Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20227-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenanti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius atlyginti 1/2 (604,62 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. 2025 m. liepos 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi paskirtas įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti 1/2 dalį nusikalstama veika padarytos žalos pakeistas į įpareigojimą iki 2025 m. rugsėjo 19 d. atlyginti 1/2 (604,62 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, kiekvieną mėnesį atlyginant ne mažiau kaip po 193 Eur. 2024 m. gruodžio 20 d. įtraukta į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmė bus vykdoma iki 2025 m. spalio 19 d., turinti neišnykusį teistumą,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Tokiais veiksmais E. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2025 m. birželio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo A. K. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad A. K. pateiktame medicinos dokumente preliminarioje diagnozėje nurodytas „Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas“, tačiau jokie objektyvūs kūno sužalojimo požymiai neaprašyti, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto.???

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamoji E. J. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventiniui A. K., ir nežymiai jį sužalojo. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajai E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamoji padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji teista, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. E. J. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme E. J. neskirtina intensyvi priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, E. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į E. J. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jai taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 10 d., 19.40 val. iki 2025 m. birželio 11 d., 09.26 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

E. J. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant 1 (vieną) mėnesį prie naujai siūlomos bausmės, ir skirtina galutinė subendrintina bausmė – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendį atlyginti 1/2 (604,62 Eur) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurios atlyginimo terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytas iki 2025 m. rugsėjo 19 d., kiekvieną mėnesį atlyginant ne mažiau kaip 193 Eur.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamosios E. J. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajai E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklinis alaus bokalas, konfiskuotinas ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas (1 vnt.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį E. J. įpareigoti:

1. Neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

2. Dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3. Nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant 1 (vieną) mėnesį prie naujai siūlomos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį, taip pat įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendį atlyginti 1/2 (604,62 Eur (šešis šimtus keturis eurus 62 ct) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurios atlyginimo terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytas iki 2025 m. rugsėjo 19 d., kiekvieną mėnesį atlyginant ne mažiau kaip 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 10 d., 19.40 val. iki 2025 m. birželio 11 d., 09.26 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimis, 72⁵ straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklinį alaus bokalą, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, konfiskuoti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, 1 vnt., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.