Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams U. J. ir D. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės S. L., dėl skolos priteisimo iš paveldėtojo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės ir atsakovų įstatyminės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, M. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). M. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2025 m. kovo 5 d. duomenimis sudaro 7 376,87 Eur (4 985,37 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2 391,50 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų). Ieškovas, sužinojęs apie palikėjo mirtį, kreipėsi į palikimo bylą tvarkantį notarą ir informavo apie M. J. įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) palikimo apyraše, sudarytame pagal palikimą priėmusios E. Š. prašymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola nurodyta 927,08 Eur. Viso į palikimo apyrašą įrašyto paveldimo turto vertė – 34 856,70 Eur, palikėjo skolinių įsipareigojimų vertė – 26 776,00 Eur. Palikimo apyraše, be kita ko, pateikta informacija, kad palikėjo M. J. mokestinių prievolių apskaičiavimui inicijuotas mokestinis patikrinimas, dėl ko nėra žinomi turto / skolų dydžiai, susiję su mokestinėmis prievolėmis. (duomenys neskelbtini) palikimo apyrašas papildytas pagal palikimą priėmusių įpėdinių U. J. ir D. J. įstatyminės atstovės S. L. prašymą dėl palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytą apyrašą, patikslinant skolinę pareigą iš 927,08 Eur sumos į 7 376,87 Eur. Ieškovo pateiktais duomenimis, palikimą po M. J. mirties priėmė jo nepilnamečiai vaikai U. J. ir D. J., jiems (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Palikimas priimtas pagal antstolės A. A. sudarytą ir papildytą palikimo apyrašą. Ieškovas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštais ragino palikimą priėmusius įpėdinius ir jų įstatyminę atstovę paveldėto turto ribose sumokėti palikėjo skolą gera valia, tačiau iki šiol skola nėra sumokėta.

Dėl skolos priteisimo

7. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

9. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinio atsakomybės ribos priklauso nuo palikimo priėmimo būdo.

10. CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka.

11. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas M. J., vykdęs individualią veiklą, buvo savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo. M. J. (duomenys neskelbtini) mirus, paaiškėjo, kad jo skola fondo biudžetui yra 7 376,87 Eur. Ieškovas apie M. J. įsiskolinimą laiku informavo paveldėjimo bylą tvarkiusį (duomenys neskelbtini) biuro notarą, palikėjo skolinis įsipareigojimas ieškovui buvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. Vėliau paaiškėjus, kad palikėjo skola ieškovui yra didesnė, turto apyrašas buvo papildytas, patikslinant palikėjo skolos ieškovui sumą. Atsakovų įstatyminė atstovė su skolos suma sutinka, jos neginčija. Palikimą po M. J. mirties priėmus jo nepilnamečiams vaikams, t. y. atsakovams U. J. ir D. J., jie įgijo pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, įskaitant ir ieškovą. Įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą, todėl jie atsako paveldėtu turtu. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo šios įstatyme numatytos taisyklės. Atsakovų įstatyminė atstovė neneigė aplinkybės, jog įsipareigojimas ieškovui iki šiol nėra įvykdytas, su prašoma priteisti skolos suma sutiko. Atsakovams su pareikštu ieškiniu sutinkant, neneigiant aplinkybės, kad palikėjo įsipareigojimas ieškovui iki šiol nėra įvykdytas, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 7 376,87 Eur skolą (CK 5.1 straipsnis, 5.52 straipsnio 1 dalis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovams palikimą priėmus pagal turto apyrašą, nustatytina, kad jie pagal palikėjo M. J. prievoles ieškovui atsako tik paveldėtu turtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai ir ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis (t. y. po 83,00 Eur), valstybei priteistinas 166,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas už pareikštą ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 23,79 Eur. Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovų valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovų U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 376,87 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 87 ct) skolą.

Nustatyti, kad atsakovai U. J. ir D. J. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui po M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsako paveldėtu turtu.

Priteisti valstybei iš atsakovų U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamų įstatyminės atstovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 00 ct). Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovų U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamų įstatyminės atstovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš atsakovės U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct), iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 11,89 (vienuolika eurų 89 ct). Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.