Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-245-840/2013 pagal pareiškėjo K. S. skundą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankas, I. S. dėl antstolio D. J. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. sausio 29 d. patvarkymu „Dėl gauto skundo“ antstolis D. J. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (b.l. 3-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje ginčas kilęs dėl antstolio teisės taikyti neįkeisto turto areštą nepabaigus priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.

Nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0117/12/00827 pagal 2011 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18672-285/2011 dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 471 861,32 EUR skolos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkų K. S. bei I. S. kreditoriaus AB DNB banko naudai, Nr. 0117/12/00828 pagal 2012 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3329-285/2012 dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 328 892,72 EUR skolos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkų K. S. bei I. S. kreditoriaus AB DNB banko naudai bei Nr. 0117/12/00826 pagal 2011 m. spalio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-18680-285/2011 dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 448 910,10 EUR skolos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkų K. S. bei I. S. kreditoriaus AB DNB banko naudai. Vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus buvo areštuotas skolininkams nuosavybės teise priklausantis hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas (iš viso 82 objektai), kurio vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centro nurodyta vidutine rinkos verte bei išieškotojo pasiūlymais dėl areštuoto turto vertės. 2013 m. sausio 7 d. antstolis paskelbė apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių nurodydamas pradinę turto pardavimo kainą 2 081 320 Lt bei varžytynių pradžios ir pabaigos laiką – 2013 m. vasario 11 d. 10 val. – 2013 m. vasario 18 d. 15 val. 2013 m. sausio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos AB DNB bankas prašymas areštuoti kitą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina nurodyta tik 2 081 320 Lt, kai tuo tarpu skolininkų skolos išieškotojai dydis yra 4 612 337,23 Lt. 2013 m. sausio 16 d. turto arešto aktu Nr. K026667 vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826 antstolis D. J. areštavo skolininkams K. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su priklausiniais bei 11 984 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kaišiadorių statyba“ akcijų nurodydamas turto arešto mastą 4 000 000 Lt. Be to, 2013 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. K026668 „Dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus susijusius su areštuotu turtu ir duomenimis apie turto buvimo vietą“ antstolis pareikalavo skolininkų per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pristatyti į antstolio kontorą areštuoto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, planą ir kt. su turtu susijusius dokumentus bei raštu pateikti duomenis apie skolininko turtą ir jo buvimo vietą, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį turtą. Skolininkas K. S., remdamasis CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad areštuoto turto realizavimo procedūra dar nėra baigta, skundžia minėtą turto arešto aktą ir patvarkymą dėl duomenų pateikimo, nurodydamas, kad antstolis neturėjo teisės atlikti nurodytų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje išieškotojas prašymą dėl turto arešto antstoliui pateikė remdamasis pradine turto pardavimo iš varžytynių kaina, nurodydamas, kad parduodamo iš varžytynių turto neužteks visam įsiskolinimui padengti, dėl ko būtina areštuoti kitą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina, kad varžytinėse parduodamo turto žema pradinė kaina dar nepatvirtina aplinkybės, jog, pardavus skolininko įkeistą turtą, kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas, o nesant realizuotam įkeistam turtui negalima nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas bus įvykdytas ar ne.

Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėta įstatymo nuostata kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą turtą tik realizavus įkeistą turtą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo veiksmai gali būti tęsiami skolininko atžvilgiu tik po to, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Galimybė skolininko atžvilgiu taikyti priverstinio vykdymo veiksmus anksčiau nei paaiškėja nurodytos aplinkybės, teisės aktuose nėra numatyta. Esant nurodytoms teisės aktų nuostatoms spręstina, kad antstolis skolininko neįkeisto turto atžvilgiu apribojimus gali taikyti tik po to, kai yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir esant kreditoriaus išreikštai valiai vykdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolis skolininko turto atžvilgiu taikyti apribojimus anksčiau, nei kad paaiškėja nurodytos aplinkybės, neturi teisės, kadangi galima situacija, kai tolimesni vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu gali būti toliau neatliekami (pvz. kreditorius nepareikš valios dėl tolimesnio išieškojimo vykdymo, paaiškėja aplinkybės, kad skolininko turtas, iš kurio galėtų būti išieškoma yra kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje ir kt.), kuriai esant antstolio taikyti suvaržymai skolininko turto atžvilgiu taptų neproporcingi ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad remiantis CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata, antstolis, nustatęs, kad lėšų, numatomų gauti pardavus įkeistą daiktą, nepakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, gali ir turi areštuoti kitą neįkeistą skolininko turtą, tačiau negali pradėti jo priverstinio realizavimo procedūrų, iki bus realizuotas įkeistas turtas. Sutiktina, kad hipotekos teisėjo nutartimi yra išspręstas visos skolos (išieškotinos tiek iš įkeisto, tiek ir neįkeisto turto) priteisimo klausimas, tačiau negalima sutikti, jog vykdymo veiksmai iš karto, nepabaigus priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų, gali būti nukreipti ir į neįkeistą skolininko turtą. Pažymėtina, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta antstolio teisė areštuoti turtą nurodytoje situacijoje nerealizavus įkeisto turto. Minėtame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi šiuo atveju vykdant išieškojimą iš įkeisto turto likusi neišieškota suma paaiškėja tik realizavus įkeistą turtą, spręstina, kad ir likusi išieškotina suma paaiškėja tik po įkeisto turto realizavimo momento. Kaip jau buvo nurodyta, nerealizavus įkeisto turto negali būti nustatyta kokia apimtimi yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas, todėl tik atlikus nurodytus veiksmus antstoliui tampa žinoma, kokia apimtimi galima taikyti suvaržymus skolininko neįkeisto turto atžvilgiu. Priešingas nurodytos situacijos aiškinimas gali lemti nepagrįstą skolininko nuosavybės teisės ar jos sudėtinių dalių suvaržymą, kadangi nežinant tikslios išieškotinos sumos ir antstoliui areštavus skolininko neįkeistą turtą, gali būti taikomi neproporcingi apribojimai skolininko atžvilgiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, jog antstolis remiantis CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata gali taikyti turto areštą skolininko turto atžvilgiu anksčiau, nei kad yra pabaigta įkeisto turto realizavimo procedūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš skolininkų kreditoriui išieškotina suma yra 4 612 337,23 Lt, o parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina nustatyta 2 081 320 Lt, antstolis skundžiamu patvarkymu nurodė areštuoto turto mastą net 4 000 000 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jei pripažintume, kad išieškojimas iš areštuoto turto negali būti pradėtas anksčiau, nei kad pabaigiama priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, toks neproporcingas apribojimų skolininko turto atžvilgiu taikymas negali būti ir nėra pagrįstas.

Pažymėtina, kad nurodytas apribojimas nepanaikina galimybės kreditoriui pasinaudoti kitomis įstatyme nustatytomis galimybėmis užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (pvz. kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitomis), dėl ko nurodyto apribojimo taikymas nelaikytinas neproporcingu išieškotojo teisių apribojimu. Pažymėtina, kad vykdymo procese negali būti teikiamas prioritetas vienai kuriai nors iš vykdymo proceso šalių, o esant nurodytam teisiniam reglamentavimui pripažinus antstolio teisę areštuoti skolininko neįkeistą turtą nepabaigus priverstinio įkeisto turto realizavimo veiksmų, toks prioritetas galimai nepagrįstai būtų suteikiamas tik išieškotojui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kadangi teismo nutartis yra motyvuota. Plačiau dėl šio ir kitų atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip dėl neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.193 straipsnio 1 dalies, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai sprendė esant galimybę antstoliui skolininko neįkeistą turtą areštuoti anksčiau, nei kad bus pabaigta priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, atskirasis skundas tenkintinas nurodyto argumento pagrindu. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolio D. J. 2013 m. sausio 16 d. turto arešto aktą Nr. K026667 ir 2013 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. K026668 „Dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus susijusius su areštuotu turtu ir duomenimis apie turto buvimo vietą“ vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.