Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam D. B., kaltinamiesiems M. G. ir A. T., jų gynėjams advokatams A. K. ir Egidijui Vilkiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kl.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2021-04-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 2000 Eur (40 MGL) bauda, kuri nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-07-16 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, 2020-07-15 paleistas iš pataisos įstaigos, 2020-07-16 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2020-10-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, 2) 2023-04-11 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 55 paroms, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, 2023-11-02 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, 3) 2023-06-06 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1500 Eur (30 MGL) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-01-13, apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę buto durų užrakintą spyną, neteisėtai atvirai, prieš buto savininko įgalioto asmens valią, įsibrovė į D. B. nuomojamą butą, kur šį pargriovę ant grindų, tyčia kiekvienas gulinčiam ant nugaros D. B. sudavė kumščiais po nenustatytą skaičių smūgių ir spyrė po nenustatytą skaičių kartų į krūtinę, jos šonus, o A. T. dar ir šluotos kotu sudavė vieną kartą D. B. į kaktą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, M. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, suėmė D. B. už kojų ir mėgino šį ištempti iš buto, dėl ko pastarajam įsikibus į M. G. ir A. T. kojas, kiekvienas sudavė kumščiais po nenustatytą skaičių smūgių ir spyrė po nenustatytą skaičių kartų D. B. į rankas, taip nukentėjusiajam D. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti D. B. savanoriškai pateikto šluotos koto individualūs požymiai (1 t., 141-146 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad M. G. ir A. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, 2023-01-13, apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), išlauždami buto durų užrakintą spyną, neteisėtai atvirai, prieš buto savininko įgalioto asmens valią, įsibrovė į D. B. nuomojamą butą, kuriame šį pargriovę ant grindų, tyčia kiekvienas sudavė kumščiais ir spirdami gulinčiam ant nugaros D. B. į krūtinę, jos šonus, o A. T. dar ir šluotos kotu sudavė vieną kartą D. B. į kaktos sritį, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, suėmė D. B. už kojų ir mėgino šį ištempti iš buto, dėl ko pastarajam įsikibus į jų kojas, abu sudavė smūgius kumščiais ir spyrė D. B. į rankas, taip nukentėjusiajam D. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamieji M. G. ir A. T. neigia dalyvavę nusikaltimuose, t. y. veikdami bendrininkų grupe, tyčia neteisėtai atvirai, prieš buto savininko įgalioto asmens valią, įsibrovę į D. B. nuomojamą gyvenamąjį butą ir jame tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdami sukėlę D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokią kaltinamųjų poziciją iš esmės paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų, įrodymų visuma, t. y.: nukentėjusiojo D. B. viso proceso metu nuoseklūs, neprieštaringi parodymai apie tyčinius kaltinamųjų veiksmus neteisėtai pažeidžiant jo būsto neliečiamumą ir fizinio smurto panaudojimą prieš jį, kuriuos patvirtina ir papildo teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad D. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste, padarytos kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., trijų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, o tokie sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui, taip pat liudytojos A. N., tiesiogiai mačiusios kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus tiek įsibraunant į D. B. butą, tiek prieš nukentėjusįjį, iš dalies liudytojo E. B., įvykio vakarą palikusio neužrakintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriaus metalines duris, ir liudytojos V. R., po įvykio mačiusios nusikaltimo pasekmes – išlaužtas jos D. B. išnuomoto buto duris, nepataisomai sugadintą įleidžiamą durų spyną, parodymai bei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse, alkoholio kiekio matavimo prietaiso 7510, ARPK-0154 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys.

Teismas neabejoja nukentėjusiojo D. B., kuris dėl patirtų sužalojimų nedelsiant, tą pačią dieną, nepraėjus nei valandai po nusikaltimų, greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistų buvo pristatytas į VšĮ Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė neteisėto jo būsto neliečiamumo pažeidimo ir jo paties sužalojimo aplinkybes, kurias nuosekliai tvirtino viso proceso metu, o ikiteisminio tyrimo metu ir akistatose su įtariamais kaltininkais, taip pat iš dalies tiesiogiai kaltininkų nusikalstamus veiksmus mačiusios liudytojos A. N. parodymų objektyvumu, nes jie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, pakankami dėl kaltinamųjų konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis, kuris byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir neprašo griežtai nubausti kaltininkų, ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius M. G. ir A. T.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamųjų M. G. ir A. T. prieštaringus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jų atsisakymą duoti parodymus teisiamajame posėdyje, vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

M. G. ir A. T. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, išlauždami V. R. buto, išnuomoto D. B., durų užrakintą spyną, neteisėtai atvirai, prieš buto savininko įgalioto asmens valią, įsibrovė į D. B. gyvenamąjį butą.

M. G. ir A. T. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdami ir kitaip smurtaudamas – pargriaudami D. B. ant grindų, tyčia suduodami gulinčiam ant nugaros nukentėjusiajam smūgius kumščiais ir spirdami į krūtinę, jos šonus, tempdami nukentėjusįjį už kojų iš buto, suduodami kumščiais ir spirdami pastarajam į rankas, o A. T. dar ir šluotos kotu suduodamas D. B. į kaktą, padarė nukentėjusiajam D. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nepavyko nustatyti kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, tiek atskirai, tiek bendrai tikslaus kumščiais suduotų ir spyrių nukentėjusiajam D. B. į krūtinę, jos šonus ir rankas skaičiaus, išskyrus A. T. suduotą šluotos kotu vieną kartą nukentėjusiajam į kaktą ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste, padarytas kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, todėl konstatuotina ir tikslintina, kad 2023-01-13, apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę buto durų užrakintą spyną, neteisėtai atvirai, prieš buto savininko įgalioto asmens valią, įsibrovė į D. B. nuomojamą butą, kur šį pargriovę ant grindų, tyčia kiekvienas gulinčiam ant nugaros D. B. sudavė kumščiais po nenustatytą skaičių smūgių ir spyrė po nenustatytą skaičių kartų į krūtinę, jos šonus, o A. T. dar ir šluotos kotu sudavė vieną kartą D. B. į kaktą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, M. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, suėmė D. B. už kojų ir mėgino šį ištempti iš buto, dėl ko pastarajam įsikibus į M. G. ir A. T. kojas, kiekvienas sudavė kumščiais po nenustatytą skaičių smūgių ir spyrė po nenustatytą skaičių kartų D. B. į rankas, taip nukentėjusiajam D. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, teismas, remdamasis teismo medicinos specialisto 2023-02-10 išvada Nr. G 54/2023(01), nekeisdamas M. G. ir A. T. kaltinimų esmės, patikslina jiems inkriminuotus kaltinimus, kad D. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva skruoste, o ne skruostuose, kaip neteisingai nurodyta pranešimuose apie įtarimą ir prokurorės kaltinamajame akte (2 t., 55-57, 110-112, 158-164 b. l.).

Bausmės skyrimas

M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, jog jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, jog jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. G., būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, teistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 5-27, 34-36, 39-41 b. l.), nedirbantis (2 t., 3, 4 b. l.), padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

A. T., būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, žmogaus sveikatai ir turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 74-85, 87-96 b. l.), besimokantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 73 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., 72, 187 b. l.), padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininkų recidyvines asmenybes, jų požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes – neatlygintą turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o tik sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereiškiančio byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir nereikalaujančio skirti griežtų bausmių kaltininkams, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. ir A. T. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės atėmimo bausmes, didesnes už BK 165 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistųjų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. G. ir A. T. nuo 2023-01-13 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl jų atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad M. G. ir A. T. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimas (2 t., 61-67 b. l.) – naikintinos, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

A. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 116-121 b. l.) – naikintinos, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - šluotos kotas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šilutė) pagal 2023-05-16 aktą Nr. PD-00000001196 (1 t., 147-149 b. l.), sunaikintinas, nes yra menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) interesus, pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems M. G. ir A. T. solidariai dėl 117,51 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovų, veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo D. B. patirtų sužalojimų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 104-110 b. l.).

M. G. ir A. T. ieškinio nepripažįsta.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam D. B. 2023-01-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) suteikta skubiosios medicinos pagalbos ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, o už VšĮ (duomenys neskelbtini) suteiktas gydymo paslaugas Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 117,51 Eur (1 t., 106 b. l.). Be to, nustatyta, kad D. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste patyrė 2023-01-13 dėl M. G. ir A. T., veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamų veiksmų.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovei būtų atlyginę žalą.

Kadangi nukentėjusiajam D. B. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktoje, skruoste buvo padarytos tyčiniais, neteisėtais kaltinamųjų M. G. ir A. T., veikusių bendrininkų grupe, veiksmais, dėl kurių po įvykio, tą pačią dieną, VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos minėtos skubiosios medicinos paslaugos, todėl pastariesiems kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina solidariai iš civilinių atsakovų M. G. ir A. T. 117,51 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma 2024-05-08 Nr. APD-2024-05064, kuria prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 531,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. G., nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., 93-98 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje siekiant išvengti galimo kaltinamųjų M. G. ir A. T., kaip nusikaltimų bendrininkų, gynybos interesų prieštaravimų, nes kaltinamasis A. T. savo nuožiūra pasirinko ir pasikvietė į procesą gynėją advokatą Egidijų Vilkį, taip pat siekiant įgyvendinti kaltinamojo M. G. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo 2023-09-05 nutartimi (2 t., 186 b. l.) gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri minėtam kaltinamajam parinko advokatą A. K. (2 t., 199, 200 b. l.), kuris gynė kaltinamąjį M. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo M. G. realią turtinę padėtį.

Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo M. G. turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamojo M. G. valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo minėto kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, M. G. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 531,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 6 ir 7 dalimis, M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimą panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 6 ir 7 dalimis, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - šluotos kotą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šilutė) pagal 2023-05-16 aktą Nr. PD-00000001196, sunaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš civilinių atsakovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117,51 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 51 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 531,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.