Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M. (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini)pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kai (duomenys neskelbtini)val. jam nustatytas 3,72 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) išgėrė maždaug 0,7 l degtinės. Atsikėlęs (duomenys neskelbtini)jautėsi stipriai pagiringas, tačiau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)gatvę (duomenys neskelbtini). Ten dirbdamas maždaug per valandą dar išgėrė 0,5 l butelį degtinės ir apie (duomenys neskelbtini)val. važiavo savo automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namo kiemą, buvo sustabdytas policijos. Nuo alkoholio išgėrimo iki važiavimo namo momento buvo praėję apie 15 minučių. Automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko pernai, juo naudojasi tik jis vienas, niekam jo nebuvo perleidęs, registravo (duomenys neskelbtini) L. B. vardu. Labai gailisi dėl šių savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini)K. J. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur nesaugiai manevruodamas, vairuojamas galimai neblaivaus asmens, važiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Visą vykimo kelią (duomenys neskelbtini) budėtojas teikė informaciją apie automobilio judėjimo kelią, gautą iš paskui šį automobilį važiuojančio pranešėjo, nurodė, jog automobilis nuvažiavo link bendrabučio (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)val., pastebėtas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) prie neužvesto automobilio vairo sėdėjo A. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nei automobilyje, nei aplink jį, nebuvo jokios taros su alkoholiu, kitais skysčiais ar be jų. A. M. pripažino, jog yra neblaivus, alkoholį vartojo prieš 15 minučių ir, iš (duomenys neskelbtini)gatvės važiuodamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis į namus (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Nurodė, jog oficialiai automobilis priklauso (duomenys neskelbtini)L. B., tačiau faktiškai jis yra automobilio savininkas ir valdytojas. (Duomenys neskelbtini)alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu A. M. nustatytas 3,84 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. – 3,72 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje telefonu susisiekus su pranešėju D. S., šis nurodė matęs, kaip automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesaugiai ir įtartinai manevravo.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini)stovi automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio apgadintas kairės pusės išorinis galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlio korpusas, kairės pusės priekinis sparnas ir priekinis bamperis, dešinės pusės ratas su padanga.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini)užfiksuota, jog A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos. A. M. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 15 minučių, alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini)nustatytas 3,84 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 3,72 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. M. sutiko, akte pasirašė.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini)privatus fizinis asmuo pranešė, jog (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įtaria, jog jo vairuotojas neblaivus, kadangi nesaugiai manevruoja. Pranešėjas važiuoja automobiliui iš paskos.

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini)A. M. prieš gerą (duomenys neskelbtini) paprašė užregistruoti savo vardu jo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi jis neturi (duomenys neskelbtini)ir dėl to jam taikomas papildomas mokestis. Būdama naivi ir pasitikėdama žmogumi, sutiko jam padėti, kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini)ir tą automobilį užsiregistravo savo vardu. Automobilį pirko ir visas išlaidas padengė A. M. Jai automobilis priklauso tik dokumentaliai, tačiau naudotojas nuo pat pradžių buvo A. M. Minėtame automobilyje nėra sėdėjusi, raktelių nuo automobilio neturi, juo niekada nesinaudojo, dokumentus pasiėmė A. M. Automobilio susigrąžinti nepageidauja.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis mėtėsi iš vienos kelio pusės į kitą. Tai sukėlė įtarimą, jog jį vairuoja neblaivus asmuo, todėl automobilį sekė ir pranešė policijai. To automobilio vairuotojas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, joje kelis kartus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vos nekliudydamas kitų eismo dalyvių. Iš (duomenys neskelbtini)gatvės asmuo pasuko link (duomenys neskelbtini) g., ten važiavo kelkraščiais vos neįvažiuodamas į miškelį, šalia stovinčių namų tvoras, pavojingai manevruodamas ir vis užvažiuodavo ant šaligatvių atitvarų, kilo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilį nusekė iki daugiabučio (duomenys neskelbtini)kiemo, kur automobilis sustojo, vairuotojas sėdėjo automobilyje, išlipęs nebuvo. Liudytojas jį visą laiką matė, kol atvyko policijos pareigūnai, kurie asmenį rado automobilyje.

Informacija iš (duomenys neskelbtini)duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra L. B. Analogiška informacija pateikiama ir išraše apie L. B. vardu registruotas transporto priemones.

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini)nutarimu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju kaltinamąjį A. M. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas A. M.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. M. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai jam (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 3,72 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis visiškai pripažino vairavęs automobilį nuo (duomenys neskelbtini)gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės neblaivus, tą patvirtina ir liudytojo D. S. parodymai apie šio automobilio važiavimą pavojingai manevruojant ir tai, kad iki policijos pareigūnų atvykimo į (duomenys neskelbtini)namo kiemą, jo stebėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas iš jo išlipęs nebuvo, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad kaltinamajam iškart po vairavimo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis ir vizualiai stebimi neblaivumo požymiai, (duomenys neskelbtini)K. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie neblaivumo kaltinamajam nustatymą, apie tai, kad nei jo automobilyje, nei aplink jį jokios taros nuo alkoholio gėrimų nerasta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, per pastaruosius 5 metus ((duomenys neskelbtini)duomenimis) administracinėmis nuobaudomis baustas tris kartus, paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 209 straipsnio 1 dalį paskirta 20 Eur bauda, baudą sumokėjęs. A. M. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog pajamų (duomenys neskelbtini), oficialiai (duomenys neskelbtini), pinigų šiuo metu neturi. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose, byloje nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

A. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą sunkų neblaivumą, skirtinas areštas 75 paroms. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracinėmis nuobaudomis per paskutinius 5 metus baustas 3 kartus, už administracinį nusižengimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu baustas tik ieną kartą – (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini)nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes: vairavo (duomenys neskelbtini) dienos metu, kaltinamajam nustatytas net 3,72 promilių neblaivumas, taigi sunkus neblaivumo laipsnis, ir toks jo neblaivumas daugiau nei dvigubai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė ir netgi žymiai viršija ribą, nuo kurios neblaivumo laipsnis yra pripažįstamas sunkiu (2,51 promilių), daroma išvada, kad prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trukmė - 2 metams yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju taikytinas laikotarpiui, artimam maksimaliam. A. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, savo vairavimo elgesiu patraukdamas netgi atsitiktinių eismo dalyvių dėmesį. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 4 metams bus adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą A. M. padarė vairuodamas L. B. vardu registruotą, tačiau faktiškai jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą A. M. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigą per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – ketveriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti L. B. vardu registruotą, tačiau A. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini)R. U. (duomenys neskelbtini)nutarimu iki (duomenys neskelbtini)paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. M.