- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-18850-980/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07358-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., P. Ž., VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., P. Ž., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po vyro V. K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja po vyro mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą pradėjo faktiškai valdyti, dėl paveldėto turto pareiškėjai nekilo jokių problemų. Buvo įsitikinusi, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini) , pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes Registrų centre šis turtas registruotas jos vardu. Be to, buvo pasirašytas sutuoktinių testamentas, pagal kurį šį butą po sutuoktinio mirties paveldėjo pareiškėja. Tačiau, kai pareiškėja norėjo padovanoti butą paaiškėjo, kad jis yra įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji privalėjo paveldėti pagal testamentą buto dalį po savo vyro mirties. Notaras pareiškėjai patarė nusistatyti palikimo priėmimo faktą ir dėl to kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. K. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.
4. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
6. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. K. P. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs santuoką su J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, J. P. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas būnant santuokoje su V. K. P.. Nors šis nekilnojamasis turtas įregistruotas tik J. P. vardu, tačiau sutuoktinių, po santuokos sudarymo, įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
7. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
8. Nustatyta, kad J. P. po V. K. P. mirties tęsė naudojimąsi šeimos turto dalimi, tai yra ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, tokiu būdu likusį turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo, elgėsi kaip turto savininkė ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti ir siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad J. P. ar kiti galimi įpėdiniai po V. K. P. mirties kreipėsi į notarą dėl V. K. P. palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas buvo pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas kitaip būtų apribotas. Šių aplinkybių suinteresuoti asmenys byloje neginčijo.
9. Kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikimą, teismas nenustatė. Apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
10. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjų prašymas tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po V. K. P. mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.