- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-47-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36659-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo jį atlikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 190,69 eurų turtinę žalą U. L., per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį žalos - 300 eurų Valstybinei ligonių kasai, dalį žalos - 300 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkintas Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir M. B. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.
3. Nuteistasis M. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti.
3.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 1 straipsnis numato įkalinimo ir laisvės atėmimo draudimą dėl skolos, bei nurodo, jog dalį priteistos žalos jis atlygino – liko neatlyginta 300 eurų dalis žalos, kurią jis atlygins bet kuriuo atveju, todėl piktybiškumo, ar įpareigojimo nevykdymo nėra. Anot nuteistojo, Europos Sąjungos teisės normos yra viršesnės nei nacionalinė teisė, visi Lietuvos Respublikos teisės subjektai turi jų laikytis. Taip pat teisės subjektai turi laikytis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, tačiau to nedaro. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju nepagrįstai bandoma atimti jam laisvę už tai, kad jis neturi visos būtinos sumos atlyginti žalą, panaikinus bausmės atidėjimo vykdymą, būtų pažeistos paminėtos Europos Sąjungos teisės normos. Likusi 300 eurų žala tikrai nėra neatlyginama piktybiškai, todėl tai nėra pagrindas skirti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog Europos Sąjungos teisės normos, kurios turi būti taikomos tiesiogiai, nenumato pareigos registruotis Užimtumo Tarnyboje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustato tokį teisinį reguliavimą: 1) kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla; 2) kiekvienas Sąjungos pilietis turi laisvę ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje. Anot nuteistojo, jei Užimtumo Tarnyba atsisakė priimti jį į Užimtumo tarnybą, ji turėtų pateikti išsamius teisinius argumentus, kurie atitiktų Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad jis pats gali ieškoti darbo. Be to, Užimtumo Tarnyba neatsiuntė jam sprendimo raštu, kurį ji galėtų apskųsti. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis. Nuteistasis taip pat teigia, kad, nepaisant susiklosčiusių jam nepalankių ir priešingų nei Europos Sąjungos teritorijoje esančių įstatymų aplinkybių viseto, jis pats ieško darbo ir niekada neatsisakė dirbti, todėl nėra piktybiškumo.
3.3. M. B. skunde pažymi ir tai, kad jis turi vaiką. Anot nuteistojo, reali bausmė padidintų atskirtį tarp jo ir šeimos bei mažamečio vaiko, pakenktų šeimos interesams, pablogintų šeimos narių santykius. Valstybė turi atsižvelgti į šiuos interesus ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, įvertinti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pasaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, jis per bausmės vykdymo atidėjimą nepadarė jokių teisės pažeidimų, kas įrodo, jog jis neturi blogų ketinimų ir neturės jų ateityje, bei tai, kad nėra piktybiškumo. Tai taip pat reiškia, kad jis nėra pavojingas tiek, kad jam būtų galima skirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur egzistuoja kastos ir vyksta žmonių išnaudojimas, žeminimai bei kitokios nerašytos taisyklės, kur dabar siunčiamas nuteistasis. Anot nuteistojo, įvertinus šiuos faktus, matyti, kad apylinkės teismas nepagrįstai apsunkino nuteistojo padėtį paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
3.4. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, jog nors jis ir sutiko, kad teismo jam skirti įpareigojimai yra teisėti, tačiau jis nėra teisininkas. Be to, jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti advokato pagalba prieš teismo posėdį. Advokato pagalba jis pasinaudojo jau po teikimo nagrinėjimo apylinkės teismo posėdyje.
3.5. Nuteistasis taip pat tikina, kad sumokės visą žalą, pasistengs kuo greičiau įsidarbinti ar užsiimti individualia veikla ir dės visas pastangas, kad dabartiniu metu atsiradusių nesklandumų nebūtų.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Įstatyme) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
6. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis M. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų atlyginti visą padarytą žalą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Apylinkės teismas taip pat sprendė, jog nuteistasis nepateisino jam teismo parodymo pasitikėjimo, jo elgesys probacijos laikotarpiu buvo akivaizdžiai piktybinis ir sąmoningas, todėl bausmės tikslai nepasiekti ir nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas tokioms apylinkės teismo išvadoms pritaria. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. B. iš tiesų nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, nuteistajam taikoma probacija dėl jo paties neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, požiūrio į pareigą tinkamai vykdyti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus yra neefektyvi, dėl to Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis M. B. pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę visiškai pagrįstai.
7. Iš teismui pateiktos asmens bylos Nr. J3-176/24-19 matyti, jog M. B. 2019 m. gegužės 2 d. įrašytas į probacijos tarnybos įskaitą ir nuosprendis pradėtas vykdyti. Probacijos skyriuje su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, nuteistasis pasirašytinai supažindintas 2019 m. birželio 26 d. Per Probacijos skyriaus vykdomos priežiūros laikotarpį nuteistasis įvykdė įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, taip pat įpareigojimą atlyginti dalį (300 eurų) Valstybinei ligonių kasai priteistos turtinės žalos, tačiau nei per 6 mėnesius, kaip buvo įpareigotas teismo, nei per ilgesnį laikotarpį neatlygino dalies (300 eurų) turtinės žalos, priteistos Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui, taip pat nedirbo, o 2019 m. birželio 20 d. Užimtumo tarnybos sprendimu neteko bedarbio statuso, nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius.
8. Nors nuteistasis teigia, jog šių įpareigojimų nevykdymas nėra piktybiškas ir sąmoningas, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje asmens byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-885-814/2019 užfiksuoti duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Iš skunde pateiktų argumentų galima spręsti, jog nuteistasis tvirtina neturėjęs objektyvių galimybių atlyginti dalies Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui priteistos turtinės žalos, kadangi neturėjo tam pakankamai piniginių lėšų. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog M. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedėjo net minimalių pastangų, kad jo galimybė atlyginti bent dalį civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos didėtų, kadangi nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos iki šiol, t. y. per 9 mėnesius, nepaisant to, jog yra darbingas ir jauno amžiaus, niekur oficialiai savo iniciatyva neįsidarbino (nors nuteistasis teigia ieškantis darbo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė), o 2019 m. birželio 20 d. Užimtumo tarnybos sprendimu neteko bedarbio statuso, nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi be svarbių priežasčių atsisakė jam siūlomo darbo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismo posėdyje, kuriame Probacijos skyriaus teikimo pagrindu buvo svarstomas klausimas dėl M. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis nurodė, jog jis dirba neoficialiai. Taigi, manytina, jog tam tikras pajamas, nors ir nelegalias, nuteistasis, vis tik, gauna, todėl turėjo galimybę sumokėti bent minimalią Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui priteistos turtinės žalos dalį, taip parodydamas, jog deda pastangas vykdyti probacijos sąlygas visa apimtimi, nėra abejingas savo nusikalstamais veiksmais atsiradusioms pasekmės, tačiau to nepadarė.
8.1. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismas, nuosprendžiu paskyręs bausmės vykdymo atidėjimą ir nustatęs konkrečius įpareigojimus, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Bausmės vykdymo atidėjimo tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Tai, kad M. B. ne tik, kad nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, galinčių turėti įtakos jam nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – įvykdymui, bet ir atsisakė Užimtumo tarnyboje jam pasiūlyto darbo, leidžia spręsti, jog jis piktybiškai nevykdė ne tik jam nustatyto įpareigojimo dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bet atitinkamai ir baudžiamojo poveikio priemonės per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį žalos - 300 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, kurio nevykdymą nuteistasis teisina susiklosčiusia finansine padėtimi. Aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą manyti, jog M. B. požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas ir sukeltas pasekmes, pareigą atlyginti padarytą žalą yra neatsakingas, lengvabūdiškas, o nuteistasis vis dar nesuvokia padarytų nusikaltimų pasekmių, dėl ko ir nesistengia dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui. Šiame kontekste, visiškai atsakant į skundo argumentus, pažymima ir tai, kad apygardos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, patikrina tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Jokie kiti procesiniai dokumentai, taigi ir Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas panaikinti M. B. bedarbio statusą, šia tvarka negali būti peržiūrimi. Todėl dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų, kuriais ginčijamas Užimtumo tarnybos sprendimas, šiuo atveju nepasisakoma. Nesant duomenų, jog šis sprendimas buvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, apygardos teismas pagrindo juo nesivadovauti neturi.
9. Taip pat nesutiktina, jog apylinkės teismui priėmus sprendimą panaikinti nuteistajam taikytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę tuo pagrindu, kad jis per teismo nustatytą laikotarpį tinkamai nevykdė įpareigojimo atlyginti dalį žalos Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui bei nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, buvo pažeistos atitinkamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos. Visų pirma pažymėtina, jog priėmus sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tais atvejais, kai asmuo nesilaiko jam teismo nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistajam nėra paskiriama nauja bausmė, jis tik pasiunčiamas atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, nuteistajam M. B. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu buvo paskirta už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), o ne dėl to, kad jis neįstengė įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės. Taigi akivaizdu, jog Europos Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 protokolo 1 straipsnis, numatantis, jog niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokos nors sutartinės prievolės, šiuo atveju nėra pažeidžiamas. Tuo tarpu paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nenurodant kokį konkrečiai darbą M. B. turėtų dirbti, jam buvo suteikta pakankama darbo vietos pasirinkimo laisvė. Todėl konstatuojama, jog nepažeista ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje, kituose tarptautiniuose teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai asmeniui pasirikti profesiją ir (ar) darbą.
10. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog M. B. be jokių pateisinamų priežasčių nevykdė ne tik vieno iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, bet ir bendrosios probuojamojo pareigos, numatytos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, kadangi per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvyko į probacijos tarnybą, pareigos laiku atvykti į Probacijos skyrių nevykdė ir vėlesniu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. B., įsiteisėjus jo atžvilgiu priimtam nuosprendžiui, ne tik savo iniciatyva neatvyko užsiregistruoti į probacijos tarnybą, bet ir ignoravo jam siunčiamus šaukimus. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra pažeidęs pareigą per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, Probacijos skyrius dar 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Probacijos skyriaus teikimą atmetė. Tokiu būdu teismas suteikė M. B. galimybę įrodyti, jog jis jam nustatyto įpareigojimo, bendrųjų probuojamojo pareigų nevykdė nepiktybiškai, tačiau šia galimybe nuteistasis nepasinaudojo - toliau nedirbo, taip pat neteko teisės registruotis Užimtumo tarnyboje bei laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. nevykdė pareigos šaukiamam atvykti į Probacijos skyrių. Teismo nuomone, jau vien bendrosios pareigos, įtvirtintos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, nevykdymas, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, akivaizdžiai atspindi nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į jo atžvilgiu taikomą probaciją, atitinkamai ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą.
11. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti priešingo sprendimo priėmimą, nelaikytini ir nuteistojo argumentai dėl jo šeiminių aplinkybių, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir visą probacijos laikotarpį, bet jos nuteistajam nebuvo pakankamos koreguoti savo elgesį, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus pilna apimtimi, kad nebūtų panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesys po teismo parodyto atlaidumo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi, negali būti pateisinamas jokiais nuteistojo nurodomais argumentais, nes jis turėjo galimybę pasitaisyti, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinus veikimo būdus, juo labiau, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, jį teisina nepagrįstomis aplinkybėmis.
12. Skunde M. B. taip pat pažymi, jog jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau šios aplinkybės jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste neturi, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo paskirtų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, administracinio nusižengimo ar naujos nusikalstamos veikos padarymo fakto. Užtenka nustatyti bent vienos nuteistajam taikytos priemonės nevykdymo atvejį, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis nevykdė vieno jam Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtų įpareigojimo bei baudžiamojo poveikio priemonės ir bendrosios probuojamojo pareigos, nustatytos Įstatymu. Šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos pakankamomis konstatuoti, jog M. B. taikoma probacija yra efektyvi ar, kad nuteistojo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju klausimas, ar M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo asmenybės pavojingumui, apskritai nėra svarstomas, nes, kaip jau minėta, bausmė nuteistajam jau buvo individualizuota ir paskirta apkaltinamuoju nuosprendžiu, jos rūšies parinkimas šioje stadijoje jau nebegali būti kvestionuojamas. Sprendimo tenkinti probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar jį atmesti priėmimui reikšmės turi tik tai, ar nuteistasis probacijos laikotarpiu laikosi probacijos sąlygų, ar probacija jam yra efektyvi.
13. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, apylinkės teisme buvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą, nes teismo procesas vyko be gynėjo, tačiau toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip numato BPK 358 straipsnio 2 dalis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus (tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą) teismas nagrinėja teismo posėdyje. Jame dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Tai, kad gynėjo dalyvavimas, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismo posėdyje nėra būtinas, patvirtina ir BK 51 straipsnio 1 dalis. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Probacijos skyriaus teikimas, M. B. dalyvavo asmeniškai, jokių prašymų dėl gynėjo dalyvavimo jis nepateikė, o, kaip pats nurodė skunde, savo teise į gynybą pasinaudojo apskųsdamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį apygardos teismui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šioje byloje nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti Probacijos skyriaus teikimą ir panaikinti M. B. taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo skunde nurodytos ar kokios tai kitos aplinkybės nesudaro pagrindo palikti galioti nuteistajam taikomą probaciją, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.