Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2018 m. balandžio 8 d., apie 04.55 val., Algirdo gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi G. P., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Parodė, kad įvykio vakarą iš kitos šalies atskrido jo draugė. Jis nuvyko į viešbutį, kur viešbučio svečiams rezervuotoje vietoje pastatė automobilį. Viešbutyje kaltinamasis nurodė vartojęs alkoholį (išgėrė apie 250 g brendžio), po ko, išėjęs į kiemą, nutarė perstatyti savo automobilį iš svečiams rezervuotos vietos kitur, nes jau planavo vykti namo ir nenorėjo savo automobilio palikti stovėti rezervuotoje vietoje. Parkuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį (kito automobilio dešinės pusės priekį). Kaltinamasis nurodė, jog labai išsigando ir sustojo. Tuomet prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris pabeldė į jo vairuojamo automobilio langą ir paklausė, ar kaltinamasis yra vartojęs alkoholio. Jis iš karto prisipažino esantis išgėręs, todėl buvo pristatytas į PK. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad jo vairuotas automobilis yra registruotas motinos vardu, tačiau tuo automobiliu naudojasi jis pats, o mama jį vairuoja tik retkarčiais. Kaltinamasis savo veiksmus vertino kritiškai, labai gailėjosi, pabrėžė, jog toks elgesys daugiau niekada nepasikartos, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „BMW 318 TDS“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 665 cm³, variklio galia – 66 kW, gamybos metai - 1997) kaina yra 850 eurų (b. l. 38).

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylą perdavus į teismą buvo gautas kaltinamojo G. P. ir jo tėvo G. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo tėvą, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis šiuo klausimu savo poziciją pakeitė ir pateikė teismui prašymą laiduotoja paskirti jo motiną E. V., motyvuodamas tuo, kad su motina jį sieja artimesni santykiai nei su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja būtent pastarąjį kaltinamojo G. P. ir jo motinos E. V. prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant E. V.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis G. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 46), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas moka, (b. l. 17-19), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarstydamas tokį klausimą, teismas užtruko bene ilgiausiai. Kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad G. P. yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, kurie yra susiję tiek su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tiek su alkoholio vartojimu. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie G. P. atveju nėra šiurkštūs, dalis jų nebegaliojantys, administracinės nuobaudos sumokėtos, negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau vien tai, kad tokie nusižengimai, kurie, pasikartotina, nėra šiurkštūs, buvo padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kas užkirstų kelią atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis G. P. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių. G. P. teisiamas pirmą kartą, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra baustas, tačiau nei vienas iš jo padarytų pažeidimų nėra išskirtinai šiurkštus. G. P. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas ir iniciatyvus darbuotojas, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis G. P. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo motina E. V. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su sūnumi yra artimi, nors sūnus gyvena su E. V. motina, tačiau jie gyvena netoliese, matosi beveik kasdien, sūnus ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę, mano esanti sūnui autoritetas. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, mato, kad jis labai išgyvena, kaip motina padarys viską, kad ateityje toks poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir pats sūnus pilnai viską suprato ir daugiau niekada išgėręs nesės prie automobilio vairo. Prašo sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Vertindamas, ar E. V. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, buvusio darbdavio yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Negalima nepastebėti to, jog E. V. yra bausta administracine tvarka, iš viso du kartus, vieną iš jų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ši aplinkybė nėra nereikšminga, juo labiau, kad E. V. prašosi būti laiduotoja atleidžiant sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, padarytą eismo saugumui. Visgi faktas dėl praeityje padarytų KET pažeidimų negali būti vertinamas formaliai. E. V. praeityje nubausta už nustatyto greičio viršijimą, nuobauda yra galiojanti, tačiau paskirta bauda sumokėta. Vien ši aplinkybė neleidžia asmens laikyti kaip nepatikimo ar linkusio ignoruoti eismo saugumą. Padaryti pažeidimai nėra itin šiurkštūs, baudos sumokėtos. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti E. V. tinkama laiduotoja, kuri būdama kaltinamojo motina turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką sūnui. Vis dėlto administracinių nusižengimų, taip pat ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles padarymas, negali likti visiškai neįvertintas, jis sudaro pagrindą nustatyti laidavimo institutui bei pačiai laiduotojai papildomas sąlygas, padėsiančias užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslus.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal E. V. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotoja iš esmės neprieštaravo mokėti užstatą), laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams. Be to, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL, o šiuo atveju teismas įmokos dydį skiria daugiau nei dvigubai mažesnį už vidurkį). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarojo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, už kuriuos dalis paskirtų administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo dienai buvo, o ir šiuo metu yra galiojančios. Kaltinamasis yra dirbantis, dėl ko teismas mano, jog kaltinamasis turi visas galimybes susimokėti paskirtą įmoką per teismo nustatytą laikotarpį.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,07 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis suvartojo gana didelį alkoholio kiekį, po ko, nors ir būdamas apsvaigimo būsenoje, iš karto nutarė sėsti prie automobilio vairo. Šie G. P. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti, pastarasis, vos pajudėjęs iš vietos, spėjo padaryti eismo įvykį, kuris nors ir nebuvo ženklus, tačiau tai rodo, kad vairavimas tokioje būklėje tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka nesukėlė skaudžių pasekmių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi juridinės galimybės spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iš esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajam jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kuris laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobūdžio priemonės, šiuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas būtų perteklinis. Kita vertus, nagrinėjamoje situacijoje automobilis nėra registruotas kaltinamojo vardu, kas reiškia, jog nebūtų net juridinės galimybės taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, o transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas tarp baudžiamojo poveikio priemonių nėra numatytas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o automobilis „BMW“ 318TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2018-04-09 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. V. automobilį „BMW“ 318TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 35).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių terminą su 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1636-932/2018 dėl G. P. nutraukti.

Paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti G. P. įmokėti 30 MGL (atitinkamai 1 500 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tokią įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW“ 318TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. V., kad 2 000 eurų dydžio užstatą ji turi įnešti per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią bet kuriame banke (gavėjas – Vilniaus miesto apylinkės, įmonės kodas 302942160).

Išaiškinti G. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.