Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir skirta administracinė nuobauda – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d. apie 01.50 val., Kaune, Savanorių pr., vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,45 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga, ir skirta nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde I. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą jo atžvilgiu, nutraukti. Skunde I. L. nurodo, jog jis su pažeidimu nesutiko iš karto, kadangi nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad prieš keletą minučių buvo atsigėręs kelis gurkšnius alaus. Prašė pakartotinai leisti pūsti, tačiau pareigūnai nesutiko. Protokolo pildymo procedūra užtruko apie valandą laiko ir tik 03.20 val. jam buvo paimtas kraujas Priklausomybės ligų centre. Nei iškvepiamame ore, nei kraujyje alkoholio apskritai nebuvo rasta. Teismų praktikoje konstatuotuojama, kad asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį gali būti traukimas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis. Vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Policijos pareigūnai protokolą surašė 2.40 val., o pareiškėjas į Priklausomybės ligų centrą nuvyko 3.20 val. nedelsiant skubiai, kuomet policijos pareigūnai jį paleido. Skunde nurodoma, kad esant byloje prieštaravimams tarp alkotesteriu užfiksuotų neblaivumo rodmenų ir duomenų, nurodytų specialisto išvadoje, teismas turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms pašalinti – paskirti ekspertizę, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas į posėdį iškvietė ekspertą, kuris davė paaiškinimus. Pažymima, kad pareiškėjas šiame posėdyje nedalyvavo, negalėjo užduoti kausimų ekspertui, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės. Eksperto apklausa neatspindi individualios pareiškėjo situacijos, o remiamasi bendrais samprotavimais, nes neįvertintas pareiškėjo amžius, svoris, ūgis, savijauta, persirgtos ligos ir pan. Eksperto nurodomas lako intervalas, per kurį iš asmens organizmo gali pasišalinti alkoholis, buvo nurodomas skirtingas. Remiantis intervalu nuo 0,075 iki 0,6 promilės alkoholio, pareiškėjo kaltė buvo pripažinta intervaline prielaida, nes taikant minimalią intervalo ribą arba vidutinę intervalo ribą, per 1,5 val. laiko alkoholis iš organizmo nebūtų pasišalinęs, todėl didesnė tikimybė, kad pareiškėjas alkoholio nevartojo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma I. L. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. L. apeliacinis skundas netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, I. L. pažeidimo nagrinėjimui pagrįstai taikytos ATPK nuostatos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, I. L. skundas apygardos teisme taip pat nagrinėtinas vadovaujantis ATPK, o ne ANK. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y., kad I. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, įvertino jų visumą ir padarė išvadą, kad I. L. veika atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. L. buvo sustabdytas patikrinimui 2.02 valandą nakties, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, I. L. savo ranka parašė, kad jis nesutinka su rodmenimis, nes išgėrė tik gurkšnelį. Apeliaciniame skunde I. L. ginčija eksperto pasisakymą teismo posėdyje, taip pat teigia, kad dėl ilgo dokumentų pildymo, jis negalėjo laiku nuvykti į Priklausomybės ligų centrą dėl kraujo tyrimo pridavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais I. L. skundo argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Duomenų, dėl ko reikėtų abejoti fiksuotais alkotesterio parodymais byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0433587 (b. l. 13), jo patikra galiojo iki 2017 m. sausio 18 d. Nuo sustabdymo iki patikrinimo praėjo 12 minučių. Netikėti šiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Be to, I. L. pats pripažino, kad buvo išgėręs gurkšnelį alaus (b. l. 11). Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis policijos pareigūnų atliktas veiksmas buvo protokolo surašymas 2.40 val. Byloje yra duomenys, kad apeliantas į medicinos įstaigą kreipėsi 3.15 val., kraujas paimtas 3.17 val., tai yra praėjus daugiau nei valandai laiko. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas policijos pareigūnas A. V. patvirtino, kad buvo vykdoma policinė priemonė ties „Lexus“ centru Savanorių prospekto pabaigoje ir buvo sustabdytas vairuotojas I. L., kuriam buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos duomenis bei patikrinus atstumą internetinėje programoje „Google maps“, matyti, kad nuo pažeidimo vietos („Lexus“ centro Savanorių pr.) iki Priklausomybių ligų centro Giedraičių g. 8, Kaune, nesant eismo, nuvažiuojama per 10 min., todėl kraujo pridavimas dėl patikrinimo praėjus daugiau nei valandai ir patikrinimo rezultatas, nėra absoliučiai informatyvus šaltinis. Pagal teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, specialistų pasisakymus, paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina nuo 0,05 iki 0,40 promilių per valandą, todėl nagrinėjamu atveju nuo alkotesterio parodymų iki kraujo paėmimo iš I. L., ilgesniam nei valandos laikotarpyje, jis galėjo iš savo kūno šalinti nuo 0,05 iki 0,6 promilių. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų.Nors apeliaciniame skunde I. L. teigia, kad prieštaravimų pašalinimui reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau šio procesinio veiksmo būtinumui teismas objektyvių priežasčių nenustatė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas teismo medicinos specialistas, kuris teismo nuomone, davė išsamius ir aiškius atsakymus į sprendžiamus aktualius klausimus, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo tuo metu kai buvo apklausiamas specialistas ir negalėjo užduoti klausimus, yra nereikšminga, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie teismo posėdį žinojo, asmeniškai buvo pasirašęs informaciniame lapelyje, savo nedalyvavimo priežasčių nenurodė, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą ir apklausė specialistą nedalyvaujant I. L.. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotus paaiškinimus, liudytojų, eksperto parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.