Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad Nutarimas buvo priimtas pareiškėjui nežinant ir jam nedalyvaujant, apie Nutarimo priėmimo laiką ir vietą pareiškėjui pranešta nebuvo. Teigia, kad tyrėja A. J. nutarimą išsiuntė svetimu adresu (duomenys neskelbtini) ir laikė tai tinkamu įteikimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo adresu negyvena ir niekada nėra gyvenęs, tokio adreso nėra deklaravęs kaip savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjui tinkamai neįteikus nutarimo ir negavus duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą, tyrėja A. J. nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl paskirtos baudos išieškojimo. Tokios aplinkybės įrodo tyrėjos A. J. veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.247 straipsnis). Tyrėja A. J., pateikdama nutarimą antstoliui priverstiniam vykdymui, neinformavo pareiškėjo net telefonu. Tyrėjos A. J. darbo aplaidumą ir nerūpestingumą taip pat liudija ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminų pažeidimas – administracinė byla buvo išnagrinėta neteisėtai, pažeidžiant ATPK 282 straipsnio 2 dalį, šis faktas pripažintas policijos viršininko rašte Nr. 10-S-90396. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala už sumokėtas vykdymo išlaidas antstoliui, iš viso 83 Eur.

Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo žinoma apie surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, patvirtina faktas, kad pareiškėjas 2014-11-19 kreipėsi į vyresniąją tyrėją A. J. dėl 2014-07-16 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskirtos 50 Lt baudos. Nepaisant to, jog pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas po dviejų parų, šiais veiksmais pareiškėjui nebuvo atimta galimybė dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese ir nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, taip pat nepažeisti administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo bendrieji terminai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas vyresniosios tyrėjos A. J. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos skyrimo teismui neskundė. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neįrodė patirtos turtinės žalos, jis nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenims nustatyta, kad 2014-07-12 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 13P-15189352-14 užfiksuota, jog pareiškėjas 2014-07-11 apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas viešoje vietoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė visuomeninę dorovę bei žmogaus orumą (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2014-07-16 nutarimu Nr. 13N-15376462-14 pareiškėjui už nurodytus veiksmus paskirta 50 Lt dydžio bauda (b. l. 4).

Pareiškėjas 2014-11-19 paklausimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK vyresniąją tyrėją A. J., prašydamas pateikti atsakymus į toliau nurodytus klausimus: „1) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga?; 2) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą? (prašau atsakyti išsamiai, kokiais kriterijais vadovavotės, kuo rėmėtės priimdama sprendimą, kad man yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą); 3) ar turite duomenų, kad man tinkamai ir laiku buvo įteiktas 2014-07-16 nutarimas Nr. 13N-15376462-14 administracinio teisės pažeidimo byloje?; 4) kokius veiksmus atlikote siekdama man įteikti 2014-07-16 nutarimą Nr. 13N-15376462-14 administracinio teisės pažeidimo byloje? (jei siuntėte adresu, prašau nurodyti kokiu ir iš kur jį gavote, jei skambinote į mano tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu 2014-07-12 protokole Nr. 13P-15189352-14, iš kokio numerio, skambučio datą ir laiką); 5) kelintą dieną ir valandą gavote, kaip įgaliotas pareigūnas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą?“ (b. l. 12).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris 2014-11-26 raštu Nr. 10-13-S-29588 informavo pareiškėją, kad jam 2014-07-12 buvo surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo. Nors protokole pareiškėjas pasirašyti atsisakė, jam žodžiu išaiškinta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Kadangi pareiškėjas paskirtu bylai nagrinėti metu į policijos įstaigą neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, byla išnagrinėtajam jam nedalyvaujant, o 2014-07-17 nutarimas išsiųstas registruotu laišku byloje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2014-08-22 grįžo kaip neįteiktas (b. l. 13).

Antstolis 2014-12-23 patvarkymu areštuoti lėšas areštavo 50 Lt skolos ir 288 Lt vykdymo išlaidas, iš viso 338 Lt sumą, esančią pareiškėjo banko sąskaitoje (b. l. 10).

Pareiškėjas 2014-12-17 paklausimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK vyresniąją tyrėją A. J., prašydamas atsakyti į toliau nurodytus klausimus: 1) kas byloje inicijavo šį adresą (duomenys neskelbtini) ir kokiu pagrindu juo išsiuntėte?; 2) kodėl nepasinaudota pareiškėjo asmeniniu telefono numeriu, siekiant išsiaiškinti aplinkybes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, neatvykimo priežastis, tinkamą adresą, nes išsiųstu adresu adresatas negavo, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn?; 3) kokiu pagrindu kreipėtės į antstolį dėl baudos išieškojimo? (b. l. 14).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris 2014-12-18 raštu Nr. 10-13-S-31564 informavo pareiškėją, kad jis turi teisę apskųsti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15376462-14 Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos per nutarimą priėmusį struktūrinį padalinį (b. l. 15).

Pareiškėjas 2015-03-16 skundu Vilniaus apskrities VPK vadovybei prašė įvertinti tyrėjos A. J. veiksmus; atsakyti, ar tyrėja A. J. pareiškėjo atžvilgiu priimdama 2014-07-16 nutarimą Nr. 13N-15376462-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar nepažeidė (b. l. 16–17).

Vilniaus apskrities VPK 2015-04-07 raštu Nr. 10-S-90396 atsakė pareiškėjui, kad pats faktas jog pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta dviem dienomis vėliau, savaime nedaro sprendimo negaliojančiu, kol jo nepanaikina organas, įgaliotas vertinti nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 18).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato galimais neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014-07-11) (toliau – ir ATPK) 259 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, nustatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole (ATPK 260 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi nustačius, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir dėl jo turi būti surašytas protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti tokios būklės, kad galėtų duoti paaiškinimus ir pastabas, suvoktų savo teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2014-07-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13P-15189352-14, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas 2014-07-11 apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas viešoje vietoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė visuomeninę dorovę bei žmogaus orumą (b. l. 5). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad protokolo kitoje pusėje yra pateiktas pareiškėjo atsisakymas protokolą pasirašyti. Pareiškėjo atsisakymas pasirašyti protokolą taip pat patvirtintas Vilniaus apskrities VPK pareigūno parašu. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2014-07-16 nutarimu Nr. 13N-15376462-14 pareiškėjui už nurodytus veiksmus paskirta 50 Lt dydžio bauda (b. l. 4).

Vadovaujantis ATPK 304 straipsnio 3 dalimi, nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 1 dalimi, baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. ATPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015 išaiškino, kad, siekiant konstatuoti nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo (priverstinio skolos išieškojimo) procedūros pradžią, būtina nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: pirma, nutarimas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo įteiktas asmeniui, kuriam paskirta bauda; antra, asmens skundas, jeigu jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nutarimą, buvo nepatenkintas; trečia, asmuo per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos arba nuo skundo nepatenkinimo dienos geruoju nesumokėjo nutarimu skirtos baudos.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kyla dėl nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo įteikimo pareiškėjui adreso ir to sukėlusių pasekmių. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo išsiųstas G. A. adresu (duomenys neskelbtini) tačiau registruota pašto siunta grąžinta siuntėjui su prierašu „neatsiėmė pašte“. Siekiant nustatyti kokiu pagrindu pareiškėjui nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo siųstas būtent šiuo adresu analizuotina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Vertinant 2014-07-12 protokolo Nr. 13P-15189352-14 turinį matyti, kad prie skilties „deklaruotos gyvenamosios (gyvenamosios) vietos adresas, telefonas“ kompiuteriu atspausdintas tekstas „(duomenys neskelbtini)“. Taigi matyti, kad protokolo rašymo metu pareiškėjo adresas įrašytas nebuvo. Pastebėtina, kad 2014-07-16 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15376462-14 prie pareiškėjo adreso skilties ranka rašikliu įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Rašikliu įrašytas adresas „(duomenys neskelbtini)“ ir prie pareiškėjo asmens duomenų lapo. Atsakovės atstovės teigimu, adresas (duomenys neskelbtini) galėjo būti užrašytas pagal pareiškėjo žodinį paaiškinimą. Tačiau pastebėtina, kad teisės pažeidimo protokole Nr. 13P-15189352-14 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sulaikymo metu buvo neblaivus, tą įrodo ir byloje esantys alkotesterio rodmenys, pagal kuriuos pareiškėjo neblaivumas siekė 2.31 promilės. Iš nurodytų duomenų matyti, kad objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas realiai gyventų adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Net ir laikant, kad pareiškėjas šį adresą nurodė suėmimo metu, pareigūnai, kuriems taikytini didesni atidumo, rūpestingumo ir protingo standartai, turėjo pareigą patikrinti ar asmuo, kuriam yra siunčiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo adresu realiai gyvena, ypač atsižvelgiant į sulaikymo metu nustatytą pareiškėjo neblaivumą. Pažymėtina, kad atsakovai turėjo pareiškėjo telefono numerį, ginčo, kad šis numeris yra veikiantis ir realiai priklauso pareiškėjui nėra. Gyventojų registro tarnybos duomenimis pareiškėjas buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 11, 65). Nepaisant to, atsakovai nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsi į pareiškėją, siekiant nustatyti realią jo gyvenamąją vietą. Taigi atsakovas išsiuntė pareiškėjui nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje adresu (duomenys neskelbtini), nesant jokių objektyvių duomenų, kad tai yra pareiškėjo gyvenamoji vieta. Kaip matyti iš bylos medžiagos daugiau jokių veiksmų, siekiant įteikti nutarimą, nebuvo imtasi. Teismo vertinimu, tokie pareigūnų veiksmai nebuvo pakankami, siekiant įteikti nutarimą pareiškėjui. Akcentuotina, kad neįteikus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pašto siuntai su nutarimu grįžus siuntėjui su prierašu „neatsiėmė pašte“, vis tik atsakovas nusprendė perduoti nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui. Taigi nutarimas buvo perduotas antstoliui priverstinai vykdyti jo neįteikus pareiškėjui. Tai leidžia konstatuoti savivaldybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.271 str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolio D. K. vykdymo išlaidoms padengti skirta 83,41 Eur (288 Lt) (b. l. 10). Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad ši suma antstoliui yra sumokėta kartu su bauda už administracinį teisės pažeidimą (iš viso sumokėta 97,89 Eur (338 Lt), t. y. 14,48 Eur už baudą ir 83,41 Eur už vykdymo išlaidas (b. l. 10, 19), ši suma laikytina pareiškėjo patirtais nuostoliais. Pažymėtina, kad antstolio vykdymo išlaidoms padengti suma pripažįstama nuostoliais tais atvejais, kai nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai įteiktas, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-732-415/2017).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas netinkamai vykdė savo pareigą įteikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2014-07-16 nutarimą Nr. 13N-15376462-14 pareiškėjui dėl 50 Lt dydžio baudos paskyrimo, išsiuntė šį nutarimą pareiškėjui adresu, kuris nebuvo užfiksuotas kartu su kitais duomenimis pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti pareiškėjo adresą, kas lėmė, kad pareiškėjui nutarimas nebuvo įteiktas, nėra duomenų, kad būtų susisiekta su pareiškėju jo nurodytu telefonu, nepaisant to atsakovas nukreipė nutarimą vykdyti priverstine tvarka antstoliui. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl antstolio vykdymo išlaidų. Todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, priteisiamas 83 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. A. skundą tenkinti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.