- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- I-3224-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01420-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolanta Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K., nuo 2019 m. gegužės 29 d. – D. K.) skundą dėl Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 23-1269 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 23-1269 bei įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją į Panevėžio pataisos namus.
1.1. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją su prašymu likusią bausmę atlikti Panevėžio pataisos namuose, nurodydamas, jog yra translytis asmuo. Minėtas prašymas buvo persiųstas Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. kovo 25 d. išnagrinėjęs prašymą priėmė sprendimą Nr. 23- 1269 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad ,,Kalėjimų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus 2019 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. LV-740 nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo medicininę ir kitą reikiamą informaciją, konstatuotina, kad fiziologiškai šiuo metu pareiškėjas yra vyriškos lyties asmuo“. Pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutinka.
1.2. Teigia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-4442-800/2019 (toliau –ir Teismo sprendimas) pareiškėjo pareiškimą tenkino visiškai - įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per mėnesį, po to kaip pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo pateiks užsienio valstybės išduotą dokumentą, patvirtinantį gimimo įregistravimą išverstą į lietuvių kalbą ir prašymą įtraukti jį į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, ištaisyti (pakeisti) įrašą apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką ieškovo lytį“) ir įrašus apie ieškovo vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose pakeisti taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką ieškovo lytį. Taip pat išaiškino, jog sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys.
1.3. Pažymi, jog bausmės atlikimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN–AK), kurie skirti vyrams yra translyčio asmens kankinimas, jo orumo pažeminimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 13–14) paaiškino, kad pagal prašymo pateikimo dienai turimus duomenis pareiškėjas teisiškai vis dar buvo vyras. Be to, pareiškėjas iki skundo pateikimo nebuvo atlikęs būtinų formalumų ir neturėjo oficialių dokumentų (gimimo liudijimo, asmens tapatybės kortelės), patvirtinančių, jog jo lytis yra moteriška.
2.1. Pažymėjo, kad nuteistųjų perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą vykdomas kai perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo, suderinto su priimančiąja įstaiga dėl nuteistojo perkėlimo projektą. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreiptųsi su prašymu dėl perkėlimo į Panevėžio pataisos namus. Kalėjimų departamentas nebuvo gavęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nutarimo projekto dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.
2.2. Atkreipė dėmesį, jog 2019 m. gegužės 5 d. pasibaigė pareiškėjui paskirtos bausmės atlikimo terminas, todėl ginčas tapo nebeaktualus.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio pataisos namai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog, jų nuomone, Sprendimas yra pagrįstas ir suderintas su teisės aktų reikalavimais (b. l. 29–31). Paaiškino, kad pareiškėjas nesikreipė į Panevėžio pataisos namus su prašymu būti perkaltam. Be to, pareiškėjas nesikreipė nei į Pravieniškių pataisos namus – koloniją, nei į Kalėjimų departamentą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl pareiškėjo perkėlimo derinimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog teisės aktai nenumato, kad į Panevėžio pataisos namus būtų skiriami vyriškos lyties ar translyčiai asmenys, taigi teisinio pagrindo laikyti asmenį, kuris fiziškai yra vyriškos lyties, net jei dokumentuose bus įrašyta, kad jis yra moteris, nėra. Be kita ko nurodė, jog nepritartų translyčio asmens laikymui Panevėžio pataisos namuose dėl šių priežasčių: 1) įstaigos infrastruktūra nėra pritaikyta skirtingos lyties asmenų laikymui (moterų pataisos namuose laikant fiziologiškai vyriškos lyties ar translytį asmenį nebūtų tinkamai užtikrinta nei šio asmens, nei pataisos namuose laikomų asmenų teisė į privatumą); 2) pataisos namų organizacinė struktūra pritaikyta moteriškos lyties asmenų laikymui (nuolatinę nuteistųjų priežiūrą jų gyvenamosiose patalpose, jų elgesio kontrolę atlieka išimtinai pareigūnės moterys); 3) pareiškėjui atliekant bausmę Panevėžio pataisos namuose, gali kilti grėsmė patirti užgauliojimus, replikas, pažeminimą ir pan.
4. Pareiškėjas pateikė atsikritimą į atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus, kuriame papildomai paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjas yra pakeitęs asmens tapatybės dokumentus, kuriuose yra unikalus asmens identifikacinis kodas, kuris prasideda skaičiumi 4, nurodyta moteriška lytis. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už kurį gresia terminuota laisvės atėmimo bausmė, taigi nėra aišku, kurie pataisos namai priimtų pareiškėją. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje išvadą turėtų pateikti lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos Panevėžio pataisos namų diskriminacijos pagal lytį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamento sprendimo Nr. 23- 1269, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą likusią bausmę atlikti Panevėžio pataisos namuose.
6. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
6.1. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 3.1 ir 3.2 papunkčiai nurodo, jog nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima perkelti dėl ligos arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje. To paties įsakymo 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
6.2. Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.
6.3. Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2010)5 pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių asmens lyties keitimo visiškam teisiniam pripažinimui visose gyvenimo srityse užtikrinti, visų pirma sudaryti galimybes greitai, skaidriai ir prieinamai keisti asmens oficialiuose dokumentuose nurodytą vardą, pavardę ir lytį.
6.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad valstybės atsisakymas teisiškai pripažinti lyties pakeitimą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, o valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę (žr., pvz., EŽTT 1992 m. kovo 25 d. sprendimą byloje B prieš Prancūziją (pareiškimo nr. 13343/87), 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje G. prie Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 28957/95) ir2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje I. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 25680/94)).
6.5. Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8. punkto nuostatos, kad asmens duomenys – vardas ir pavardė – gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu jie neatitinka asmens lyties, atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pateiktus išaiškinimus, jog valstybės yra įpareigotos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nustatantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą po lyties pakeitimo, inter alia (be kita ko), pakeičiant civilinės būklės aktus (EŽTT 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 32570/03)).
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4442-800/2018, kuris įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. Minėtame sprendime pareiškėjui išaiškinta teisė užtikrinti lyties pakeitimo teisinį pripažinimą pakeičiant civilinės būklės aktus.
8. Atsižvelgus į aukščiau pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog nepaisant to, kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, asmeniui turi būti užtikrinama teisė, kad jo lyties pakeitimas būtų teisiškai pripažįstamas pakeičiant civilinės būklės aktus.
9. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog, nepaisant to, kad, anot pareiškėjo, ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo moteris, tai neturėjo teisinio pripažinimo, nes nebuvo pakeisti civilinės būklės aktai. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, jog pareiškėjo lyties keitimo juridinis faktas teisinę galią įgijo 2019 m. gegužės 29 d. (b. l. 55). Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, ginčijamo Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 23-1269 priėmimo metu, pareiškėjas nebuvo įgyvendinęs sąlygų visiškam teisiniam pripažinimui užtikrinti, t. y. pakeisti asmens oficialiuose dokumentuose nurodytą vardą, pavardę ir lytį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas turėjo teisę priimti 2019 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 23-1269, o jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 25 d. priėmė sprendimo Nr. 23-1269 teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo laikymo sąlygos Pravieniškių PN–AK. Todėl teismas išaiškina pareiškėjui, kad dėl Pravieniškių PN–AK administracijos veiksmų, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės buvo pažeidžiamos minėtoje laisvės atėmimo įstaigoje jo laikymo ten metu, jis gali kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl savo teisių gynimo, prieš tai Pravieniškių PN–AK administracijos veiksmus skųsdamas privaloma ikiteismine tvarka Kalėjimų departamentui.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Teismas išaiškina pareiškėjui, jog per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo, pareiškėjas gali asmeniškai pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui dėl galimos Panevėžio pataisos namų diskriminacijos dėl lyties.
12. Teismui konstatavus, kad Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 23-1269 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją į Panevėžio pataisos namus. Be to 2019 m. gegužės 3 d. pasibaigė pareiškėjui paskirtos bausmės atlikimo terminas, jis išleistas į laisvę.
13. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už kurį gresia terminuota laisvės atėmimo bausmė, taigi nėra aišku, kurie pataisos namai priimtų pareiškėją. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktūs ir grindžiami bendrais hipotetiniais teiginiais, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šio ginčo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmę ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti šios bylos atsakovą nustatyti konkrečią bausmės atlikimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui paskyrus laivės atėmimo bausmę, paskyrimą bausmės atlikimui į konkrečią laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, esant poreikiui, pareiškėjas galės apskųsti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. K. skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K., nuo 2019 m. gegužės 29 d. – D. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.