Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. J., atsakovo atstovui I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Viranda“ ieškinį atsakovui UAB „Pasyvūs namai“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių 2008-05-12 buvo sudaryta Statybos darbų subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį subrangovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminis iš savo medžiagų pats arba sutartyje numatyta tvarka pasitelkęs trečiuosius asmenis, atlikti statybos darbus ir juos priduoti generaliniam rangovui (atsakovui). Generaliniam rangovui už atliktus darbus buvo išrašytos 2008-06-30 PVM sąskaitą-faktūra Serija VA Nr. (duomenys neskelbtini) už 35970,00 Lt (kas sudaro 10417,63 Eur), 2008-07-30 PVM sąskaitą-faktūra Serija VA Nr. (duomenys neskelbtini) už 76311,00 Lt (kas sudaro 22101,19 Eur) ir 2008-08-29 PVM sąskaitą-faktūra Serija VA Nr.0206 už 65190,00 Lt (kas sudaro 18880,33 Eur). Darbai numatyti sutartyje buvo atlikti, ką patvirtina sutarties šalių pasirašyti atliktų darbų aktai. Generalis rangovas (atsakovas) už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 2243,72 Eur.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis (CK XXXIII skyrius), nes šia sutartimi viena šalis –įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminis iš savo medžiagų pats arba sutartyje numatyta tvarka pasitelkęs trečiuosius asmenis, atlikti statybos darbus ir juos priduoti generaliniam rangovui, o kita šalis – atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas sutarties pagrindu atsiradusią prievolę vykdė tinkamai, atliko statybos darbus. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepilnai įvykdė 2008-05-12 Statybos darbų subrangos sutarties reikalavimų, t.y. Subrangovas neįvykdė savo sutartinių reikalavimų, kadangi nepridavė visų atliktų darbų pagal galutinį priėmimo- perdavimo priėmimo aktą bei visos projektinės ir darbų atlikimo dokumentacijos.

Su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti.

Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, taip pat atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007).

Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau juo nekeičiamos sutarties sąlygos, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Atliktų darbų priėmimas nesiejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei reikšmę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Šio akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas) ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ar pan.), nes tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan. Atsakovas, perimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turėjo galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadaręs, praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis. Atsakovo teiginiai, kad jis negalėjo nustatyti perduodamų darbų trūkumų ir surašyti jų atliktų darbų perdavimo akte, nes ieškovas neperdavė viso objekto darbų, yra atmestini ir neduoda pagrindo kitaip vertinti užsakovo pareigos priimant konkrečius darbus priėmimo–perdavimo akte pažymėti apie jų trūkumus.

Atsakovas atsiliepime nurodo, pagal 2008-05-12 Statybos darbų subrangos sutarties 2.5 punktą apmokėjimai už atliktus darbus atliekami pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu pateiktas subrangovo PVM sąskaitas-faktūras. Generalinis rangovas tokias sąskaitas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo. Kiekvieną mėnesį nuo apmokėjimo sulaikoma 10 procentų nuo Generalinio rangovo priimtų darbų vertės ir ši suma yra sumokama per 30 kalendorinių dienų nuo po galutinio subrangovo darbų pridavimo, po perdavimo priėmimo akto pasirašymo. Mano, kad ieškovas (subrangovas) šiurkščiai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovas (Generalinis rangovas) turėjo pilną teisę sulaikyti visą nurodytą sumą už patirtus trūkumus priduodant statybos objektą užsakovui ir pasirašant su juo visų darbų priėmimo – perdavimo aktą, taip pat teigia, kad pagal 2008-05-12 statybos subrangos sutarties 9.4 punktą ieškovas turėjo pateikti atsakovui garantinio laikotarpio laidavimo raštą iš draudimo bendrovės, kurio tekstas turėjo būti suderintas su atsakovu (generaliniu rangovu), tačiau garantinio rašto ieškovas nepateikė, kadangi neapdraudė atliekamų statybos darbų.

Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad nuo sutarties objekto pripažinimo tinkamu naudoti dienos sutarties objektui nustatomas penkių metų garantinis laikas, paslėptiems sutarties objekto elementams – 10 metų garantinis laikas. Sutarties 9.4 punkte numatyta, kad subrangovas iš draudimo kompanijos pateikia garantinio laikotarpio laidavimo raštą prieš paskutinį apmokėjimą už statybos darbus, kuris galioja du metus nuo objekto priėmimo- perdavimo akto pasirašymo dienos. Garanto dydis – 10 procentų nuo sutartinės darbų kainos.

Kita vertus, minėta, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas teisme bei vienai iš šalių turint bankrutuojančio juridinio asmens statusą yra draudžiamas, todėl nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kuriais jis ginčija ieškovo teisę į sulaikytų sumų priteisimą.

Duomenų, kad atsakovas būtų su ieškovu visiškai atsiskaitęs nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo reikalavimas priteisti 2243,72 Eur skolą, kaip pagrįstas, tenkintinas visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 6 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalys nepateikė teisme turėtų išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo ir paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas, tačiau iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pasyvūs namai“ 2243,72 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 2243,72 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2016-08-17 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Viranda“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pasyvūs namai“ 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.