Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-10150-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2-10150-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04957-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
SIA B2Kapital
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10150-608/2019Proceso Nr. 2-68-3-04957-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės D. M. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA B2Kapital ieškinį atsakovei D. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SIA B2Kapital kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės D. M. 310,08 EUR skolą, 27,91 EUR delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Pradinis kreditorius IPF Digital Lietuva, UAB ir atsakovė D. M. 2015 m. rugsėjo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2006387, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sąlygomis nustatyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Suteikta 190,90 EUR paskolos suma, paskolos terminas 720 dienų. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 75,87 procentų dydžio metines palūkanas. Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovei sutartyje numatyto dydžio kreditą. Atsakovė sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo paskolos grąžinimo įmokų, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis sutarties 11 skyriumi, 2016 m. gruodžio 15 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį (e.b.l. 26-27). Atsakovė liko skolinga 310,08 EUR. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nėra visiškai apmokėjusi skolos.

IPF Digital Lietuva, UAB ir SIA B2Kapital 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė Gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius IPF Digital Lietuva, UAB perleido ieškovui visas reikalavimo teisės į atsakovės skolą pagal 2015 m. rugsėjo 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2006387.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu (e.b.l. 28), be to išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 310,08 EUR skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Pagal Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktą atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš atsakovės ieškovui priteistina 27,91 EUR delspinigių.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 EUR žyminio mokesčio bei 25,29 EUR išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 40,29 EUR (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 3 EUR dydį, t. y. sudaro 3,58 EUR, todėl atsižvelgiant į priimamą sprendimą, priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Priimti atsakovės D. M. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. M. ieškovo SIA B2Kapital naudai 310,08 EUR (tris šimtus dešimt eurų 8 ct) skolos, 27,91 EUR (dvidešimt septynis eurus 91 ct) delspinigių, iš viso 337,99 EUR (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 99 ct).

Priteisti iš atsakovės D. M. ieškovo SIA B2Kapital naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 337,99 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. M. ieškovo SIA B2Kapital naudai 40,29 EUR (keturiasdešimt eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. M. valstybei 3,58 EUR (trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė