- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- I3-253-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01802-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- D. S., G. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Kauno lopšelis-darželis "Varpelis"
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir G. G., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. S., skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno lopšeliui-darželiui „Varpelis“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. S. ir G. G., atstovaujama atstovės pagal įstatymą D. S., kreipėsi į teismą prašydamos: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020-06-23 sprendimo Nr. 35-2-340 „Dėl 2020-06-10 ir 2020-06-17 skundų“ dalį dėl 2020-06-10 skundo; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2020-06-10 skundą išnagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjai D. S. ir jos mažametei dukrai G. G. iš Kauno miesto savivaldybės po 3 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–12).
Pareiškėja D. S. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G.. Dukters tėvas yra Italijos pilietis E. G., kuris nuolat gyvena Italijoje. Pareiškėjos ir dukters gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ji nuo 2007-07-26 yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Su vaiko tėvu pareiškėja gyvena skyrium, todėl yra sutarę, kad jų dukros gyvenamoji vieta yra su pareiškėja. Ginčo dėl to nėra. Pareiškėja 2019-02-27 Kauno lopšeliui-darželiui „Varpelis“ (toliau – ir ugdymo įstaiga, lopšelis-darželis) pateikė prašymą priimti dukrą nuo 2020–2021 mokslo metų į šią ugdymo įstaigą. Prašymas buvo užregistruotas, dukra įtraukta į laukiančiųjų lankyti minėtą įstaigą eilę, tačiau 2020 m. birželio pradžioje jai buvo pranešta, jog dukra negali būti priimta į lopšelį-darželį, kaip ir bet kurią kitą Kauno miesto savivaldybės įsteigtos biudžetinės įstaigos ugdymo grupę, nes neva neatitinka Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimu Nr. T-456 (toliau – ir 2019 m. Aprašas), reikalavimų, kadangi vieno iš tėvų (tėvo) gyvenamoji vieta deklaruota ne Kauno mieste.
Pareiškėja 2020-06-10 pateikė skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl neteisėtų Kauno lopšelio-darželio „Varpelis“ administracijos veiksmų, nepriimant dukters į šią ugdymo įstaigą. Ginčijamu 2020-06-23 sprendimu atsakovė skundo netenkino ir nurodė, jog pagal 2019 m. Aprašo 3 punktą laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų, kai kitas tėvas: miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, teismo pripažintas nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka bausmę laisvės įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų (toliau – vienintelis vaiko tėvas). Siekiant vienintelio vaiko tėvo statuso reikia pageidaujamoms lankyti ugdymo įstaigoms pristatyti teismo nutartį, sprendimą ar kitą oficialų dokumentą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Nei pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020-06-09 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 08-7-112, nei 2020-06-09 pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2020-47747-PS)-60 nėra dokumentai, suteikiantys teisę pareiškėją pripažinti vieninteliu vaiko tėvu.
Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos dukra negali būti priimta į ugdymo įstaigą, kadangi neatitinka 2019 m. Aprašo, įsigaliojusio 2020-01-01, kriterijų, t. y. vienas iš vaiko tėvų (tėvas) nėra Kauno mieste deklaravęs gyvenamosios vietos, o viena vaiką auginanti mama neatitinka Aprašo 3 punkte apibrėžtos vienintelio vaiko tėvo sąvokos.
Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už sklandų ir lygiais pagrindais pagrįstos registracijos į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ir priėmimo į jas užtikrinimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Užregistravus 2019-02-27 prašymą priimti dukrą į lopšelį-darželį „Varpelis“ ir įtraukus ją į laukiančiųjų lankyti minėtą ugdymo įstaigą eilę, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad priėmimas vyks pagal tuo metu galiojusį 2008 m. Aprašą, todėl, atėjus dukros eilei, ji bus priimta. Taigi, pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl dukros registracijos į lopšelį-darželį, dalyvavimo eilių sudarymo procese vietai švietimo įstaigoje gauti bei, atėjus eilei, būti priimtai į lopšelį-darželį „Varpelis“.
Akcentavo, jog šiuo atveju svarbus ir kitas administracinėje teisėje taikomas principas – lex retro non agit. Lex retro non agit taisyklė – tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Priėmimo į ugdymo įstaigą procesą apima keli etapai: prašymo pateikimas, vaiko įtraukimas į laukiančiųjų lankyti minėtą įstaigą eilę bei, atėjus eilei, priimamų vaikų sąrašo sudarymas bei tvirtinimas, ugdymo sutarties sudarymas. Visam šiam priėmimo į įstaigą procesui taikomi tie patys teisės aktų reikalavimai, galioję jo pradžioje (prašymo pateikimo metu). Todėl net ir po 2019 m. Aprašo įsigaliojimo (2020-01-01) laukiančiųjų lankyti ugdymo grupes vaikų eilės negalėjo pakisti ir negalima papildomai reikalauti, kad eilėje esantis vaikas atitiktų naujus kriterijus, kurių nebuvo prašymo pateikimo metu. Todėl nuostata, kad abu vaiko tėvai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje, šiuo atveju negali būti taikoma, nes toks reikalavimas pažeidžia anksčiau nurodytus teisės principus.
Pažymėjo, jog padarytos kliūtys pasirinkti ugdymo įstaigą, įstatyme numatytų galimybių realizuoti teisę į švietimą apribojimas neabejotinai padarė neturtinę žalą tiek mažametei dukrai, tiek pareiškėjai. Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesys sumažino pasitikėjimą viešojo administravimo sistema, taip sukeldamas nusivylimo, liūdesio ir bejėgiškumo jausmą, suvokimą, kad savivaldos institucijos ignoruoja žmogaus teises, negina vaiko interesų. Apribojimas rinktis ugdymo įstaigą sukelia didelių nepatogumų, nes būtina spręsti, su kuo palikti vaiką darbo metu, pareiškėja priversta naudotis 71 metų amžiaus savo mamos pagalba. Kadangi neturtinę žalą patyrė tiek mažametė dukra, tiek pareiškėja, joms priteistinas po 3 000 Eur žalos atlyginimas. Prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. S. taip pat prašė teismo ištirti norminio administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimu Nr. T-456 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimo Nr. T-331 „Dėl centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos“ pakeitimo“ patvirtinto Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo – teisėtumą, įvertinant: ar Aprašo 10.2 punkto nuostata, numatanti, kad į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes gali būti priimamas tik vaikas, kurio ir jo tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno mieste; ar Aprašo 3 punkto nuostata, apribojanti „vienintelio vaiko tėvo“ sąvoką, nenumatant, kad vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš vaiko tėvų gali būti nustatyta ne tik teismo sprendimu, tačiau ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatytais būdais (tėvų sutarimu), neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos švietimo ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 60–65) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikų priėmimas į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas biudžetines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas vykdomas vadovaujantis Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimu Nr. T-331 „Dėl Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos“ (2015-12-08 sprendimo Nr. T-682 redakcija (toliau – ir 2008 m. Aprašas). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimu Nr. T-456 Aprašas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Aktualios redakcijos aprašas įsigaliojo 2020-01-01. 2019 m. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad tėvai (įtėviai, globėjai) pildo nustatytos formos prašymą priimti vaiką į švietimo įstaigą ir jį pateikia elektroniniu būdu adresu https://i-darzeli.kaunas.lt arba bet kurios švietimo įstaigos darbuotojui, atsakingam už Savivaldybės duomenų tvarkymą. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad, sudarant priimamų vaikų sąrašą, laikomasi eiliškumo pagal tėvų (įtėvių, globėjų) prašymo registravimo Savivaldybės duomenų bazėje datą ir laiką principo, taip pat vadovaujamasi nuostata, kad vaiko ir jo tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste.
Pareiškėja ir jos dukra gyvenamąją vietą yra deklaravusios Kauno mieste, o vaiko tėvas, kaip teigia pareiškėja, kartu negyvena, Kauno mieste nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nes nuolat gyvena Italijos Respublikoje.
Pažymėjo, kad 2008 m. Apraše buvo nustatyta, kad vaiko ir bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta būtų Kauno mieste. Tačiau priėmus 2019 m. Aprašą, jame numatytas reikalavimas, kad vaikas ir abu jo tėvai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste. Tačiau Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į galimas situacijas, kai vaikas faktiškai gyvena tik su vienu iš tėvų, 2019 m. Aprašo sąvokose apibrėžė, kas yra laikoma vieninteliu vaiko tėvu. Pagal 2019 m. Aprašo 3 punktą laikoma, kad vaikas turi tik vienų iš tėvų, kai kitas tėvas: miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, teismo pripažintas nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų.
Aktualios redakcijos aprašas buvo paskelbtas 2019-10-16, todėl pareiškėja turėjo žinoti apie numatomus pakeitimus. Taigi, pareiškėjai siekiant vienintelio vaiko tėvo statuso reikėjo pageidaujamai lankyti ugdymo įstaigai (šiuo atveju Kauno lopšeliui-darželiui „Varpelis“) pristatyti teismo nutartį, sprendimą ar kitą oficialų dokumentą, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, kuriuo taip pat turėjo būti išspręstas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei jo išlaikymo klausimas. Tuo tarpu pareiškėja pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020-06-09 pažymą apie šeimos sudėtį Nr. 08-7-112 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020-06-09 pažymą gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2020-47747-PS)-60. Šie dokumentai neleidžia pareiškėjos pripažinti vieninteliu vaiko tėvu.
Nesutinka su skundo motyvais, jog pareiškėjos dukra yra diskriminuojama, jai nėra užtikrinamas institucinis ugdymas, kad 2019 m. Aprašo nuostatos skirtingai vertina (faktiškai nustato skirtingas galimybes lankyti Kauno miesto švietimo įstaigas) tam tikras asmenų grupes, kurioms šios normos taikomos: vaikai, kurių tėvų gyvenamoji vieta Kauno mieste, ir vaikai, kurių tėvų (įtėvių, globėjų) gyvenamoji vieta deklaruota ne Kauno mieste (kaip šiuo atveju net ne Lietuvos Respublikoje). Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į ugdymo įstaigą), priimti sprendimai pareiškėjos atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, apie juos pareiškėja išsamiai ir tinkamai buvo informuota, todėl žala pareiškėjai nebuvo padaryta, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Prašo skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno lopšelio-darželio „Varpelis“ atstovė prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020-06-23 sprendimo Nr. 35-2-340 „Dėl 2020-06-10 ir 2020-06-17 skundų“ dalies dėl 2020-06-10 skundo (b. l. 24–26) bei atsisakymo priimti pareiškėjos dukrą į Kauno miesto savivaldybės įsteigtos biudžetinės įstaigos ugdymo grupę (Kauno lopšelį-darželį „Varpelis“), kadangi ji neatitinka 2019 m. Aprašo, įsigaliojusio 2020-01-01, kriterijų, t. y. vienas iš vaiko tėvų nėra Kauno mieste deklaravęs gyvenamosios vietos, o viena vaiką auginanti mama neatitinka 2019 m. Aprašo 3 punkte apibrėžtos vienintelio vaiko tėvo sąvokos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjos dukros G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas E. G., Italijos Respublikos pilietis (b. l. 13). Nuo 2007-07-26 pareiškėjos, o gimus dukrai ir dukros gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020-06-09 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 08-7-112 bei 2020-06-09 pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2020-47747-PS)-60 (b. l. 14–15). Dukros tėvas E. G. su jomis kartu niekada Lietuvoje negyveno. Jis gyvena Italijos Respublikoje. Pareiškėja su vaiko tėvu gyvena skyrium, jie sutarę, kad dukros gyvenamoji vieta yra su mama (CK 3.169 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl to tarp tėvų nebuvo kilę.
Pareiškėja 2019-02-27 Kauno lopšeliui-darželiui „Varpelis“ ((duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą priimti dukrą nuo 2020–2021 mokslo metų į minėtą ugdymo įstaigą. Prašymas buvo užregistruotas, dukra įtraukta į laukiančiųjų lankyti šią ugdymo įstaigą eilę. Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje kaunas.lt/svietimas/darzeliai/ galėjo stebėti dukros vietą eilėje iki 2020 m. birželio mėn. pradžios. Tuo metu dukra laukiančiųjų lankyti minėtą ugdymo įstaigą eilėje buvo šešiolikta, tarp pageidaujančių lopšelį-darželį lankyti nuo 2020–2021 mokslo metų – antroji, tarp gimusių 2018 m. ir pageidaujančių lopšelį-darželį lankyti nuo 2020–2021 mokslo metų – pirmoji.
2020 m. birželio pradžioje pareiškėjai žodžiu pranešta, jog dukra negali būti priimta į minėtą lopšelį-darželį, kaip ir bet kokią kitą Kauno miesto savivaldybės įsteigtos biudžetinės įstaigos ugdymo grupę, kadangi ji neatitinka 2019 m. Aprašo 10.2 punkto, nurodančio, kad vaiko ir jo tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste, reikalavimų, o pareiškėja taip pat neatitinka 2019 m. Apraše vartojamos „vienintelio vaiko tėvo“ sąvokos, nes nėra teismo sprendimo, kad dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina.
Pareiškėja 2019-06-10 pateikė skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl neteisėtų Kauno lopšelio-darželio „Varpelis“ administracijos veiksmų, atsisakant dukrą priimti į minėtą ugdymo įstaigą (b. l. 17–19). Ginčijamu sprendimu atsisakyta patenkinti pareiškėjos skundą, kadangi pagal 2019 m. Aprašo 3 punktą laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų, kai kitas tėvas: miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, teismo pripažintas nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų. Siekiant vienintelio vaiko tėvo statuso reikia pageidaujamoms lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pristatyti teismo nutartį, sprendimą ar kitą oficialų dokumentą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Taip pat nurodoma, kad, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, jokiu būdu negalima teigti, kad bet kuriam asmeniui turi būti suteikiama vienodai prieinama galimybė pasirinkti bet kurį įmanomą ugdymo įstaigos variantą (b. l. 24–26).
Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikų priėmimas į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas biudžetines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas buvo vykdomas vadovaujantis Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimu Nr. T-331 „Dėl Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos“, ir jo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-12-08 sprendimo Nr. T-682 redakcija (b. l. 35–43). 2008 m. Aprašo 10.2 punktas nustatė, jog, sudarant priimamų vaikų sąrašą, laikomasi eiliškumo pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo Savivaldybės duomenų bazėje datą ir laiką principo ir, be kita ko, vadovaujamasi nuostata, kad vaiko ir bent vieno iš tėvų (globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste (išskyrus 10.1.2 ir 10.14 papunkčius).
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimu Nr. T-456 2008 m. Aprašas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Aktualios redakcijos aprašas įsigaliojo 2020-01-01 ir buvo taikytas šioje ginčo situacijoje. 2019 m. Aprašo 3 punkte nustatyta, jog laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų, kai kitas tėvas: miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, teismo pripažintas nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad, sudarant priimamų vaikų sąrašą, laikomasi eiliškumo pagal tėvų (įtėvių, globėjų) prašymo registravimo Savivaldybės duomenų bazėje datą ir laiką principo, taip pat, be kita ko, vadovaujamasi nuostata, kad vaiko ir jo tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste (išskyrus 10.1.2 ir 10.1.7 papunkčius) (10.2 p.) (b. l. 44–51).
Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje nustatančio Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog ikimokyklinis, priešmokyklinis, kitas neformalusis vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantis ugdymas) ir suaugusiųjų švietimas yra neformalusis ugdymas. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, jog ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Švietimo įstatymo 24 straipsnis numato, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.
Asmeniui suteikta teisė rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Švietimo įstatymo 29 str. 1 ir 6 p.).
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja prašymą priimti dukrą į Kauno lopšelį-darželį „Varpelis“ pateikė 2019-02-27, t. y. galiojant 2008 m. Aprašui, pagal kurį vaiko ir bent vieno iš tėvų (globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turėjo būti Kauno mieste (10.2 p.). Prašymas buvo užregistruotas, dukra įtraukta į laukiančiųjų lankyti minėtą įstaigą eilę, tačiau į lopšelį-darželį „Varpelis“ priimta nebuvo, kadangi šiuo metu neatitinka 2019 m. Aprašo reikalavimų, pagal kurį jau abu tėvai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste arba mama turi turėti „vienintelio vaiko tėvo“ statusą (3 ir 10.2 p.).
Pagal Kauno miesto savivaldybės paaiškinimą, norint, kad vaikas patektų į savivaldybės švietimo įstaigos ugdymo grupę, mažametės mergaitės mama turi pateikti teismo sprendimą, kuris patvirtintų, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, taip ji įgytų „vienintelio vaiko tėvo“ statusą pagal 2019 m. Aprašo reikalavimą. Tačiau pareiškėja nurodė, kad ji nesiekia „vienintelio vaiko tėvo“ statuso, nes mergaitė turi abu tėvus ir abu tėvai bendru tarpusavio sutarimu (nesant ginčo) susitarė, kad vaikas gyvens su mama. Taigi, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą net tada, kai tarp tėvų nėra ginčo arba jos šeimai ir dukrai lieka vienintelė galimybė – nevalstybinė mokykla.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal 2008 m. Aprašo, tiek pagal 2019 m. Aprašo nuostatas centralizuotas vaikų priėmimas į Kauno miesto savivaldybės ugdymo įstaigų grupes yra vientisas procesas, tačiau vykdomas keliais etapais: prašymo pateikimas, vaiko įtraukimas į laukiančiųjų lankyti minėtą įstaigą eilę bei, atėjus eilei, priimamų vaikų sąrašo sudarymas bei tvirtinimas, ugdymo sutarties sudarymas. Visam šiam priėmimo į įstaigą procesui (visiems jo etapams) taikomi tie patys teisės aktų reikalavimai, galioję jo pradžioje (prašymo pateikimo metu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-03-26 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1424-602/2015 aiškiai atskleista šio principo esmė, kai teisinis procesas susideda iš kelių etapų, todėl net ir po 2019 m. Aprašo laukiančiųjų lankyti ugdymo grupes vaikų eilės negalėjo pakisti ir negalima papildomai reikalauti, kad eilėje esantis vaikas atitiktų naujus kriterijus, kurių nebuvo prašymo pateikimo metu. Manytina, kad šiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos.
Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Neįsigaliojęs teisės aktas negali sukelti teisinės pareigos vykdyti jame nustatytas prievoles, nes tai pažeistų anksčiau minėtus įstatymo negaliojimo atgal bei asmenų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus (LVAT 2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012, 2017-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-683-261/2017).
Taip pat šiam ginčui taikytinų procesinių normų galiojimo aiškinimui yra reikšminga tai, kad 2019 m. Apraše nustatytas reikalavimas – vaiko ir jo tėvų deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste, vertintina kaip akivaizdžiai pasunkinusi pareiškėjos padėtį, todėl būtina vadovautis ir lex benignior retro agit principu, kad atgal galioja tik švelnesnė teisės norma už buvusią. Ši aplinkybė lemia išimties taikymą iš bendros procesinių normų galiojimo taisyklės, ir procesinė norma, sunkinanti asmens teisinę padėtį, netaikytina juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šio akto įsigaliojimo.
Esant šioms aplinkybėms, 2019 m. Aprašo pasikeitimai įsigaliojo nuo 2020-01-01, t. y. jau vykstant administracinei procedūrai, todėl prašymus pateikusiems subjektams turėjo būti taikomi prašymų padavimo metu (2019-02-27) galioję teisės aktai, t. y. administracinis procesas turėjo būti baigtas pagal materialinės teisės normas, galiojusias pareiškėjos prašymo pateikimo metu, ir spręstina, ar pareiškėja įvykdė visus 2008 m. Apraše nurodytus reikalavimus ir ar neegzistavo kitų kliūčių dėl dukters priėmimo į ugdymo įstaigą.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2014-10-08 nutarimai).
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja įgijo teisėtus lūkesčius dėl jos atliktos sėkmingos dukros registracijos į Kauno miesto savivaldybės ugdymo įstaigą galiojimo, svarbu pastebėti, jog pagal LVAT praktiką, asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų (žr., pvz., LVAT 2013-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-288/2013, 2012-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-3164/2012 ir kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje atitinkamai pažymima, jog remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali kiekvienas asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė pagrįstų vilčių (1987-03-11 sprendimo Van den Bergh en Jurgens BV ir Van D. F. Products (Lopik) BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 265/85, EU:C:1987:121, 44 p., 2011-09-22 sprendimo Bell & Ross BV prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C‑426/10, EU:C:2011:612, 56 p.).
Pareiškėjos teisė laikytina teisėtai įgyta iš teisėto šaltinio – galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu atliktos registracijos, dėl to byloje susiklosčiusi situacija vertinama kaip suponavusi pareiškėjos pagrįstų vilčių (teisėtų lūkesčių) kilimą dėl jos registracijos galiojimo ir jos dukters dalyvavimo eilių sudarymo procese vietai švietimo įstaigoje gauti. Be to, prašymo pateikimo laikas yra reikšmingas kriterijus, kadangi iš 2008 m. Aprašo 10 punkto matyti, jog vieta eilėje skiriama, be kita ko, pagal prašymo pateikimo datą ir laiką.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinti savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 1 d. 6 p.), bei žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, kuris, be kita ko, apima ir lygių galimybių užtikrinimą (4 str. 1 d. 13 p.).
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Teisėjų kolegija vertina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už sklandų ir lygiais pagrindais pagrįstą vaikų priėmimo į Kauno miesto švietimo įstaigų ugdymo grupes užtikrinimą. Taigi, skaidrumas ir viešumas yra vienas iš priėmimo į Kauno miesto savivaldybės ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę tikslų.
Pagal Konstituciją, riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimą).
LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. LVAT biuletenį Nr. 20, 2010, 2014-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (2015-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, individualią (gyvenimišką) pareiškėjos padėtį bei protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje, esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, ginčo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina pareiškėjos 2020-06-10 skundą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai ir jos mažametei dukrai G. G. iš Kauno miesto savivaldybės po 3 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. Patirtą neturtinę žalą pareiškėja grindžia tuo, jog buvo padarytos kliūtys pasirinkti ugdymo įstaigą, apribotos įstatyme numatytos galimybės realizuoti teisę į švietimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesys sumažino pasitikėjimą viešojo administravimo sistema, taip sukeldamas nusivylimo, liūdesio ir bejėgiškumo jausmą, suvokimą, kad savivaldos institucijos ignoruoja žmogaus teises, negina vaiko interesų. Apribojimas rinktis ugdymo įstaigą sukelia ypatingų nepatogumų, nes būtina spręsti, su kuo palikti vaiką darbo metu, pareiškėja priversta naudotis 71 metų amžiaus savo mamos pagalba.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjos teisė į jos skundo nagrinėjimą laikantis administracinei procedūrai nustatytų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei atsakovės tinkamai būtų atlikusios jų kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos ir jos dukters pažeistoms teisėms apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Pareiškėja D. S. taip pat prašė teismo ištirti norminio administracinio akto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimu Nr. T-456 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimo Nr. T-331 „Dėl centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos“ pakeitimo“ patvirtinto Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo teisėtumą, įvertinant, ar Aprašo 10.2 punkto nuostata, numatanti, kad į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes gali būti priimamas tik vaikas, kurio ir jo tėvų deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, bei Aprašo 3 punkto nuostata, apribojanti vienintelio vaiko tėvo sąvoką, nenumatant, kad vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš vaiko tėvų gali būti nustatyta ne tik teismo sprendimu, tačiau ir kitais CK 3.169 straipsnyje numatytais būdais (tėvų sutarimu), neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi atsakovė šioje ginčo situacijoje privalėjo vadovautis 2008 m. Aprašo redakcija ir netikslinga tirti 2019 m. Aprašo redakcijos dalies, kadangi šioje ginčo situacijoje ji netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2020-06-23 sprendimo Nr. 35-2-340 „Dėl 2020-06-10 ir 2020-06-17 skundų“ dalį dėl 2020-06-10 skundo.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2020-06-10 skundą išnagrinėti iš naujo.
Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė pareiškėjos D. S. teisę į jos prašymo išnagrinėjimą laikantis administracinei procedūrai nustatytų teisės aktų reikalavimų.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.