Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L., jo atstovei advokatei R. M., pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S., išnagrinėjo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pensininko, vedusio, vidurinio išsilavinimo, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas A. S. K. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-14044561-14 dėl to, kad jis 2014 m. birželio 8 d. 1 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P.. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Surastas po trijų dienų, slėpė automobilio apgadinimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais K. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 284 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-14044561–14 K. L. surašytas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau minėtu administracinio teisės pažeidimo protokolu užfiksuota administracinių teisės pažeidimų, numatytų 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje sudėtis, t.y. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, per klaidą nurodyti ne visi ATPK straipsniai, numatantys atsakomybę už padarytus pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 79P-14044561-14 nurodyti K. L. veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal 127 straipsnio 2 dalį. Be to, K. L. savo veiksmais, nurodytais minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole, be paminėto protokole KET punkto, pažeidė ir KET 9, 231, 234 punktų reikalavimus. K. L. teismo posėdžio metu atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nežino, kuo yra kaltinamas, neprašė.

K. L. teismo posėdyje savo kaltę neigė ir paaiškino, kad jis ir jo žmona D. L. automobiliu „Toyota Corolla Verso“, atvežė jo brolį G. L. ir jo sugyventinę B. į namus, esančius J. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo žmona. Žmona nuėjo trumpam pas brolį į butą, jis sugalvojo apsukti automobilį. Po to jie su žmona išvažiavo, automobilį vairavo žmona. Manevruodamas nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Jokio kontakto nejuto. Apsukinėjant automobilį, jame grojo muzika, pašalinių garsų negirdėjo. Jis buvo susilaužęs dešinę koją, gipsas jam buvo nuimtas maždaug prieš dvi dienas. Kitos dienos vakare pamatė automobilyje įbraukimą per plastmasę. Jo automobilyje buvo tik vienas apgadinimas. Tą dieną buvo Birštono miesto šventė, grįžus į aukštelę po šventės, pamatė, kad labai arti buvo prie jų automobilio autobusas. Mano, kad jo automobilis tada ir galėjo būti pagadintas. Jis po Birštono šventės niekur nesikreipė dėl automobilio apgadinimo. Iki šventės jo automobilis buvo neapgadintas. Jis tą įbraukimą po trijų dienų užklijavo lipduku. Buvo iškviestas į policiją ir jam pasakė, dėl ko iškvietė. Jis pripažino, kad buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pareigūnai jo mašiną apžiūrėjo, nufotografavo, jam pasakė, kad jis su savo mašina atsitrenkė į kitą. Jam rodė ir kitą automobilį. Jis pagalvojo, kad gal kabliu galėjo kabinti.

K. L. 2014 m. birželio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, analogiškai, tik buvo nurodęs, kad įtarė, kad galėjo atsitrenkti, bet apgadinimų ant savo automobilio nerado. (b.l. 12).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. L. atstovė advokatė R. M. prašė bylą nutraukti ir nurodė, kad jos atstovaujamasis yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisykles ir padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje, tačiau jis nekaltinamas pagal ATPK 127 straipsnį, kad sukėlė eismo įvykį. L. aiškiai pasakė, kad jis jokio kontakto nejautė ir negirdėjo smūgio. Duomenų, kad jis atsitrenkė automobiliu į kitą byloje nėra, yra tik liudytojos parodymai. L. kaltinamas, kad slėpė automobilio apgadinimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų. Jis pasakė, kad manė, kad automobilis buvo apgadintas šventės metu. Situaciją sunkina pats nukentėjusysis, nes jis jau sužalojimus išsitaisė, todėl skirti ekspertizės nėra galimybės. Mano, kad dviejų automobilių apgadinimai neturi tarpusavyje jokio ryšio. Nukentėjusysis radęs jos atstovaujamojo automobilį, jį fotografavo, niekam nepranešė. Byloje nėra jokių duomenų, kad padarė pažeidimą. Byloje yra tik liudytojos parodymai, kuri matė įvykį iš ketvirto aukšto ir tamsiu paros metu.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad nakties metu jį pažadino kaimynė ir informavo, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis išėjo į kiemą apžiūrėjo savo automobilį ir pasiskambino policijai. Vizualiai matėsi, kad jo automobilio yra sulenktas galinis dangtis. Atvyko pareigūnai ir atliko visas procedūras. Kaimynė jam pasakė automobilio, kuris kliudė jo transporto priemonę, numerius, tik suklydo paskutinį numerį. Kas vairavo automobilį, jis nežino. Jis pranešė draudimo bendrovei apie įvykį, pasakė automobilio, kuris įvažiavo į jo automobilį, numerius. Iš draudimo sužinojęs jo transporto priemonę apgadinusio automobilio savininko adresą. Prie pažeidėjo namų pamatė automobilį, ir ant jo esančius sugadinimus ir nufotografavo. Apžiūrėjęs minėtą automobilį matė apgadinimus buferio, vairuotojo pusėje, gale, matė jo automobilio dažų, buvo nubraukta, ir skylutė. Nuotraukas perdavė policijai. Jo paties ir to automobilio buvo vienodi sužalojimai. Ant pažeidėjo automobilio matėsi pailgos formos skylė. Iš karto manė, kad padaryta kabliu, bet pamatęs L. automobilio pagadinimus, suprato, kad nekabliu. Vėliau jis apžiūrėjo pažeidėjo automobilį ir pamatė, kad jie paslėpti. Jis nežino, ar galėjo pažeidėjas nejausti kontakto. Jo automobilis buvo su užtrauktu rankiniu stabdžiu, jis stovėjo stabiliai.

Liudytoja V. L. paaiškino, kad nakties metu laukdama sugrįžtančio sūnaus išgirdo garsią muziką ir pažiūrėjo pro langą. Pamatė kaimyną G. L. su broliu, jie kalbėjosi. Kadangi kieme nuo judesio užsidega šviesa ji viską gerai matė. Pamatė, kad kaimyno brolis atsisėdo už automobilio vairo. Jai pasirodė, kad pažeidėjas buvo neblaivus ir vos stovėjo ant kojų. Pažeidėjas manevruodamas atgaline eiga labai gazavo. Ji išgirdo bumbtelėjimą. Pažeidėjas atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Po to pažeidėjas išlipo iš automobilio, ji dar riktelėjo, kad prisikeltų žmogų, kieno mašiną sudaužė. Bet niekas nereagavo. Ji mano, kad vairuotojas nesuprato, kad jis į ką nors atsitrenkė. Pažeidėjas net savo mašinos neapžiūrėjo, jo dar brolis G. L. pasakė, kad ką padarei, tačiau į tai nereagavo. Kaimynas su broliu nekreipė į jos balsą jokio dėmesio. Muzika dar vis grojo. Atėjo moteris, sėdo už automobilio vairo ir jie išvažiavo. Ji išėjo į laiptinę, sutiko kaimyną G. L., pasakė, ką jie padarė, jis jai atsakė, kad nieko nežino ir nematė. Jos kaimynas buvo neblaivus.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad pažeidėjas yra jo brolis. Brolio K. L. žmona jį parvežė iš Birštono automobiliu „Toyota“. Vežė žmona, nes broliui nuo kojos buvo neseniai nuimtas gipsas. Juos parvežė į namo kiemą, jo žmona ir brolio žmona užlipo į namus, o brolis apsuko automobilį kieme. Jis pats tuo metu stovėjo lauke, rūkė. Brolis buvo blaivus, jis pats buvo išgėręs. Kieme buvo kitų automobilių. Mašinoje grojo muzika. Jis nematė, kad brolis kokį nors automobilį kliudytų, apsukdamas automobilį. Kai nusileido brolio žmona, jis lipo į viršų. Lipdamas į viršų, nieko nesutiko. Gal po kelių dienų sutiko kaimynę, ir ji jam kažką minėjo apie automobilius, bet jis nesuprato, apie ką ši kalba. Pats P.jam nieko nesakė. Brolis sakė, kad kažkokia avarija buvo padaryta prie jo namų, (duomenys neskelbtini), namo kieme.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad gavus pranešimą ir atvykus į įvyko eismo vietą, rado prie automobilio nukentėjusįjį ir kaimynę, jie paaiškino, kad kaltininkas su žmona parvežė brolį namo, žmoną palydėjo namo, tada vyras iš keleivio sėdynės persėdo ir manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį. Pažeidėjo vietoje nebuvo. Nukentėjusiojo automobilio sužalota galine dalis - bamperis ir dangtis. Sužalojimas padarytas metaline dalimi prie kėbulo, ji yra už bamperio. Kaimynė įvardijo koks buvo automobilis ir pasakė automobilio valstybinius ženklus, tik suklydo vieną numerį. Jis įvykio vietoje nubraižė schemą. Jis nustatė automobilio savininką. Tą dieną nerado pažeidėjo. Vėliau pažeidėjo automobilį nufotografavo pats nukentėjusysis ir pateikė nuotraukas. Pažeidėjas buvo iškviestas į policiją ir tuomet buvo nufotografuotas jo automobilis. Pamena, kad buvo užklijuotas lipdukas ant kaltininko automobilio. Nukentėjusysis pats rado pažeidėjo automobilį ir jį apžiūrėjo, nufotografavo.

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. paaiškino, kad, nepaisant to, kad byloje yra daug nuotraukų ir įvairiomis datomis, pirminė versija buvo, kad automobilis buvo užkabintas su kabliu, tačiau nukentėjusiajam pateikus nuotraukas ir po lipduku radus skylę, tada viskas išaiškėjo, kad kontaktas buvo ne su kabliu. Yra plėštinės skylės, buferiai yra minkšti, po jais yra metalinės atramos, jos ir padarė buferiuose tokius sugadinimus automobiliams susilietus. Iš viso to galima daryti išvadą, kad L. padarė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes ne jis vairavo automobilį ir norėjo paslėpti. Prašo pripažinti kaltu pagal 130 straipsnį.

Be liudytojų V. L., D. P., G. L., G. V., pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. parodymų, K. L. kaltę įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2014 m. birželio 18 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytų duomenų teisingumą K. L. patvirtino savo parašu, patvirtina, jog 2014 m. birželio 8 d. K. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. (b.l.1,2).

Iš 2014 m. birželio 8 d. Eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad automobilis „Ford SMAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėje. ( b.l. 3)

Iš liudytojo D. P. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. jose užfiksuoti automobilio „Ford SMAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinės dalies apgadinimai: skylė bamperyje ir įlenkimas dangtyje (b.l.6). Analogiški minėto automobilio apgadinimai užfiksuoti 2014 m. birželio 8 d. policijos pareigūno G. V. nuotraukoje (nuotrauka Nr.2, b.l.7). 2014 m. birželio 18 d. policijos pareigūno A. S. padarytoje nuotraukoje Nr. 1 užfiksuota minėto automobilio galinė dalis po dalinai pašalintų 2014 m. birželio 8 d. eismo įvykio metu padarytų apgadinimų, iš kurios matyti, kad nuo žemės iki skylės minėto automobilio galiniame bamperyje, keleivio pusėje, yra apie 40 cm (b.l.7, nuotrauka Nr.1). Palyginus abi minėtas nuotraukas, darytina išvada, kad nuo žemės iki minėto automobilio galinio dangčio keleivio pusės įlenkimo yra apie 50 cm, nuo žemė iki įlenkimo viršutinės dalie yra apie 65 cm (b.l. 7, nuotraukos Nr.1, 2).

Iš liudytojo D. P. pateiktų nuotraukų Nr. 3,4,5,6 (b.l.8,9) matyti, kad jose užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinės dalies vairuotojo pusės apgadinimai: skylė bamperyje ir dažų įbrėžimai galinio bamperio vairuotojo pusės kampe esančiame iškilime. Analogiški minėto automobilio apgadinimai užfiksuoti 2014 m. birželio 11 d. policijos pareigūno A. S. darytose nuotraukose Nr. 7 ir 8 (b.l.10), iš kurių matyti, kad nuo žemės iki minėto automobilio galinio bamperio vairuotojo pusės kampe esančio išsikišimo, ant kurio D. P. nuotraukose užfiksuoti dažų įbrėžimai, yra apie 65 cm bei nuo žemės iki lipduko minėto automobilio galiname bamperyje, vairuotojo pusėje, yra apie 40 cm.

Iš K. L. pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra senatvės pensininkas (b.l. 28), jam mokama 865,10 Lt dydžio per mėnesį senatvės pensija (b.l. 29)

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad K. L. baustas administracinėmis nuobaudomis, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 13-18).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Liudytojų V. L., D. P., G. V., A. S. paaiškinimai, eismo įvykio schema bei apgadintų automobilių „“Ford Smax“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio D. P., ir „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, kad K. L. 2014 m. birželio 8 d. 1 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio J. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P.. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Minėti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis buvo, ir įvyko dėl to, kad K. L. atbuline eiga vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Ford S-Max“, kas nulėmė automobilio “Ford Smax“, apgadinimus.

Šio įvykio liudytojų – V. L., D. P. paaiškinimai yra esminiai tiesioginiai įrodymai, kuriuos visiškai patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojo G. V. parodymai, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys bei apgadintų automobilių „“Ford Smax“, priklausančio D. P., ir „Toyota Corolla Verso“, priklausančio K. L., nuotraukų palyginimai, kad būtent K. L., pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, sukėlė minėtą eismo įvykį, tai yra, jis yra su minėtu eismo įvykiu susijęs. Liudytoja V. L. patvirtino, kad matė, jog K. L., važiuodamas atbuline eiga, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kaimyno galinę automobilio dalį. Pats K. L. 2014 m. birželio 11 d. rašytiniame paaiškinime (b.l.12) nurodė, kad, važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti stovintį automobilį, bet to nejautė. Po to išlipo, apžiūrėjo savo automobilį. Dėl ko apžiūrėjo, negali paaiškinti. Kažką įtarė, kad galėjo atsitrenkti, bet apgadinimų ant savo automobilio nerado. Nuotraukose užfiksuoti automobilio „Ford SMAX“, keleivio pusės galinės dalies apgadinimai: skylė bamperyje ir įlenkimas dangtyje (b.l. 6-10). Nuotraukose užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, galinės dalies vairuotojo pusės apgadinimai: skylė bamperyje ir dažų įbrėžimai galinio bamperio vairuotojo pusės kampe esančiame iškilime (b.l. 6-10). Sugretinus abiejų automobilių apgadinimų nuotraukas, atsižvelgiant į apgadinimų lokalizaciją ir išsidėstymo aukštį, automobilių judėjimo kryptis, eismo įvykio vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, atsižvelgiant į liudytojos V. L. parodymus, darytina išvada, kad K. L. vairuojamas automobilis, manevruodamas atbuline eiga, galinio vairuotojo pusės bamperio kampu, o po to galine vairuotojo pusės bamperio dalimi kliudė automobilio „Ford SMAX“, dangtį, jį įlenkdamas bei padarydamas skylę galiniame bamperyje ir taip apgadindamas, tai yra darytina išvada, kad minėti K. L. automobilio apgadinimai atsirado atsitrenkus į D. P. automobilį, o D. P. minėti automobilio apgadinimai atsirado jo automobilį kliudžius K. L. automobiliui minėto eismo įvykio metu.

K. L. ginčija pasišalinimą iš įvykio vietos, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl ir nuvažiavo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartis administracinėje byloje N63-2972/2010, N62-5002/2010). Sprendžiant klausimą, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (LVAT nutartys administracinėse bylose N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilio „Ford SMAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio dangčio esantį aiškų ir ryškų įlenkimą bei skylę galiniame bamperyje bei tai, kad K. L. automobilio galinis bamperis buvo taip pat apgadintas – jame yra analogiška skylė (t.y. automobiliai buvo sukibę dėl po bamperiu esančios detalės) bei tai, kad liudytoja V. L., būdama bute, esančiame namo ketvirtame aukšte, girdėjo susidūrimo garsą bei D. P. parodymus, kad jo automobilyje buvo įjungtas rankinis stabdis, dėl to automobilis buvo stabilus, darytina išvada, kad automobilių susidūrimo smūgis buvo stiprus, K. L. girdėjo, jautė ir dėl to suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Tokio pobūdžio kontakto K. L. objektyviai negalėjo nejausti ir negirdėti. K. L. suprato, kad jis sukėlė eismo įvykį bei tai suvokė, todėl pasitraukė iš eismo įvykio sąmoningai, pažeisdamas KET 231, 234 punkto reikalavimus.

Nors K. L. neigia jo veiksmuose buvus tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, teismo nuomone, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų D. P., V. L., policijos pareigūnų G. V., A. S. parodymais ar įžvelgti jų suinteresuotumą melagingai apkaltinti K. L.. K. L. ir jo brolio G. L. eismo įvykio nurodytų aplinkybių skirtingas aiškinimas duoda teismui pagrindą abejoti jų nuoširdumu ir pagrįstai padaryti išvadą, kad G. L. duoti parodymai yra melagingi, nes jis yra atsakomybėn traukiamo asmens K. L. brolis ir laikytina, kad suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai nelaikytini patikimais ir teismas jais nesivadovauja

Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad K. L., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad K. L. veikoje yra visi 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent K. L. 2014 m. birželio 8 d. 1 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P.. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais K. L. padarė jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kuris nulėmė svetimo turto sugadinimą, po ko, sąmoningai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. L. yra senatvės pensininkas, pragyvena iš nedidelės pensijos, kitų pajamų šaltinių neturi, neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. L. skirtinos baudos, mažesnės už straipsnių sankcijose nustatytus baudos vidurkius su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudas subendrintinos. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

K. L. pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 110 (vieno šimto dešimties) litų bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 3300,00 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir K. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3300,00 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.