Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-34621-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
e2-34621-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34621-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27914-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-082997-GV 263,15 Eur skolą, 344,92 Eur palūkanas, 47,37 Eur delspinigius, 7,09 Eur palūkanų delspinigius; pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-088238-RK 869,99 Eur skolą, 887,85 Eur palūkanas, 157,03 Eur delspinigius, 11,05 Eur palūkanų delspinigius; sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-082997-GV – 25 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (263,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-088238-RK – 20 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (869,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka darbovietės administracijai 2017 m. rugsėjo 19 d. Teismo pranešimu atsakovė informuota, kad per 30 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2009 m. spalio 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-082997-GV (toliau – Sutartis 1), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 579,24 Eur kreditą, galutinė kredito grąžinimo data – 2013 m. rugsėjo 17 d. Už suteiktą kreditą Sutartyje 1 nustatyta 25 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.

Taip pat atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-088238-RK (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 579,24 Eur kredito limitą. Už suteiktą kreditą Sutartyje 2 nustatyta 20 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.

Atsakovė nevykdė įsipareigojimų mokėti kredito grąžinimo įmokas Sutartyse nustatytomis dalimis ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartis, dėl to susidarė 662,53 Eur skola pagal Sutartį 1 ir 1925,92 Eur skola pagal Sutartį 2.

AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2013 m. vasario 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovę. Iš 2013 m. gegužės 9 d. pranešimų dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų sumokėjusi (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos ir palūkanų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 263,15 Eur skolą pagal Sutartį 1 ir 869,99 Eur skolą pagal Sutartį 2 yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.870, 6.873 straipsniai).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą Sutartį 1 atsakovė įsipareigojo mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas, pagal Sutartį 2 – 20 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas pagal Sutartį 1 už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. liepos 18 d. paskaičiavo 282,34 Eur palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2013 m. balandžio 25 d. paskaičiuotas palūkanas – 62,58 Eur; pagal Sutartį 2 už laikotarpį nuo 2013 balandžio 25 d. iki 2017 m. liepos 18 d. paskaičiavo 634,73 Eur palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2013 m. balandžio 25 d. paskaičiuotas palūkanas – 141,11 Eur.

Ieškovo reikalavimas dėl 344,92 Eur (62,58 Eur + 282,34 Eur) palūkanų pagal Sutartį 1 priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Ieškovo reikalavimas dėl 887,85 Eur palūkanų pagal Sutartį 2 priteisimo laikytinas iš dalies nepagrįstu. Kaip matyti iš ieškovo Palūkanų paskaičiavimo akto, palūkanų skola pagal Sutartį 2 yra 775,84 Eur, o ne 887,85 Eur kaip nurodo ieškovas, todėl reikalavimas dėl 887,85 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 775,84 Eur palūkanų pagal Sutartį 2.

Dėl delspinigių

Vadovaudamasis Sutartimis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais, pagal Sutartį 1 už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. liepos 18 d. yra 47,37 Eur; reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į 7,09 Eur palūkanų delspinigius, apskaičiuotus iki 2013 m. balandžio 25 d.

Pagal Sutartį 2 už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. liepos 18 d. paskaičiuoti delspinigiai sudaro 156,60 Eur; reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į 0,43 Eur delspinigius, apskaičiuotus iki 2013 m. balandžio 25 d.; taip pat 11,05 Eur palūkanų delspinigius, apskaičiuotus iki 2013 m. balandžio 25 d.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas konkrečias situacijas, turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, mažina prašomus priteisti delspinigius iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio delspinigių normos, t. y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad subjektas, vykdantis paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.

Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. pagal Sutartį 1 – 23,68 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą (263,15 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), taip pat 7,09 Eur reikalavimo sutartimi perleistų palūkanų delspinigių; pagal Sutartį 2 – 78,73 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ((869,99 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) + 0,43), taip pat 11,05 Eur reikalavimo sutartimi perleistų palūkanų delspinigių.

Dėl mokėjimo palūkanų

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį 1 atsakovė įsipareigojo mokėti 25 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, pagal Sutartį 2 – 20 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtose sutartyse nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 263,15 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 869,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 2588,45 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 2374,45 Eur. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 91,73 proc.

Ieškovas nurodė, kad patyrė 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš atsakovės. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 53,20 Eur žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 1133,14 Eur skolą, 1120,76 Eur palūkanų, 102,41 Eur delspinigių, 18,14 Eur palūkanų delspinigių, 25 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 263,15 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 869,99 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2374,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo už akių atsakovė negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė