Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-768/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
1A-81-768/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-768/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00043-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą 1 metams su 1000 Eur užstatu, perduodant jį laiduotojos R. T. atsakomybei, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams;

- automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 3.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu 3.52 val. jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 4.08 val. jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. D. prašo jam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų arba šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai įvertino jo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Ši jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis girtas automobilį vairavo neturėdamas kito pasirinkimo – jis bėgo nuo asmenų, kurie jį sumušė. Anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, finansiškai padeda šeimos nariams. Jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, savo veiksmais jokių pasekmių nesukėlė. Specialioji teisė jam reikalinga darbui (dirba traktoriaus vairuotoju).

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Gražvydas Kazlauskas prašo šį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad O. D. paskirtas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams yra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę, nevaržo apelianto labiau negu reikia tokios priemonės tikslams pasiekti. Prokuroro vertinimu, trumpinti O. D. uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą ar šios baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl O. D. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, prašoma šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti arba šios priemonės jam neskirti. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.

7. Apeliacinio skundo reikalavimas sutrumpinti O. D. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą arba šios baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirti grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones O. D. reikalinga darbui, jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, vairuoti automobilį girtas jis buvo priverstas, nes bėgo nuo jį sumušusių asmenų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad O. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, yra tinkama, atitinka jo asmenybę ir padarytą veiką.

8. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė šias taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas O. D. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (kai vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas O. D. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad O. D. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. 3.52 val. jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o 4.08 val. – 2,35 promilių girtumas. Šis kiekis daugiau kaip 5 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Taigi, įvykio metu O. D. buvo tokio girtumo laipsnio, kad be jokių abejonių turėjo suprasti esantis girtas, tokios būsenos negalintis vairuoti automobilio, o ir buvo jis sustabdytas dėl savo pavojingo vairavimo – jis važiavo prieš eismą (liudytojos J. L. parodymai).

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. D. girtas vairavo automobilį dėl būtinojo reikalingumo – taip jis siekė pabėgti nuo jį svečių namuose sumušusių asmenų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai jo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina ir jos nešalina. Iš tiesų, sustabdžius policijos pareigūnėms, O. D. veide buvo sužalojimų ir jis paaiškino, jog buvo sumuštas. Tačiau O. D. atsisakė vykti į ligoninę, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu norėjo pats nuvažiuoti į ligoninę, bet buvo sustabdytas policijos (1 t., b. l. 93-94). Tuo tarpu policijos pareigūnėms jis aiškino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), nors jo mobiliojo telefono navigacija rodė vykimą adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 11), liudytojos J. L. parodymai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal O. D. parodymus, kai jis pasišalino iš vietos, kur, anot jo, buvo sumuštas, jo niekas daugiau nepersekiojo. Taigi, jam nebuvo jokio reikalo girtam nuvažiuoti 600 m atstumą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnių (anot O. D., jis buvo sumuštas svečių namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nors O. D. galimai ir buvo sumuštas ar su kažkuo susimušė, jis automobiliu ne tik bėgo nuo prieš jį priešiškai nusiteikusių asmenų iki saugios jam aplinkos, bet ir girtas toliau tęsė kelionę iki tik jam vienam žinomo tikslo. Taigi, O. D., užuot sustojęs ir toliau nebevairavęs automobilio girtas bei savo kelionę tęsęs kitais būdais bei priemonėmis (pvz., pasinaudodamas taksi ar kitokiomis pavežėjimo paslaugomis), puikiai žinodamas, kad yra girtas, toliau lengvabūdiškai tęsė savo kelionę. Kaip jau minėta, O. D. dar ir važiavo priešpriešinio eismo juosta, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl turi prisiimti tokio savo pavojingo elgesio pasekmes.

13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas O. D. uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgė bei įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad O. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbinėms funkcijoms atlikti jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad O. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės, be kita ko, pirmosios instancijos teismui leido O. D. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, dėl ko jis ateityje išvengs apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisinių pasekmių (bausmės, teistumo ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei kurias įvertino tiek atleisdamas O. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek nustatydamas jam mažesnį už vidurkį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nesudaro pagrindo šio termino dar labiau sutrumpinti.

14. Nors O. D. girtas automobilį vairavo naktį, kai eismas nėra intensyvus, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, jis važiavo priešpriešinio eismo juosta. Tad negalima laikyti jo veikos mažiau pavojinga visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels O. D. ir jo šeimai tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių O. D. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo šios specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės jam buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti šią specialiąją teisę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas O. D. savaime neužkerta kelio dirbti apskritai. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs tiek skirdamas O. D. šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatydamas jos terminą.

15. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus O. D. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, todėl teisingas. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas O. D. pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, t. y. 2 metams. Pagrindo sutrumpinti šį terminą teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. D. apeliacinį skundą.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė