Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-17 · Byla Nr. A2.6.-4335-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
A2.6.-4335-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02866-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. C.
Advokatai
Romas Žvirblis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-4335-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02866-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Ramintai Veniukevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C., jo atstovui advokatui Romui Žvirbliui,

išnagrinėjusi J. C., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. 2016-02-11, apie 14.45 val., Vilniuje, Ozo g. 18, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Be to, J. C., pažeidė KET 220 p., reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu 2016-03-17 J. C. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad sutinka, kad taip buvo, tačiau nematė, negirdėjo, kad būtų trenkęsis. Jam asmuo rodė į savo automobilį, bet jis nieko nematė. Kalbėjo su tuo žmogumi, bet kalbėjo per automobilio stiklą. Žmogus sakė, kad jis (J. C.) atsitrenkė į jo automobilį, bet J. C. nieko negirdėjo. Žmogus rodė automobilio vietą, bet jis ten nieko nematė, todėl pagalvojo, kad žmogus juokauja. Matė įbrėžimą ir jo neginčija, tačiau vairuotojas jam rodė į visai kitą automobilio pusę. Tą vietą, kurią jam parodė, buvo švari, jokio įbrėžimo nebuvo. Tas žmogus nieko nesakė, kad kvies policiją, jokio smūgio nebuvo, apie policiją nieko nekalbėjo, nekalbėjo nei apie eismo įvykio deklaraciją (b. l. 22-23).

Teismo posėdžio metu 2016-04-14 J. C. paaiškino, kad labai atsiprašo. Važiavo, nepajuto, kad užkabino kitą automobilį. Prašė parodyti, kur jis užkabino, bet ten nieko nepamatė. Pamanė, kad taksistas nori gauti iš jo pinigų, todėl išvažiavo. Gali būti, kad buvo pokalbis apie policiją. Abejojo, kad tai jo automobilio padaryti įbrėžimai, bet kai taip policija pasakė, jis nesiginčijo. Sutiko su viskuo (b. l. 38-41).

Šalies argumentai

J. C. tyrimo metu nurodė, kad vasario 12 d., apie 14.30 val., sėdo į savo automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš Vandens atrakcionų parko aikštelės, esančios Ozo g. 14, pajudėjo namo. Oro sąlygos buvo prastos, lijo lietus ir kelio danga buvo šlapia. Mašinoje veikė radijas. Jam važiuojant priešais judėjo atbulas automobilis Toyota, todėl jis nusprendė apvažiuoti minėtą automobilį. Įjungęs kairį posūkį jis apvažiavo kliūtį. Apvažiavęs automobilį, jis tęsė savo kelionę. Nepastebėjo ir nepajuto, kad būtų kliudęs kitą mašiną. O kadangi grojo muzika, tai ir negirdėjo (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad stovėjo prie prekybos centro Ozas, dirbo taksi vairuotoju, praleido autobusą, žmogus iš galo privažiavo, norėjo apvažiuoti ir atsitrenkė į jį. Smūgis nebuvo stiprus, bet jį pajuto. Jis išlipo iš automobilio ir pasakė kito automobilio vairuotojui, kad atsitrenkė. Pažeidėjas irgi buvo išlipęs. Kartu apžiūrėjo automobilį. Apžiūrėjęs automobilį, jis pasakė, kad labai smulkus pabraižymas. Kai užsiminė apie policijos pareigūnus, kitas vairuotojas pradėjo sakyti, kad pabraižymai ne nuo jo automobilio, kadangi jis nepajuto smūgio. Tuomet jis (V. Ž.) pasakė, kad kvies policijos pareigūnus ir jie viską išsiaiškins. Tai yra, įspėjo kito automobilio vairuotoją, kad kvies policijos pareigūnus. Pokalbis truko apie 5 min. Tuo metu, kai skambino policijai, žmogus nieko nesakydamas nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. Kadangi pažeidėjas nuvažinėjo, pareigūnams greitai padiktavo mašinos valstybinius numerius. Atvyko pareigūnai, surašė protokolą ir nuėjo pažiūrėti vaizdo medžiagos į OZĄ, ar į Vichy parką. Pareigūnai apžiūrėję mašiną, rado dažų pėdsakų. Tuomet lijo, todėl tik truputį dažų buvo likę. Žalą jam atlygino draudimas. Automobilio apgadinimus vertina kaip nežymius. Po eismo įvykio ir pareigūnų apžiūros, poliravo bamperį, todėl šiuo metu pažeidimai matosi labai mažai. Pretenzijų neturi (b. l. 38-41).

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas N. B. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitikimo taksi vairuotojas, kuris paaiškino aplinkybes, nurodė, kad su pažeidėju pabendravo, tačiau jis nuvažiavo. Jis registravo eismo įvykį, o kolega nuėjo į prekybos centrą OZAS vaizdo įrašo. Negali pasakyti, ar buvo vaizdo įrašas, tai tvarko paieškos tarnyba, nes dažnai parduotuvės jiems neduoda įrašų. Su pažeidėju nebendravo, nes jo vietoje nebuvo. Taksi automobilio apgadinimai buvo švieži. Nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žmogus turi pasilikti eismo įvykio vietoje, palaukti policijos. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. 2016-02-11 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2016-02-11 apie 14.54 val. gavo pranešimą, kad Ozo g. 18 eismo įvykis iš kurio pasišalino vienas dalyvis. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi taksi vairuotojas V. Ž., kuris paaiškino, kad jam stovint vietoje į jo automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , galinę dalį atsitrenkė automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs apžiūrėti kas atsitiko Nissan automobilio vairuotojas iškarto pradėjo aiškinti, kad nieko neapgadinta, jeigu jis nori tegu ir laukia policijos, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Įvykis yra užfiksuotas vaizdo kamera. Apsaugos darbuotojo atspausdintas Vichy vandens parko lankytojas, kuris vairavo minėtą Nissan markės automobilį, parodžius foto nuotrauką V. Ž., šis vairuotoją atpažino ir minėjo, kad tai jis apgadino jo automobilį ir iš eismo įvykio išvažiavo (b. l. 5).

2016-02-11 eismo įvykio vietos schema užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Ozo g. 18, (b. l. 8).

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad automobilių Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų mechanizmas ir aukštis atitinka (b.l. 17-20).

Iš UAB „Vandens parkas“ administracijos elektroninio laiško matyti, kad dėl techninių kliūčių negali pateikti parkavimo aikštelės 2016-02-11 vaizdo įrašo ir informacijos dėl minėto įvykio (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad J. C. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti V. Ž. ir J. C. priklausantys automobiliai. Nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo N. B. bei pačio J. C. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra patrulio N. B. tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių ataskaita, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. C. pažeidė KET 126 p., reikalavimus, kadangi važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. C. nurodė, jog pripažįsta, kad dėl jo kaltės ant automobilio Opel Zafira atsirado įbrėžimas. Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliai. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. taip pat patvirtino, jog buvo nežymiai apgadintas jo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jis apgadintas buvo būtent 2016-02-11, apie 14.45 val., įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė J. C.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti būtent 2016-02-11, apie 14.45 val., Vilniuje, Ozo g. 18, įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėto eismo įvykio metu automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. C. patvirtino ir pats pažeidėjas. Pažymėtina, kad nors V. Ž., automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, šiuo metu pretenzijų J. C. neturi, tačiau sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015 ir kt.). Svarbu nustatyti svetimo turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, kas šiuo atveju yra padaryta. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad J. C. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei J. C. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

KET 220 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamu atveju, J. C. nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – sulaukti atvykstant policijos pareigūnams, tuo labiau, kad buvo įspėtas nukentėjusiojo apie tai, kad jis kvies policiją ir ji aiškinsis įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad pažeidėjui sakė, jog kvies policijos pareigūnus ir jie viską išsiaiškins, t. y. įspėjo kito automobilio vairuotoją. Teismo posėdžio metu 2016-04-14 ir pats J. C. pripažino, kad buvo įspėtas apie kviečiamus policijos pareigūnus. Tuo tarpu, pažeidėjas, žinodamas apie nesutarimus dėl eismo įvykio ir kviečiamus pareigūnus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. C. teismo posėdžio metu pripažino, kad jam nukentėjusysis pranešė apie jo sukeltą eismo įvykį, tačiau teigė, apžiūrėjęs automobilį, nieko nematė, todėl išvažiavo. Pažymėtina, kad kaip transporto priemonės vairuotojas, J. C. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 220 p. numatytus reikalavimus tokiais atvejais, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių. Tai, kad pažeidėjas netinkamai suvokė savo veiksmų teisėtumą, neatleidžia jo nuo kylančios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. paprastai nekyla tuomet, kai asmuo nesuvokia sukėlęs eismo įvykį ir pagal esamas aplinkybes neturėjo bei negalėjo to suvokti. Tuo pačiu konstatuojama, kad jis nesuvokė ir pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o tai reiškia, kad nebuvo jo tyčios pasišalinti. Šiuo atveju, asmuo apie sukeltą eismo įvykį buvo informuotas nukentėjusiojo, tą pats pripažįsta, bet KET 220 p. numatytos pareigos nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, kad kaltei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo yra susijęs, vietos konstatuoti nebūtinas šio asmens motyvas nuslėpti eismo įvykį. Motyvas nėra būtinuoju ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiu. Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, kad buvo eismo įvykis, J. C. yra su šiuo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, tai yra J. C. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, pats nukentėjusysis automobilio apgadinimus įvertino kaip nežymius, į tai, kad J. C. administracine tvarka baustas, be kita ko ir už KET pažeidimą, kad perėjo važiuojamąją dalį ne per pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje, gailisi dėl sukelto eismo įvykio, garbaus amžiaus, automobilis reikalingas nuolatiniams vizitams pas gydytojus, todėl teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka J. C. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

J. C., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16055538066.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja (parašas) Eglė GruodienėNuorašas tikrasE. Gruodienė