Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. L. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas A. S. 2014-06-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-14044561-14, kuriame nurodė, kad K. L. 2014 m. birželio 8 d. 1 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P.. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Surastas po trijų dienų, slėpė automobilio apgadinimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais K. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutarimu K. L. veiksmai buvo papildomai inkriminuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad jis pažeidė KET 9, 231 ir 234 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu K. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 110 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skunde nurodoma, kad tyčios apelianto veiksmuose nebuvo, jis nesiekė sąmoningai tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tuo tarpu kai ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti atskleidžiamas kaltės turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvas, tikslas ir turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais.

Apelianto nuomone byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina, kad būtent jo vairuojamas automobilis kliudė D. P. automobilį „Ford S-Max“, policijos pareigūnai apelianto automobilį apžiūrėjo tik po kelių dienų, tyrimo eigoje negalima buvo atlikti ekspertizės ir sulyginti abiejų automobilių sugadinimų, nes D. P. savo automobilį susiremontavo.

Apeliantas taip pat pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas tik dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies, tačiau teismas jį nubaudė ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nors jis dėl to net neturėjo galimybės pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą neprašė jo nubausti ir pagal ATPK 127 straipsnį. Remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, jame privalo būti nurodyta kokia konkrečia veika, t.y. konkrečiai veiksmais ar neveikimu buvo padaryta administracinis teisės pažeidimas, kokius teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, koks konkretus ATPK straipsnis ir jo dalis numato atsakomybę už padarytus pažeidimus. Tinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas užtikrina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo.

Skunde taip pat teigiama, kad automobiliams padaryti apgadinimai buvo nežymūs, pažeidėjas net nesistengė jų paslėpti, tik užklijavo įlenkimo vietą su lipduku, be to nukentėjusysis jokių pretenzijų jam nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

K. L. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Prienų rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio K. L. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai turi būti inkriminuojami pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas K. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. L. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors K. L. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas tik pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu jis negalėjo pareikšti savo sutikimo ar nesutikimo dėl papildomo straipsnio inkriminavimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. L. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija neapima KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu kai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad K. L. vairuojamas automobilis apgadino kitą automobilį „Ford S-Max“, priklausantį D. P.. Padarytus apgadinimus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilio „Ford S-Max“ bamperyje yra skylė ir įlenkimas dangtyje (b. l. 6, 7, nuotrauka Nr. 2), taip pat liudytojų V. L., D. P., G. V. ir A. S. parodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrįstai K. L. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad ATPK 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, todėl akivaizdu, kad konkrečiu atveju pažeidėjo K. L. veiksmų kvalifikavimas pagal papildomą 127 straipsnio 2 dalį, galutiniam nuobaudos dydžiui neturėjo įtakos ir pažeidėjo padėties nepablogino. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas pats dalyvavo pirmos instancijos teismo posėdžiuose ir kartu turėjo atstovą advokatą, teismo posėdžio metu buvo supažindintas apie jo veiksmų kvalifikavimą pagal papildomą straipsnį (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų nenurodė, jog nesupranta, kuo yra kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos asmens procesinės teisės.

Atmestinas ir apelianto argumentas dėl tyčios jo veiksmuose nebuvimo padarant pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu jo veiksmuose nebuvo jokio skubotumo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, automobilių apgadinimai yra nežymūs, darytina išvada, kad jis nesuvokė kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo nepasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. K. L. kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. liudytojų V. L., D. P., policijos pareigūnų G. L. ir A. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukų kopijos. Minėti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. L. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atbuline eiga vairuodamas automobilį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, o padaręs turtinę žalą policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 straipsnio l dalį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad sugadinimas padarytas automobiliui „Ford S-Max“, buvo akivaizdus (apgadinta keleivio pusės galinė dalis, skylę bamperyje, įlenktas dangtis). Pažeidėjo automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas pažeidėjo automobilio „Toyota Corolla Verso“, galinis bamperis (jame yra skylė), matyti dažų įbrėžimai galinio bamperio vairuotojo pusės kampe. Liudytojas V. L. paaiškino, kad matė, kaip pažeidėjas namo kieme sėdo už automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairo, manevravo atgaline eiga, girdėjo automobilių susidūrimo garsą, ji riktelėjo, kad prisikeltų kaimyną, kurio automobilį apgadino, tačiau niekas į ją nekreipė dėmesio. Liudytojas G. V. paaiškino, kad gavęs pranešimą atvyko į eismo įvykio vietą, čia rado nukentėjusįjį ir liudytoją V. L., kurie nurodė įvykio aplinkybes, taip pat matė, kad nukentėjusiojo automobilio „Ford S-Max“, apgadintas bamperis ir dangtis.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš liudytojų V. L., D. P., policijos pareigūnų G. L. ir A. S. paaiškinimų, fotonuotraukų matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, jį girdėjo net V. L., būdama bute, namo ketvirtame aukšte, todėl K. L. negalėjo nesuprasti, negirdėti ir tuo pačiu nepajusti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Be to, įvertinus pirminį pažeidėjo K. L. paaiškinimą (b. l. 2), kuriame jis nurodė, kad „galėjo kliudyti stovintį automobilį, bet to nejautė, išlipo apžiūrėjo savo automobilį, kodėl paaiškinti negali, kažką įtarė, kad galėjo atsitrenkti, bet apgadinimų ant savo automobilio nerado“. Taigi pažymėtina, kad apeliantas, būdamas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis 21 metų vairavimo stažą, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, bei suvokti, kad sukėlė eismo įvykį (judant transporto priemonei buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis), dėl kurio privalo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir KET reikalavimus, yra ne jo atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti, aplinkybė. Tai, kad, apelianto vertinimu, kliudyto automobilio apgadinimai nėra labai dideli, šios bylos kontekste jo kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, ši aplinkybė gali turėti įtakos, tik individualizuojant administracinę nuobaudą. Taigi toks pažeidėjo elgesys, teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui ignoravimas, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog K. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad susidūrimo garso pastarasis negirdėjo, kontakto nejuto, laiko asmens pasirinka gynybine pozicija.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus K. L. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 straipsnio reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad K. L. neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą ir pagrįstai paskyrė baudas mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiai, kurias subendrinus paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, kuri yra teisinga, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. L. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.