- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1376-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- SIA „UniCreditLeasing“, IntiKinnisvara OU ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams SIA „UniCreditLeasing“, IntiKinnisvara OU ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų SIA „UniCreditLeasing“ ir IntiKinnisvara OU 2015 m. balandžio 29 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria SIA „UniCreditLeasing“ perleido IntiKinnisvara OU finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, ir perkelti ieškovui visas IntiKinnisvara OU teises ir pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 12 555 Eur žyminį mokestį ir aiškiai nurodyti reikalavimo faktinį pagrindą, t.y. pagrįsti atsakovo IntiKinnisvara OU nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nekelia reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Egvilta“, ginčija dviejų privačių asmenų sudarytą sandorį, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra siejamas išskirtinai su pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, kylančiais iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, todėl nelaikytinas pareikštu bankroto byloje. Teismas nurodė, jog ieškinio suma yra 1 984 000 Eur, todėl ieškovas turi sumokėti 12 555 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, nenurodydamas aiškaus faktinio pagrindo, o išdėsto aplinkybes, kurios yra susijusios su ikisutartiniais santykiais, todėl įpareigojo ieškovą aiškiai nurodyti reikalavimo faktinį pagrindą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Ieškovo pareikštas ieškinys yra nagrinėtinas UAB „Egvilta“ bankroto byloje, todėl ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Finansinio reikalavimo perleidimui yra taikomos ne CK, o ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios finansinių reikalavimo perleidimo sąlygas, todėl visi ginčai, susiję su finansinių reikalavimų perleidimu, privalo būti nagrinėjami bankroto byloje. Tokio ginčo išsprendimas turi tiesioginę įtaką bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų vykdymui.
2. Ieškovas ieškiniu turi tiesioginį reikalavimą BUAB „Egvilta“, kadangi ieškovui reikalaujant pripažinti negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir reikalaujant perkelti ieškovui visas atsakovo IntiKinnisvara OU teises ir pareigas, ieškovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgytų tiesioginį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ dėl finansinio reikalavimo patenkinimo.
3. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovas yra aiškiai nurodęs faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis grindžia atsakovo IntiKinnisvara OU nesąžiningumą, yra pateikęs rašytinius įrodymus, susijusius su IntiKinnisvara OU nesąžiningumu bei prašymą dėl liudytojų, kurių parodymais įrodinės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kvietimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Ieškovo nuomone, jo reikalavimas nagrinėtinas bankroto byloje, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu jam žyminio mokesčio mokėti nereikia. Teismas atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais ir įpareigojo ieškovą už ieškinį sumokėti žyminį mokestį. Taigi byloje kilo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
Esminis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra tai, kas yra ginčo subjektas, į kurį nukreipti ieškinio reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškiniu ieškovas nekelia reikalavimų BUAB „Egvilta“. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Ieškovas ginčija atsakovų sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir siekia, kad jam būtų perkeltos atsakovo IntiKinnisvara OU teisės ir pareigos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Patenkinus šį ieškovo ieškinį jis įgytų reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, tačiau savaime šios bankrutuojančios įmonės kreditoriumi netaptų. ĮBĮ nustatyta tvarka ieškovas turėtų kreiptis dėl jo finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo ir tuomet jam būtų taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas – jis bankroto byloje už pareikštą finansinį reikalavimą neturėtų mokėti žyminio mokesčio.
Ieškovo teigimu, žyminis mokestis šioje byloje neturi būti mokamas dar ir dėl to, kad reikalavimo perleidimą bankroto procese reguliuoja ĮBĮ, o ne CK normos. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Taigi reikalavimo perleidimas bankroto procese ĮBĮ nėra draudžiamas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimo perleidimu bankroto procese. Ieškovas atsakovų sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties neteisėtumą įrodinėja tuo, kad dar iki ginčijamos sutarties sudarymo SIA „UniCreditBank“ (teisių perėmėjas SIA „UniCreditLeasing“) ir ieškovas buvo susitarę dėl visų reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus reglamentuoja ĮBĮ.
Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, tinkamai aiškino CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat įpareigojo ieškovą aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą – pagrįsti atsakovo IntiKinnisvara OU nesąžiningumą. CPK 135 straipsnyje įtvirtinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Minėta, kad ieškovas ginčija atsakovų sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir prašo perkelti jam vieno iš atsakovų teises pagal ginčijamą sandorį. Ieškovas ieškinyje dėsto aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia, kad ieškovo ir atsakovo SIA „UniCreditBank“ ikisutartiniai teisiniai santykiai modifikavosi į sutartinius finansinio reikalavimo pirkimo-pardavimo santykius. Ieškovo teigimu, atsakovas IntiKinnisvara OU, sudarydamas reikalavimo pirkimo sutartį, buvo nesąžiningas – derybos dėl reikalavimo pirkimo galbūt vyko kelis mėnesius ir IntiKinnisvara OU privalėjo ir galėjo pareikalauti, jog SIA „UniCreditLeasing“ pateiktų ir atskleistų visą informaciją, susijusią su vykdomomis UAB „Egvilta“ bankroto procedūromis bei su tuo, ar nėra gauta kitų asmenų pasiūlymų parduoti SIA „UniCreditLeasing“ priklausantį finansinį reikalavimą; tikėtina, kad IntiKinnisvara OU žinojo, jog tarp ieškovo ir SIA „UniCreditLeasing“ yra pasiektas susitarimas dėl finansinio reikalavimo perleidimo. Taigi ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias ieškinio reikalavimą. Ar šios aplinkybės pakankamos, kad būtų konstatuotas ieškinio pagrįstumas, teismas ieškinio priėmimo stadijoje nevertina, todėl teismo motyvai, kuriais ieškovas įpareigotas aiškiai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, laikytini nepagrįstais, todėl iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teismas rezoliucinėje nutarties dalyje tiksliai ieškinio trūkumų neįvardino, o iš motyvuojamosios dalies pašalinus teismo įpareigojimą ieškovui aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą, nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindą nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui M. R. terminą iki 2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti –žyminiam mokesčiui sumokėti.