įvykdymas yra galimas per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo prijungti įrodymus gautus jau po apeliacinio skundo pateikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovų 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23144-1134/2022 pagal E. M. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Išnagrinėjus ieškinį kitoje civilinėje byloje ir tenkinus E. M. ieškinio reikalavimus, ieškovas T. O. netektų teisės disponuoti ginčo turtu, o taip pat teisės reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš ginčo turto. Apeliacinis teismas nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl užstato dydžio.
8.2. Apeliantų nuomone, atsižvelgus į tai, kad atsakovai bute gyvena 10 metų, visą laiką tai buvo faktinė atsakovų gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos atsakovai neturi, atsakovė L. M. yra neįgali, serga onkologinėmis ligomis, atsakovų iškeldinimas, nesulaukus galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, teisėtumo, buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovų prašymą nustatyti jiems 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti, neatsižvelgė į tai, kad ginčo butas nuo 2005 metų Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė E. M., atsakovai čia gyvena jau 10 metų. Atsakovė L. M. yra pensinio amžiaus, ligota ir neįgali. Ja rūpinasi E. M. ir T. M.. Atsakovai šiai dienai neturi kitos gyvenamosios patalpos. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2/3 nuosavybės teise priklauso E. M., gyvena atsakovės E. M. motina E. M., su kuria santykiai yra blogi. 2017 metais E. M. nuteista baudžiamojoje byloje dėl grasinimo nužudyti E. M.. Atsakovai kreipsis į teismą su reikalavimu nustatyti kitame bute naudojimosi tvarką, ir tik tuomet E. M. turės galimybę su savo sutuoktiniu ir jo motina persikelti gyventi į kitą butą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
9.1. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas nėra atvejis, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, kuris sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą vien dėl to, kad teismas nesustabdė bylos dėl kitos nagrinėjamos bylos. Matydamas bylos sustabdymo pagrindą ir manydamas, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23144-1134/2022 gali turėti įtakos sprendimui šioje byloje, bylą sustabdyti gali apeliacinės instancijos teismas, tačiau tam nebūtina naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas taip pat nepriskiriamas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
9.2. Ieškovo nuomone, apeliantų prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo taip pat negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovas nuosavybės teisę į daiktą, ginčo butą, įsigijo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sutarties pagrindu ir yra nekilnojamojo turto savininkas; atsakovai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę – naudojasi ieškovo nuosavybe neatlygintinai be teisinio pagrindo, šalių nesieja prievoliniai santykiai. Atsakovai ginčo butu naudodamiesi nuo 2016 metų ne tik nemoka ieškovui nuomos mokesčio, bet taip pat nemoka jokių komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas - šiukšlių išvežimą, šildymą, vandenį ir pan. Ši situacija tęsiasi ilgiau kaip 5 metus, o tai pažeidžia ieškovo įstatymų ginamą nuosavybės teisę. Apeliantai turėjo daugiau nei pakankamai laiko, skaičiuojant iki šio momento šešerius metus, kad galėtų pasiruošti iškeldinimui ir susirasti kitą gyvenamąją vietą.
9.3. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovė E. M. turi kitą nuosavybę – 67,08 kv. m ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) - ir 2/3 šio buto dalys yra jos nuosavybė. Taigi, atsakovai, kaip šeima, turi kitą gyvenamąjį būstą, į kurį galėtų persikraustyti, tačiau to nedaro, nes jiems patogu gyventi nemokamai svetimoje nuosavybėje. Ieškovas aiškinimus, kad nurodytame bute atsakovai gyventi negali dėl kažkokių nesutarimų su atsakovės motina, vertina kritiškai. Ieškovo nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams yra ne kas kita, kaip atsakovų siekis ir toliau nemokamai ir neatlygintinai naudotis svetima nuosavybe, t. y. iš esmės atsakovai ir toliau siekia piktnaudžiauti teise savanaudiškais interesais, gyventi ieškovo sąskaita ir naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
11. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai prašo prijungti rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, 2022 m. gruodžio 28 d. atskirąjį skundą ir 2022 m. gruodžio 29 d. teismo pranešimą, gautus jau po apeliacinio skundo pateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovus T. M., L. M., E. M. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes 2016 m. rugpjūčio 3 d. butas buvo įsigytas iš varžytynių, atsakovai neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi ieškovo nuosavybe, nemoka už komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, konstatuodamas, jog atsakovai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę – naudojasi ieškovo nuosavybe neatlygintinai be teisinio pagrindo, šalis nesieja prievoliniai santykiai. Teismas padarė išvadą, jog ginčo situacijoje egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant pripažintina, jog atsakovų iškeldinimas iš buto yra proporcinga ieškovo nuosavybės teisių gynybos priemonė. Teismas atmetė atsakovų prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovai nuo 2016 m. rugpjūčio naudojasi svetimu butu be teisinio pagrindo neatlygintinai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
13. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23144-1134/2022 pagal E. M. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2016 m. atsakovė E. M. ne kartą kreipėsi į teismą su skundais dėl antstolio veiksmų, ieškiniais pripažinti negaliojančiomis antstolės paskelbtas ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykusias varžytynes dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas E. M. skundus ir ieškinius atmesdavo arba atsisakydavo priimti, laikydavo nepaduotais. Taigi, per 7 metus vyko daugiau nei 10 teisminių procesų, susijusiu su ginčo butu. Taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės E. M. ieškinys atsakovams antstolei D. M., T. O., UAB „Callida“, trečiasis asmuo – UAB „Vilbeksa“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. e2-23144-1134/2022). Atsakovė E. M. apskundė šią teismo nutartį, tačiau šios nutarties priėmimo metu ji nėra panaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir net nagrinėjant ginčą iš esmės galimai tenkinus ieškinį, atsakovų teisės neabejotinai galės būti apgintos, o šiuo metu atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą.
14. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo vienintelį argumentą, kad teismas nagrinėdamas atsakovų prašymą nustatyti jiems 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai gyvena bute 10 metų, neturi kitos gyvenamosios patalpos, atsakovė L. M. yra pensinio amžiaus, ligota ir neįgali. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nustatė, kad atsakovai nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. daugiau nei 5 metus, naudojasi svetimu butu be teisinio pagrindo neatlygintinai ir taip pažeidžia ieškovo įstatymų ginama nuosavybės teisę. Ieškovas 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimais įspėjo atsakovus apie būtinumą išsikelti iš buto arba įteisinti naudojimąsi jo nuosavybe sutartimi, mokėti nuomos mokestį. Atsakovai minėtus pranešimus gavo, tačiau atsisakė sudaryti nuomos sutartį. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas atsakovams suteikė pakankamai laiko išsikelti iš jo nuosavybės. Nors apeliantai nurodo, kad neturi kitos gyvenamosios patalpos, tačiau nustatyta, kad atsakovė E. M. turi nuosavybės teisę į 2/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad šiame bute gyvena atsakovės motina, su kuria santykiai yra blogi, nepaneigia fakto, kad atsakovai turi kitą gyvenamąjį būstą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
17. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų T. M., L. M., E. M. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų T. O..