Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Parodė, kad einant į parduotuvę su broliu M. Š., pastarasis šoko muštis, todėl jis (R. Š.) nelabai stipriai sudavė M. Š. vieną kartą į veido sritį, kad pastarasis nusiramintų, tuo metu buvo neblaivus, pastaruoju metu alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, nes sugyventinė laukiasi, pažada, kad daugiau tokios situacijos nepasikartos, problemos kyla, kai būna neblaivus, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, jei teismas paskirtų.

Apklausiamas įtariamuoju R. Š. parodė, kad kaltu dėl broliui suduoto smūgio prisipažįsta pilnai. Maždaug pusantrų metu jis su drauge gyvena jai skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), tėvai bei brolis M. gyvena (duomenys neskelbtini), pas juos atvažiuoja maždaug kartą į mėnesį. Rugsėjo 13 d. pas tėvus jis su drauge atvažiavo apie 12 val., tuo metu tėvas girtas jau miegojo namuose, o brolis girtas griuvinėjo po kiemą, motina tuo metu irgi buvo kiek apgirtusi, vėliau alų gėrė keturiese, visi buvo stipriai apgirtę, draugė negėrė, nes laukiasi. Maždaug apie 17 val. tarp jo ir brolio prasidėjo kažkoks konfliktas, konfliktuodami su broliu abu dar susiruošė eiti į parduotuvę pirkti cigarečių. Eidami dar labiau susipyko ir brolis jau puolė muštis, suduoti nespėjo, nes jis (R. Š.) jam sudavė pirmas. Broliui sudavė vieną smūgį delnu į kairį skruostą ir brolis iš karto pabėgo į namų pusę, iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad broliui sudavė, jis gailisi, tiesiog norėjo jį nuraminti, kad jis nepuldinėtų (b. l. 87–88).

Nukentėjusysis M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo su broliu cigarečių pirkti, jis (M. Š.) tą dieną buvo neblaivus, pradėjo nesąmones daryti, išprovokavo brolį, todėl brolis R. Š. jam sudavė, norėdamas nuraminti, smūgio jėga nebuvo didelė, po smūgio sudavimo (į ausį), tuo momentu prastai girdėjo, bet pasekmių neliko, girdi gerai. Taip pat parodė, kad brolis R. Š. atvažiuoja į tėvų namus ir padeda jiems ūkyje, abu kartu dirba samdomus darbus pas ūkininkus.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 13 d., apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad jis kartu su savo tėvais M. Š. ir J. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 13 d. grįžęs į namus, pamatė, kad kieme tėvai ir brolis R. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vartoja alkoholinius gėrimus. Jis prisijungė prie jų ir pradėjo taip pat vartoti alkoholį. Vartojant alkoholį, tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, kurio metu brolis vieną kartą delnu trenkė jam į kairę ausį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Ta ausimi jis negirdi ir ją šiek tiek skauda, mano, kad toks jausmas laikinas, todėl greitosios medicininės pagalbos nereikia. Po tokio brolio poelgio jis labai supyko, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Su broliu kivirčai būna dažni, tačiau policijos pareigūnų nekviesdavo (b. l. 30–31).

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. visiško prisipažinimo ir nukentėjusiojo M. Š. parodymų, R. Š. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto I. V. parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad atvažiavęs į namus (duomenys neskelbtini), mušasi pranešėjo brolis. Apie įvykį telefonu buvo pranešęs iš tarnybos gerai pažįstamas M. Š.. Atvykus pranešėjas M. Š. iš pažiūros atrodė neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai, kalbėjo suprantamai, įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai. Jis tvirtino, kad su iš (duomenys neskelbtini) atvažiavusiu broliu R. Š. kieme vykusiu išgertuvių metu įvyko konfliktas, kurio metu brolis ranka jam sudavė smūgį į kairę ausį. M. Š. tvirtino, kad po smūgio jaučia ausies skausmą, ji užgulusi, prastai girti. Kalbėdamas M. Š. ranka vis laikydavosi už kairės ausies. Kieme tuo metu buvo ir R. Š., kuris bandė pabėgti, tačiau netrukus buvo sulaikytas. R. Š. taip pat buvo neblaivus ir neneigė broliui sudavęs vieną smūgį į veidą. Kieme buvo ir stipriai neblaivūs M. Š. ir J. J.. Apie tarp jų vaikų įvykusį konfliktą jie nieko paaiškinti negalėjo, tvirtino nieko nematę (b. l. 47–48).

Iš bylos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 15–16).

Byloje pateiktame alkotesterio išraše matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 18.54 val. R. Š. nustatytas 2.04 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Iš byloje esančio policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., 17.38 val. buvo gautas M. Š. pranešimas telefonu (ROIK 0120000502823) apie tai, kad R. Š. smurtauja (b. l. 11–14).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui. Nustatyta, kad R. Š., būdamas neblaivus, sudavė smūgį ranka savo broliui M. Š. į kairę ausį, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą savo artimo giminaičio sveikatai veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgį ranka broliui M. Š. į galvos sritį suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo M. Š. gali patirti fizinį skausmą, ir to norėjo. Taigi, R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9, 13 punktai).

IV. Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. Š. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau jau teistas 12 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, o paskutiniu nuosprendžiu – už smurto panaudojimą prieš savo artimą giminaitį – motiną, naują nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su smurto panaudojimu prieš artimą giminaitį, padarė praėjus vos 3 mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad R. Š. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, įvertinus nedidelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad yra viena R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei tai, kad nukentėjusysis M. Š. teisiamajame posėdyje pripažino, jog ir pats įvykio metu buvo neblaivus, elgėsi neapgalvotai, R. Š. skirtinas mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo vidurkį.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal teismų praktiką bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-699/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir bausmės individualizavimo principą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti dėl R. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas vertina ne tik formalų, bet ir realų R. Š. veikos pavojingumą, t. y., kad padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas buvo neintensyvus, kūno sužalojimai nepadaryti. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į veikos padarymo aplinkybes – buitinis konfliktas tarp neblaivių brolių, kurį paskatino pats nukentėjusysis. Vertindamas R. Š. asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje jis jau buvo 12 kartų teistas, paskutinį kartą – už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 60–64).

BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018 ir kt). Vertindamas naujos nusikalstamos veikos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarymo priežastis ir aplinkybes, teismas atsižvelgia ir į prokuroro baigiamąją kalbą, iš kurios matyti, jog paskutinės R. Š. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje buvo sąlygotos probleminės R. Š. tėvų namų aplinkos, kurioje nuolat girtaujama, vyksta konfliktai, į kuriuos įsitraukdavo ir R. Š., iki šiol nesugebėjęs pilnai atsiriboti nuo šios aplinkos ir kurti savo asmeninį gyvenimą.

Pirmiau aptartas aplinkybes teismas vertina ir R. Š. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, t. y., kad pastarasis dėjo pastangas pakeisti ankstesnį nusikalstamą gyvenimo būdą; nors oficialiai nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67), jo teigimu, dirba neoficialius samdomus darbus ir lėšas pragyvenimui užsidirba; kuria teigiamus socialinius ryšius su sugyventine, kuri laukiasi kūdikio. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos – R. Š. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl to gailisi, savo elgesį vertina kritiškai.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas ne tik neigiamai paveiks R. Š. teigiamus socialinius ryšius, bet ir neigiamai paveiks jo besilaukiančios sugyventinės interesus, teismas daro išvadą, kad R. Š. resocializacija šiuo metu dar yra galima be jo izoliavimo nuo viuomenės. Teismo vertinimu, paskyrus R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę ir jo elgesį ribojančius įpareigojimus, dar galima pasiekti bausmės tikslus ir be laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tai yra paskutinė R. Š. galimybė pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės.

Vertinant šias aplinkybes ir skiriant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2, 5 dalių nuostatomis, R. Š. skiria vieną iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir šioje normoje išvardintas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Taip pat, siekiant teigiamai riboti R. Š. nuteistojo elgesį ir užtikrinti auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, R. Š. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 9 punktuose numatytas pareigas: gydytis nuo alkoholizmo (R. Š. sutiko); dirbti ir nesilankyti tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, šios baudžiamosios poveikio priemonės ir pareigų paskyrimas užtikrintų tiek realų poveikį R. Š., tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir tuo pačiu atitiktų bausmės individualizavimo principą.

R. Š. šioje byloje skiriama laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, atidedant subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir pareigomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304, 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 72² straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 9 punktais, R. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatyti pareigas: gydytis nuo alkoholizmo, dirbti ir nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda, bausmes iš dalies jas sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių ir 10 MGL (380 Eur) dydžio baudos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę R. Š. paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL (380 Eur) dydžio baudą, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti ir nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Į bausmės laiką įskaityti R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 19.14 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 15.17 val. (1 parą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Š. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.