Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „BFP Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ąžuona“ ieškinį atsakovei UAB „BFP Group“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. S.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ąžuona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BFP Group“ 2 828,98 Eur nuostolių, 179,69 Eur kompensuojamų palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal klientės N. S. užsakymą kreipėsi į atsakovą pagaminti baldus su dviem pufais pagal pateiktą minkšto kampinio baldo nuotrauką. Teigia, jog ieškovė dėl užsakytų baldų gamybos kreipėsi į atsakovę kaip į profesionalią baldų gamintoją, kuris savo internetinėje svetainėje reklamavosi kaip galinti įvykdyti tokius užsakymus pagal klientų pateiktas fotonuotraukas. Pažymėjo, jog atsakovė pasitikslino baldų išmatavimus ir priėmė vykdyti ieškovės užsakymą, nenurodydama jokių pastabų dėl pateikto užsakymo, nekeldama jokių klausimų dėl baldų dizaino, konstrukcinių elementų ar pan.Taip pat nurodė, kad atsakovei pagaminus baldus bei ieškovei juos apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad jie visiškai neatitiko tokiems baldams keliamų kokybės reikalavimų ir standartų, dėl kurių pagaminti baldai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Nurodė, kad trūkumai, dėl kurių buvo atsisakyta priimti baldus, atsakovui buvo nurodyti raštu, tačiau atsakovė jų neištaisė, o jų taisymas iki 2016 m. vasario pabaigos – kovo pradžios jau nebeteko prasmės, nes klientei buvo svarbus baldų užsakymo įvykdymo terminas ir kokybiškas baldų pagaminimas.Pažymėjo, kad klientė N. S. atsisakė priimti baldus ir pareikalavo grąžinti už baldus sumokėtus pinigus, ieškovas pinigus jai grąžino. Atsakovui vengiant grąžinti už baldus sumokėtus pinigus, ieškovas 2016-04-20 su pretenzija kreipėsi į ieškovą bei pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą už baldus, tačiau atsakovas iki šiol nieko nėra grąžinęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-20 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „BFP Group“, 2 828,98 Eur nuostolių atlyginimo, 179,69 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 008,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016‑12‑05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 012,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Ažuona“ naudai. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė baldų rangos sutartį. Ieškovė UAB „Ąžuona“ ir N. S., kuri yra pradinis baldų užsakovas, taip pat sudarė baldų rangos sutartį, kurios įvykdymui ieškovė pasitelkė subrangovu atsakovę UAB „BFP Group“. Teigia, jog tiesioginių sutartinių santykių atsakovė su N. S. neturėjo, todėl nors ir galima teigti, kad su ieškove ji buvo sudariusi vartojimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.39 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.), tačiau ieškovei geranoriškai priėmus jos atsisakymą nuo sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo ir grąžinus jai pinigus, nei N. S. nei ieškovė neturėjo pareigos spręsti ginčo dėl baldų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje kaip susirašinėjime jiems siūlė atsakovė.Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su atsakovės argumentais, kad baldų trūkumus atsakovė siūlėsi šalinti tik dėl to, kad palaikyti gerus santykius su ieškove bei kad išlaikyti gerą bendrovės vardą ir pan., nurodė, kad tokių teiginių atsakovė nepagrindžia. Pastebėjo, jog kaip nurodė ieškovės atstovas šios bendrovės anksčiau nebuvo sudariusios jokių rangos ar bendradarbiavimo sutarčių. Pažymėjo, jog atsakovės atstovų ir liudyti atvykusio atsakovės UAB „BFP Group“ darbuotojo, atsakingo už baldų gamybą, teiginiai, kad klientės ir ieškovės nurodyti baldų trūkumai buvo mažareikšmiai yra nepagrįsti. Darė išvadą, jog trūkumai buvo esminiai, sunkiai pašalinami, kuriuos šalinant faktiškai per naują reiktų pertraukti baldų minkštą kampą, kas ekonomiškai būtų netikslinga. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei ir pradinei užsakovei sužinojus kiek laiko galėtų užtrukti gaminio trūkumų taisymas, nedviprasmiškai nurodė atsakovei, kad kadangi klientei aktualus kuo greitesnis baldo pagaminimo terminas, ji nesutinka laukti dar trijų – keturių mėnesių, kol trūkumai bus pašalinti, jų pašalinimas klientei ir ieškovei nebeteko prasmės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad dėl esminio rangos sutarties pažeidimo dėl užsakytų baldų kokybės ir dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo pagrįstai vienašališkai nutraukė su atsakovu baldų minkšto kampo su pufais gaminimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „BFP Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove buvo suderinta baldams naudotino audinio spalva, jokių kitų baldų matmenų, techninių ar kitokių reikalavimų ieškovė atsakovei nepateikė. Taip pat nurodė, kad ieškovė UAB „Ažuona“ dėl baldų kokybės (kad baldų negalima naudoti pagal paskirtį ar pan.) jokių pretenzijų atsakovui nepareiškė. Teigia, jog 2015-12-01 elektroninis ieškovės laiškas patvirtina, kad ieškovės klientui netiko atraminės pagalvėlės, kurias reikia patobulinti, papildomai pripildant porolonu. Pažymėjo, jog atsakovė su ieškove susitarė, kad šiuos darbus atliks pati ieškovė atsakovės sąskaita. Teigia, jog daugiau pretenzijų dėl nekokybiškų baldų ieškovė atsakovei nepareiškė.Pažymėjo, kad ieškovė pareiškė pretenzijas tik dėl pagalvėlių, tačiau apeliantės vertinimu, tokie trūkumai (nepakankamai porolonu prikimštos pagalvės) yra neesminiai ir vertintini kaip mažareikšmiai bei paprastai pataisomi, ką padarė pati ieškovė. Teigia, kad be poreikio pataisyti pagalvėles, ieškovas kitų neatitikimų dėl baldų kokybės nereiškė ir tuo patvirtino, kad baldai yra kokybiški bei juos pateikė savo klientei. Apeliantės nuomone, kad būtent ieškovo pareiga įrodyti parduoto gaminio defektus, kurių neįmanoma pašalinti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių teismas galėjo daryti išvadą, kad atsakovo pagaminti baldai yra nekokybiški ar, juo labiau, negali būti naudojami pagal paskirtį (nėra specialisto ar eksperto išvados, baldų defektai neužfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ar pan.). Pažymėjo, jog baldų trūkumai raštu su komentarais atsakovei buvo pateikti vėliau, t. y. tada, kai ieškovė jau buvo priėmęs pagamintus baldus iš atsakovės, bei pataisęs pagalvėles (daugiau trūkumų ieškovė nenustatė). Mano, jog trūkumus pateikė ne ieškovė, o jos klientė, su kuria atsakovė nebendradarbiavo.Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, 2015-12-21 patvirtino, kad jos klientė sutinka, jog atsakovė baldus patobulintų pagal jos klientės pastabas, tačiau ieškovė neįvardijo darbų užbaigimo datos bei galutinio baldų rezultato nebesiteikė pamatyti (nors žinojo, kad baldas yra tvarkomas). Pažymėjo, jog ieškovė 2016-01-26 elektroniniu paštu atsakovei pranešė, kad nebeketina laukti trūkumų šalinimo bei pasiūlė atsakovei susitvarkyti baldą ir jį parduoti savo salone. Mano, jog teismas nepagrįstai tokį ieškovės pranešimą pripažino kaip pranešimą apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą, kai tuo tarpu jokio konkretaus reikalavimo iš ieškovės pusės dėl žodinės sutarties nutraukimo nebuvo.Apeliantės nuomone, ieškovė, neturėdama neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės pagamintas baldas yra nekokybiškas ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, grąžinti pinigų savo klientei neturėjo pagrindo.Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad trūkumai buvo esminiai, sunkiai pašalinami, kuriuos šalinant faktiškai iš naujo reikėtų pertraukti baldų minkštą kampą, kas ekonomiškai netikslinga. Mano, jog tokia teismo nuomonė yra nepagrįsta, nes baldo iš naujo pertraukti nereikia, pakanka jį išmodeliuoti ir papildomai padidinti ar sumažinti vidinį užpildą, o tai sudaro labai mažus išlaidų kaštus ir yra ekonomiškai tikslinga.Nurodė, kad ieškovės pozicija dėl baldų kokybės yra nenuosekli, prieštaringa, taip pat teigia, jog ieškovė jokių kitų baldų trūkumų, išskyrus dėl atraminių pagalvėlių, atsakovei nepareiškė ir tuo patvirtino kad daiktas yra kokybiškas, tinkamas naudoti pagal paskirtį, kad ieškovė gavo tai, ko tikėjosi pagal susitarimą. Pažymėjo, jog užsakymo įvykdymo termino atsakovė nepažeidė, ieškovė pretenzijas dėl baldų kokybės pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovės klientė, dėl, jos nuomone, nekokybiškai pagamintų baldų, juos priimti atsisakė, visus trūkumų taisymo terminus atsakovas derino su ieškove. Daro išvadą, jog atsakovė ieškovės užsakymą įvykdė laiku ir terminų (pagaminimo ir baldų taisymo) nepažeidė, tuo tarpu, mažareikšmiai trūkumai, kurie lengvai pašalinami negali būti pripažįstami esminiu rangos sutarties pažeidimu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė nepateikė pageidavimų dėl baldo gamybos. Teigia, jog ieškovės pateiktame užsakyme su nuotraukomis yra nurodyti ne tik konkretūs baldų išmatavimai: 1500x3300x2200, bet ir nurodomi konkretūs reikalavimai baldų gamybai: dvigubos siūlės (įkelta siūlių fotonuotrauka), audinys neturi atšokti nuo kamšalo, porolonas turi būti aukštesnės kategorijos, sėdimos dalies čiužinukai su užtrauktukais galinėje dalyje, kad nesimatytų išorėje, pritvirtinti stambiais lipdukais. Taip pat nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. el. laiško turinys pats savaime paneigia atsakovės nepagrįstas interpretacijas, kad ieškovė neva nereiškė jokių pretenzijų dėl baldo kokybės. Atkreipė dėmesį, jog minimame laiške, kurį ieškovė išsiuntė atsakovei, yra nurodoma: „Gavę baldą, mes jį apžiūrėjome ir net neišvežę šio baldo užsakovui susisiekėme su Jūsų įmone ir pareiškėme žodžiu jums krūvą pretenzijų dėl baldo kokybės ir trūkumų. Mūsų vertinimu jis neatitiko tokiam baldui keliamų reikalavimų. Teigė, jog atsakovės versija, esą ieškovė jokių esminių pretenzijų dėl baldų kokybės nepareiškė, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių.Pažymėjo, kad ieškovė apie baldų trūkumus informavo atsakovę telefonu nedelsiant po baldų pristatymo pas ieškovę. Teigia, jog konkretūs, foto nuotraukomis iliustruoti, baldų trūkumai raštu atsakovei per protinga terminą buvo išdėstyti po to, kai baldus apžiūrėjo ne tik ieškovė, bet ir baldų užsakovė, kurios naudai baldai buvo gaminami ir kuri turi tiesioginį suinteresuotumą gauti estetiškai tvarkingus ir kokybiškus baldus. Atkreipė dėmesį, jog pati atsakovė pripažįsta, kad baldas turėjo dizaino trūkumų, o tai ieškovės vertinimu reiškia pripažinimą, jog užsakymo atsakovė neįvykdė ne tik dėl nekokybiškų medžiagų, bet ir dėl to, kad atsakovė iš esmės nukrypo nuo baldo brėžinių. Teigia, jog tai lėmė, kad ieškovės klientė negalėjo baldo naudoti pagal paskirtį, nes jis netenkino esminių jos užsakymo reikalavimų. Be kita ko pažymėjo, jog net ir nebūnant baldų gamybos profesionalu, iš pateiktų baldų trūkumų foto nuotraukų galima akivaizdžiai nustatyti, kad baldai visiškai neatitiko tokiems baldams keliamų net elementarių kokybės reikalavimų ir standartų, dėl kurių pagaminti baldai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį.Ieškovė taip pat nurodė, kad po sofos priėmimo-perdavimo atsakovei buvo žodžiu išreikštos pretenzijos dėl pagamintų baldų kokybės, o ieškovė priėmė sprendimą parodyti pagamintus baldus savo klientei, siekdama gauti konkrečius klientės nurodymus dėl baldų trūkumų atsižvelgiant į klientės pageidavimus baldų kokybei ir estetinei išvaizdai, kad jie galėtų būti tinkamai ištaisyti.Pažymėjo, jog jeigu baldai būtų buvę pagaminti kokybiški, atsakovė nebūtų priėmusi baldų trūkumams šalinti, nes paprasčiausiai nebūtų ką taisyti, o jeigu, kaip viso teisminio proceso metu teigia atsakovė, trūkumai buvo tokie mažareikšmiai, trūkumų šalinimas nebūtų užtrukęs atsakovės nurodomus 2 (Du) mėnesius. Mano, jog tokie atsakovės pareiškimai apeliaciniame skunde prieštarauja vienas kitam ir yra visiškai nelogiški. Darė išvadą, kad vien tai, kad baldų trūkumų šalinimas užtrūko ilgiau nei pati baldų gamyba, dar kartą rodo, kad baldų trūkumai buvo ne tik esminiai, bet ir kad šie esminiai baldų trūkumai buvo šalinami neprotingai ilgą laiką.Atsiliepimu į apeliacinį skundą teigiama, jog objektyviai egzistavo visos aplinkybės, suteikiančios ieškovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi tik dėl atsakovės nepagrįsto delsimo baldai buvo gaminami ir trūkumai šalinami beveik puse metu; dėl atsakovės nepagrįsto vilkinimo pagaminti kokybiškus baldus ieškovė parado suinteresuotumą baldais, kadangi pačios ieškovės klientė atsisakė laukti tinkamos kokybės baldų neprotingai ilgą laika. Teigia, jog baldai buvo pagaminti nekokybiški, neturintys estetinio vaizdo, visiškai neatitinkantys užsakymo, kas laikytina esminiais kokybės trūkumais, dėl atsakovės kaltės laiku ir tinkamai nepagaminus užsakytų baldų ir nepašalinus baldų trūkumų. Mano, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti užsakymo (sutarties) ir reikalauti atlyginti nuostolius, kurie pasireiškė ieškovės sumokėta suma už baldų gamybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, jog atsakovė UAB „BFP Gruop“ pagamino netinkamos kokybės baldus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato baldų gaminimo darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, vykdydama klientės N. S. užsakymą, 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje kreipėsi į atsakovę pagaminti svetainės minkštą kampą su dviem pufais (550x700) pagal pateiktą minkšto kampinio baldo nuotrauką, kurioje nurodyti reikalingi kampo matmenys (1500x330x2200), nurodant konkrečius pageidavimus dėl baldo audinio spalvos, siūlių, pagalvėlių, baldui naudotino porolono. Atsakovė, pasitikslinusi baldų išmatavimus, kitas užsakymui įvykdyti reikalingas detales, 2015-09-09 gavusi 1 414,49 Eur avansą, priėmė vykdyti ieškovės užsakymą ir įsipareigojo pagaminti baldus viso už 2 828,98 Eur sumą. Šalys susitarė dėl dviejų mėnesių baldų gaminimo termino (ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos). Rašytinės sutarties šalys nesudarė, klausimus, susijusius su sutarties vykdymu, derino elektroniniu paštu ir telefonu. Atsakovė, elektroniniu paštu 2015-11-23 ieškovei pranešė, kad baldų gamyba bus baigta 2015-11-26 ir pareikalavo iki tos datos sumokėti likusią sumą. Ieškovė pagal 2015-09-09 išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 201500253 2015‑11‑26 pervedė atsakovei likusią 1 414,49 Eur už baldus sumą. Ieškovė gavusi bei apžiūrėjusi atsakovės pagamintus baldus nustatė, kad šie visiškai neatitiko tokiems baldams keliamų elementarių kokybės reikalavimų ir standartų, dėl kurių pagaminti baldai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. 2015-12-01 telefonu ir el. paštu ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama baldo trūkumus. 2015‑12‑21 elektroniniu paštu ieškovė nurodė, jog klientai sutinka, kad atsakovė ištaisytų defektus. 2016-01-22 atsakovė informavo ieškovę, jog planuojama pabaigti defektų šalinimą iki vasario pabaigos, kovo pradžios. 2016-01-26 el. laišku ieškovė nurodė, kad trūkumų šalinimas iki vasario pabaigos visiškai netenkina ieškovės (Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu konstatavo, jog šis pranešimas laikytinas pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą). 2016-02-08 ieškovė informavo, jog klientei netinka siūlomas terminas baldo tvarkymui, todėl užsakovė prašo grąžinti avansą. 2016-02-08 atsakovė informavo ieškovę, jog baldas tvarkomas, tikimasi darbus užbaigti iki 2016-02-26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo esmę sudaro tai, jog atsakovės pagamintą sofą neatitinka tokiam baldui keliamų kokybės reikalavimų. Pažymėtina, jog ieškovė priėmusi sofą bei sulaukusi užsakovės N. S. pastabų dėl pagamintos sofos neatitikimo užsakymui, raštu išdėstė nustatytus trūkus (baldų minkštojo kampo sėdimoji dalis nebuvo tinkamai aptraukta medžiaga, atsistojus sėdimosios vietos pagalvė negrįždavo į pradinę padėtį, likdavo aiškios sėdėjimo žymės; sėdėjimo vietų pagalvės buvo akivaizdžiai per storos, t. y. neišlaikyta užsakyme nurodyto baldo proporcija, kas akivaizdžiai gadino baldo estetinį vaizdą; baldo sėdėjimo aukštis buvo netinkamas; baldo pagalvės subliuškusios, susiraukšlėjusios; tarp sėdimų vietų matėsi baldo vidinė dalis, kuri turi būti paslėpta; pufai pagaminti neproporcingai baldo minkštojo kampo daliai, sėdėjimo pagalvėlės įdubusios; detalės netinkamai įsiūtos; kampo porankis akivaizdžiai išpūstas, neatitiko užsakyme nurodyto baldo proporcijų; kampo atlošai jungėsi nelygiai (netiksliai sudėti atlošų sukabinimai); kampo dalių sujungimas neatitiko užsakyme pavaizduoto baldo). Nors apeliaciniu skundu apeliantė nurodė, kad ieškovė dėl baldų kokybės jokių pretenzijų (išskyrus pretenzijas dėl atraminių pagalvėlių) nepareiškė, tačiau tokie apeliantės argumentai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančio ieškovės bei atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog pretenzijos dėl pagaminto baldo netinkamos kokybės buvo gautos ir atsakovė sutikdama nustatytus trūkumus ištaisyti savo konkliudentiniais veiksmais pritarė nustatytiems trūkumams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pagaminta sofa neatitiko užsakymo reikalavimų, todėl trūkumai taisytini.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą ar pagrįstai ieškovė vienašališkai nutraukė žodinę rangos sutartį bei reikalauja žalos atlyginimo, būtina įvertinti, ar nustatyti pagamintos sofos trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).Įvertinus ieškovės nustatytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės nustatyti trūkumai nėra esminiai ir juos galima ištaisyti. Pažymėtina, jog atsakovės UAB „BFP Group“ darbuotojas, atsakingas už baldų gamybą nurodė, kad klientės ir ieškovės nurodyti baldų trūkumai buvo mažareikšmiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei nustatyti trūkumai būtų buvę esminiai ir nebūtų ekonomiška juos sutvarkyti, atsakovė nebūtų šių trūkumų ištaisiusi. Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visi ieškovės nustatyti trūkumai iš esmės susiję su estetiniu sofos vaizdu (sėdėjimo vietų pagalvės akivaizdžiai per storos, baldo pagalvės subliuškusios, susiraukšlėjusios, detalės netinkamai įsiūtos ir pan.), todėl konstatuotina, jog iš esmės šie trūkumai gali būti ištaisyti tokiu pačiu būdu kaip buvo pataisytos atlošinės ir sėdimosios pagalvės (t. y. prikimšus ar ištraukus perteklinį porolono kiekį). Taip pat pažymėtina, jog darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 straipsnis). Nors ieškovė nurodė, jog baldo sėdėjimo aukštis buvo netinkamas, tačiau iš ieškovės pateiktame užsakyme, baldo sėdėjimo aukštis nebuvo aptartas. Kaip matyti iš pateikto užsakymo, reikalingi „kampo“ matmenys yra 1500x3300x2200. Akivaizdu, jog šiais matmenimis nebuvo aptartas baldo sėdėjimo aukštis, todėl atsakovė gamindama baldą turėjo vadovautis tokių baldų gamybai nustatytų bendrųjų techninių parametrų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog baldo sėdėjimo aukštis neatitinka tokiam baldui taikomų reikalavimų todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šis ieškovės argumentas dėl netinkamos kokybės baldo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytas sofos neatitikimas kokybės reikalavimams buvo mažareikšmis, kuris galėjo būti ir buvo ištaisytas nepanaudojant didelių finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pateikta sofos nuotrauka po trūkumų pašalinimo, vizualiai atitinka sofos vaizdą nuotraukoje, pagal kurią buvo prašoma pagaminti šį baldą. Todėl darytina išvada, jog ištaisius nustatytus trūkumus, sofą galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog viena iš priežasčių nutraukti sutartį su atsakove bei reikalauti nuostolių atlyginimo buvo ta, jog atsakovas per ilgai taisė nustatytus baldo trūkumus. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys susitarusios, jog bus bandoma ištaisyti nustatytus baldo trūkumus, tarpusavyje derino laiką ir sąlygas tik dėl pagaminto baldo pasiėmimo iš ieškovės. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šalys būtų atskirai derinusios terminą, per kurį atsakovė turėtų ištaisyti ieškovės nurodytus baldo trūkumus. Tai, kad ieškovė 2016‑01‑22 el. laišku kreipėsi į atsakovę su paklausimu kada būtų galima tikėtis gauti pataisytą sofą, teisėjų kolegijos vertinimu nebuvo tarimasis dėl baldo ištaisymo terminų, kadangi 2016‑01‑22 atsakymu atsakovei pranešus, jog sofa bus sutvarkyta vasario pabaigoje, kovo pradžioje, ieškovė jau 2016‑01‑26 vienašališkai nutraukė rangos sutartį, net nebandydama susitarti su atsakove. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas dėl rangos sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06‑20 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Ąžuona ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Nustatyta, jog atsakovė UAB „BFP Group“ savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų susijusių su turėtomis išlaidomis teisinei pagalbai apmokėti nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Ieškovė UAB „Ąžuona“ nurodė, jog patyrė 1 012,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (68,00 Eur žyminio mokesčio, 944,41 Eur atstovavimo išlaidų) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „BFP Group“ prašo priteisti 90,00 Eur žyminį mokestį bei 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-07-20 kvitą patvirtinantį 90,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, 2017-07-19 pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, kuria nurodė, jog už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą (apeliacinį skundą) paskaičiuota 400,00 Eur suma, 2017-07-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. 897718 patvirtinantį 400,00 Eur sumokėjimą už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 793,3 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl 2017-03-10 patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 490,00 Eur (90 Eur žyminio mokesčio, 400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ąžuona“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ąžuona“ atsakovės UAB „BFP Group“ naudai 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.