- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1-885-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36659-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- U. L.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. liepos 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešų darbų bausme, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs 2014 m. sausio 17 d., teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. B. 2018 m. liepos 31 d. apie 15:30 val. viešoje vietoje – prie pirmo Varnutės tvenkinio, Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kad „U. L. ankščiau yra mušęs jo tėvą“, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, matant kitiems ten buvusiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia spyrė kaire koja vieną kartą nukentėjusiajam U. L. į veido sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kaktikaulio lūžimą, abipusius žandinių ančių sienelių lūžimus, abipusių akiduobių vidinių sienelių lūžimą. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė U. L. sveikatą.
Kaltinamasis M. B. kaltu dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Nurodė, kad įvykio metu prie Varnutės tvenkinio su draugu N. L. ir tėvu V. B. vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė U. L., jį pažinojo iš matymo, su juo anksčiau nesipyko. Visi kartu gėrė alkoholį. Jis prisiminė incidentą, kai U. L. yra mušęs jo tėvą. Apie tai jam buvo sakiusi draugo žmona, kuri tai matė. Jam sukilo emocijos, jis spyrė sėdinčiam U., pasakė, kad už tėvą. Apie pinigus kalbos nebuvo. Spyrė stovėdamas, vieną kartą į veidą. Buvo apsiavęs kedais. Mano, kad smūgis buvo stiprus, nes sukėlė tokias pasekmes. Po smūgio nuėjo, o nukentėjusysis liko sėdėti. Ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nematė, kraujo taip pat nematė. Jo tėtis liko su U. L., jie pažįstami, kaip ir draugai. Jis buvo išgėręs gal du butelius alaus, gėrė alų ir degtinę, buvo lengvai apsvaigęs. Nukentėjusysis gėrė alų. Blaivus būdamas, nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykio metu buvo šviesu, aplink vaikščiojo žmonės, jie galėjo matyti konfliktą. Gailisi dėl savo tokių veiksmų. Su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo, jo neatsiprašė, ketina atsiprašyti greitu laiku. Pareikštą Valstybinės ligonių kasos ieškinį 907,54 Eur sumai už nukentėjusiojo gydymą pripažįsta ir sutinka su juo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį – 942,92 Eur taip pat pripažįsta. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo 190,69 Eur sutinka, taip pat pripažįsta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, neturtinės žalos dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis U. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 12.00 val. jis susiskambino su savo pažįstamu V. B., pasiūlė jam atsigerti alaus. Netrukus jie abu susitiko prie „Lidl“ parduotuvės Žemaitės g. 3, Jonava. Ten nusipirko alaus ir nuėjo prie tvenkinio, prie kranto, kur nėra pašalinių žmonių. V. B. pasakė, kad prie tvenkinio yra jo sūnus, ten jie ir nuėjo. Prie kranto sėdėjo V. B. sūnus M. su draugu N. L.. Bendrapavardis N. L. jam ne giminė, žino jį iš matymo. Jis su V. B. gėrė atsineštą alų, o M. su N. L. - degtinę. Jie buvo jau gana gerai apsvaigę. Maždaug 15.30 val. M. su N. L. gyrėsi, kad banko kortelėse turi daug pinigų, o jis pasigyrė, kad irgi turi pinigų, nes dirba. Tai nepatiko M. ir jis be jokios priežasties, nieko nesakęs, trenkė jam kumščiu vieną smūgį į veidą. Jis tuo metu sėdėjo, o jis trenkė stovėdamas. Jis nenukrito ir sąmonės neprarado, bet pasipylė kraujas iš nosies, jam labai skaudėjo. Tada V. B., gindamas jį, sudavė savo sūnui vieną kartą nestipriai per veidą. Tada M. pamatęs, kad jį labai sužalojo, pradėjo bėgti link „Lidl“ prekybos centro. Su juo nubėgo ir N. L.. V. B. jam padėjo tvenkinio vandeniu nusiplauti veidą ir jis nuvažiavo dviračiu namo. Namuose jo mama R. L. pamatė, kad jo veidas labai sužalotas, nuvežė jį į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau jis buvo pervežtas į Kauno klinikas, ten jam nustatė nosies lūžį ir viršutinio žandikaulio lūžį. Jį mušęs M. jam buvo matytas, jis jo nepažinojo. Žinojo tik jo tėvą. Vėliau sužinojo, kad jis yra M. B.. Dėl patirto sužalojimo jis patyrė fizinės ir moralinės žalos. Ieškinį pateiks vėliau (1 t., b. l. 27, 28).
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 12.00 val. jam paskambino pažįstamas vaikinas vardu U. (pavardės nežino) ir pasiūlė atsigerti kartu alaus, nes jo gimtadienis. Jis jį pasikvietė prie „Lidl“ prekybos centro, Žemaitės g. 3, Jonava. U. prekybos centre nupirko alaus ir jie nuėjo prie pirmojo Varnutės tvenkinio. Jie atsisėdo prie vandens, ten, kur renkasi žvejai žvejoti. Ten prie tvenkinio sėdėjo jo sūnus M. B. su draugu N. L. ir gėrė degtinę. Jie prie jų atsisėdo ir su U. gėrė alų. Prie tvenkinio prabuvo kelias valandas, sėdėjo, šnekėjosi. Niekas iš jų nebuvo stipriai apgirtęs. Jis kalbėjosi su N. L. apie statybos darbus, o ką kalbėjo M. B. su U., jis negirdėjo. Bet jie kalbėjosi normaliai, nesipyko. Jis buvo nusisukęs nuo jų, kai staiga išgirdo kažkokį garsą, kaip pokštelėjimą. Jis suprato, kad M. B. kažką padarė U., kepštelėjo, pasakė „ką čia darai“. M. su N. L. iš karto greitai nuėjo link „Lidl“ prekybos centro, o jis pamatė, kad U. iš nosies bėga kraujas, U. valėsi nosį. Kai jie gėrė alų, daugiau jokių kitų asmenų prie tvenkinio nebuvo, tik jis, U., N. L. ir M. B.. Nežino, ar jų konfliktą kas nors dar galėjo matyti. U. pasakė, kad M. sudavė jam vieną smūgį į nosį, bet už ką gavo, nepasakė. Jis padėjo jam apsiplauti kraują ir U. su dviračiu nuvažiavo namo. Ką veikė ir kur nuėjo N. L. ir M., jis nežino ir nematė. Jo sūnus M. su juo kartu negyvena (1 t. b. l. 92, 93).
Liudytojas N. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. apie pietus (tikslaus laiko nepamena), jis su draugu M. B. atėjo prie pirmojo Varnutės tvenkinio, kur netoliese įrengti treniruokliai. Toje vietoje renkasi žvejai. Nieko tada ten nebuvo, tik jie su M. B.. Jie su juo turėjo vieną butelį degtinės ir po truputi ją gėrė. Netrukus prie jų atėjo M. tėvas V. B.. Kažkuriuo metu V. paskambino pažįstamas vardu U. U. jį pasikvietė prie parduotuvės „Lidl“ ir jie vėliau atėjo bei atsinešė iš parduotuvės alaus, jiems atnešė dar butelį degtinės. U. buvo su dviračiu, kuprinėje atsinešė alaus. Jie prisėdo prie jų. V. B. gėrė su U. alų, o jie su M. B. - degtinę. Truputį degtinės gėrė ir V. Jie sėdėjo ramiai ir kalbėjo, nebuvo labai apgirtę. Kai jie baigė gerti degtinę ir ruošėsi su M. B. eiti link namų, išgirdo kažkokį garsą panašų į pokštelėjimą. Nematė ir nesuprato, kas ten įvyko, tik paklausė M. B., „ką čia padarei“, bet M. nieko neatsakė. Jis suprato, kad M. B. galėjo suduoti smūgį U. ir pasakė, kad nereikėjo taip daryti. Jie su M. ėjo namo. Kiek matė, U. kaip sėdėjo savo vietoje, taip ir liko sėdėti. Už ką ir kodėl M. B. sudavė U., jis nežino. Kol jie sėdėjo prie tvenkinio, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Daugiau jokių kitų pašalinių asmenų aplinkui nebuvo. Jie buvo keturiese, vienas kitą pažinojo. Žino, kad U. pavardė yra taip pat L., bet jie ne giminės (1 t., b. l. 97, 98).
2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada Nr. G2339/2018(02) nustatyta, kad U. L. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kaktikaulio lūžimas, abipusių žandinių ančių sienelių lūžimai, abipusiai akiduobių vidinių sienelių lūžimai, kurie galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Nosies kaulų lūžimas, abipusiai akiduobių vidinių sienelių lūžimai, abipusių žandinių ančių sienelių lūžimai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti ankščiau minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi (1 t., b. l. 41, 42 ).
Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d., 21:46 val. nukentėjusiajam U. L. nustatyta 0,00 promilių (1 t., b. l. 20).
2018 m. rugpjūčio 2 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjęs U. L. iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino M. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. liepos 31 d., apie 15:30 val. prie pirmojo Varnutės tvenkinio jį sužalojo. Šį asmenį atpažino iš veido bruožų, nes žino jį iš matymo (1 t., b. l. 30–32).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 15:30 val. viešoje vietoje – prie pirmo Varnutės tvenkinio, Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kad „U. L. ankščiau yra mušęs jo tėvą“, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, ir aplinkai, tai yra, matant kitiems ten buvusiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, tyčia spyrė kaire koja vieną kartą nukentėjusiajam U. L. į veido sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kaktikaulio lūžimą, abipusius žandinių ančių sienelių lūžimus, abipusių akiduobių vidinių sienelių lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų, sutrikdant viešąją tvarką, žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo M. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis ypatingai įžūliai, naudojant fizinį smurtą, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį koja į galvos sritį U. L., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam U. L., padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kaktikaulio lūžimą, abipusius žandinių ančių sienelių lūžimus, abipusių akiduobių vidinių sienelių lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai padarė viešoje vietoje – prie Varnutės tvenkinio, Jonavos m., dienos metu, matant pašaliniams asmenims, kurie buvo apklausti liudytojais ir kurių parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti. Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis, jie buvo toje vietoje, kur renkasi žvejai, taip pat kaltinamasis teigė, kad aplinkui vaikščiojo žmonės, kurie galėjo matyti konfliktą, todėl tikėtina, kad įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, kurie akivaizdžiai dėl to turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, dėl to akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl kaltinamojo veiksmų U. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl yra ir nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis.
Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, privalėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodant smūgį koją į veidą, jis gali nukentėjusįjį sužaloti - ir to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis buvo sužalotas, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – panaudoto fizinio smurto ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad M. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).
M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmę M. B. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka per metus laiko baustas nebuvo, ankstesnis baustumas išnykęs, psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 171), bedarbis.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. B. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę M. B. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į aukščiau išvardintus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamajam, neteistam (teistumas išnykęs), skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.
Teismas daro išvadą, kad yra galimybė kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis laikytinas neteistu, nes jo teistumas išnykęs, duomenų apie naujus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nepateikta, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą, išreikš humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tikslu užtikrinti tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis įpareigotinas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam U. L. 190,69 Eur turtinę žalą, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį – 300 Eur turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai ir dalį - 300 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.
Nukentėjusysis U. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš civilinio atsakovo M. B. 10 000 Eur neturtinės žalos ir 190,69 Eur turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro negautos darbinės pajamos, dėl nedarbingumo nedirbo 80 dienų. Per šį laikotarpį jam turėjo būti išmokėtas 949,80 Eur darbo užmokestis, tačiau dėl nedarbingumo gavo 744,90 Eur socialinio draudimo išmoką. Turtinę žalą taip pat sudaro išlaidos vaistams, transporto išlaidos važinėjant į gydymo įstaigas. Nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl sužalojimų patyrė didelį stresą, fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dėl veido deformacijos laukia ilgas gydymas.
Kaltinamasis pilnai sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu dėl turtinės žalos atlygino, taip pat sutiko ir su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlygino, tačiau nesutiko su prašoma priteisti suma, ieškinio dydžio klausimą paliko spręsti teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam U. L. dėl kaltinamojo tyčinių, chuliganiškų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 4, 42, specialisto išvada). Smūgis koja nukentėjusiajam buvo suduotas į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veido, galvos sritį. Nukentėjusiajam buvo padaryti nosies kaulų, kaktikaulio lūžimas, abipusiai žandinių ančių sienelių lūžimai, abipusis akiduobių vidinių sienelių lūžimas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl įvykio metu patirto sužalojimo, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusysis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo atliekamos ypatingai sudėtingos chirurginės operacijos. Jam buvo atlikta nosikaulio lūžio uždara repozicija, septoplastika. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo nedarbingas, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Teismas įvertina ir tai, kad sužalojimas padarytas vienkartiniu tyčiniu veiksmu, kaltinamasis nedirbantis, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, žalos neatlygino, administracine tvarka nebaustas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Vertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 500 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018 (priteista 7000 Eur), 2K-269-697/2016 (priteista 3000 Eur), 2K-251-207/2016 (priteista 500 Eur), 2K-374-489/2015 (priteista 1448,10 Eur), 2K-181/2014 (priteista 4344,30 Eur) ir kt.)), todėl laikytina, kad prašoma priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios bylos aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 3000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Padarytai 190,69 Eur turtinei žalai įvertinti civilinis ieškovas pateikė įrodymus, sudarančius turtinės žalos dydį. Juos patikrinęs, teismas įvertina, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra įrodytas pateiktais įrodymais, nėra aiškiai per didelis, kaltinamasis sutinka su turtines žalos dydžiu, todėl priteistinas.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 907,54 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 106–110), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 942,92 Eur žalos atlyginimo, nes už U. L. nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 19 d. priskaičiavo minėto dydžio nedarbingumo pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (1 t., b. l. 119–128). Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie ligos pašalpos išlaidas, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiajam išmokėtos nedarbingumo pašalpos tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.
Kadangi M. B. kaltu pilnai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę (subendrintą) bausmę M. B. paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:
1) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 190,69 Eur turtinę žalą U. L.;
2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį žalos - 300 Eur Valstybinei ligonių kasai, dalį žalos - 300 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui;
3) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusiojo U. L. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. U. L. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir 190,69 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 69 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitą dalį civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš M. B. 907,54 Eur (devynis šimtus septynis eurus 54 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank”, įmonės kodas 191351679).
Priteisti iš M. B. 942,92 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus 92 ct) nukentėjusiojo ligos pašalpos išlaidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, Luminor bank AB, įmonės kodas 188677437).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.