Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-186-425/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno prekybos centras“ ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo manymu, V. P. negali būti pripažįstamas atsakingu dėl ieškovo turėtų nuostolių pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. teismo įsakymą priteisus iš UAB „Nemuno prekybos centras“ 50 000 Lt baudą už atsisakymą sudaryti pagrindinę prievolę, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 750 Lt žyminį mokestį P. K. . 2008 m. liepos 11 d. teismo įsakymas UAB „Nemuno prekybos centras“ įteiktas 2008 m. liepos 17 d., tačiau ji nepareiškė prieštaravimų dėl priteistų sumų. UAB „Nemuno prekybos centras“ jau nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. žinojo apie V. P. iškeltą civilinę bylą Nr. 2-93-227/2008, ginčijant buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorį. UAB „Nemuno prekybos centras“ turėjo realią galimybę nurodyti teismui, kad buto pagrindinės sutarties su P. K. negali sudaryti dėl teisme iškeltos bylos, kurioje V. P. prašymu taikytas areštas butui. Pareiškus prieštaravimus ir nurodžius tokias kliūtis, šalių ginčas byloje pagal P. K. ieškinį būtų sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka, o teismas turėtų galimybę įvertinti UAB „Nemuno prekybos centras“ kaltės laipsnį dėl su P. K. nesudaryto sandorio pagal 2007 m. liepos 16 d. preliminariąją sutartį. UAB „Nemuno prekybos centras“ yra juridinis asmuo. Jam taikomi padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Sudarydamas 2007 m. liepos 16 d. preliminariąją sutartį su P. K. , ieškovas iš BAB „Ekranas” žinojo, kad bute panaudos sutarties pagrindu gyvena P. šeima. Ieškovui prieš sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį buvo pakankamas pagrindas išsiaiškinti su ginčo buto gyventojais, ar jie neturi pretenzijų į ginčo butą, kada ketina iš jo išsikraustyti. Ieškovas žinodamas, kad ginčo bute gyvena kiti asmenys ir turėdamas realias galimybes sužinoti ginčo butą pagal panaudos sutartį naudojusios atsakovo šeimos poziciją dėl teisės toliau naudotis butu, ar ginčyti buto perleidimo sandorį, šių aplinkybių nesiaiškino. 2006 m. rugpjūčio 11 d. įregistruotas juridinis faktas – 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutartis, kurios gavėjas V. P. . Tai vieši duomenys. Teismo įsitikinimu, atsakomybė dėl 2007 m. liepos 16 d. preliminariosios sutarties pasekmių tenka sandorį sudariusiai UAB „Nemuno prekybos centras“, nes buvo pakankamai objektyvių galimybių išsiaiškinti galimas problemas prieš įsigyjant butą iš BAB „Ekranas“. Atsakovas V. P. visą laiką buvo teisėtas ginčo buto valdytojas ir naudotojas. Pagal 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutartį AB „Ekranas“ suteikė V. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas pažeidžiant V. P. teises 2007 m. liepos 13 d. buvo parduotas be varžytinių už 138 000 Lt UAB „Nemuno prekybos centras“. V. P. teisių pažeidimą konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-93-227/2008. Teismas, apgindamas pažeistas V. P. teises, taikė restitucijos būdą – piniginę kompensaciją.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 500 Lt nuostolių už naudojimąsi ginčo butu, nes iki 2008 m. lapkričio 11 d. atsakovas V. P. ginčo patalpą naudojo teisėtai. Ginčo butą V. P. perdavė ieškovui pagal 2009 m. sausio 7 d. aktą. Po apeliacinės instancijos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties V. P. 56 dienas naudojosi ieškovui priklausančia gyvenamąja patalpa. Byloje nėra duomenų, kad po 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas išsikelti iš gyvenamosios patalpos, taip pat, kad ir atsakovas V. P. būtų siūlęs ieškovui perimti ginčo butą. Teismas nusprendė, kad ginčo patalpos perdavimas per 56 dienų terminą nėra aiškiai per ilgas, jog būtų galima pripažinti ieškovo teisę į negautas ginčo patalpos nuomos pajamas.

Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 50 750 Lt dydžio nuostolių priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimas buvo panaikintas iš dalies - V. P. priteista 114 032 Lt kompensacija iš BAB „Ekranas“. Teismas atmetė V. P. reikalavimus pripažinti negaliojančiu ginčo buto įsigijimo sandorį ir nuosavybės teisę į ginčo butą pripažinti jam, todėl ieškovas nuo 2007 m. liepos 13 d. yra teisėtas ginčo buto savininkas. Ginčo dėl buto nagrinėjimo metu atsakovas teisių į butą neįgijo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo teisėtas ginčo buto valdytojas ir naudotojas. Teismas, pasisakydamas dėl 2008 m. liepos 11 d. teismo įsakymo, net tik viršijo ieškinio ribas, bet ir pasisakė dėl neginčijamo teismo įsakymo teisėtumo. UAB „Nemuno prekybos centras“ pažeidė 2007 m. liepos 16 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Joje buvo numatytos netesybos dėl sutarties įsipareigojimų pažeidimo, todėl ieškovas ir neginčijo teismo įsakymo, vengdamas didesnių nuostolių dėl bylinėjimosi. Ieškovas, įsigydamas ginčo butą, žinojo, kad atsakovas 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutarties pagrindu iki 2008 m. vasario 18 d. turi teisę gyventi ginčo bute. Ši sąlyga ieškovą tenkino, todėl jis neturėjo pareigos aiškintis, ar atsakovas turi kokių nors pretenzijų AB „Ekranas“ dėl parduodamo buto. Ieškovas, įsigydamas ginčo butą ir sudarydamas 2007 m. liepos 16 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutartis tik 2006 m. rugpjūčio 11 d. neteisėtai buvo įregistruota viešame registre, po to, kai AB „Ekranas“ buvo iškelta bankroto byla ir kai šis butas buvo įkeistas VSDFV Panevėžio skyriui. Ieškovas negalėjo numatyti, kad panaudos sutartimi įvardinta sutartis gali būti teismo kvalifikuota kaip darbo sutartis, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus 50 750 Lt nuostolius, nes dėl jo bylinėjimosi butas taip ir liko ieškovo nuosavybe, o jis negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to patyrė nuostolius.Atsakovas nepagrįstai bylinėjosi dėl buto nuosavybės, o jo bylinėjimosi laikotarpiu ginčo buto vertė sumažėjo, ieškovas prarado buto pirkėją, dėl ko patyrė nuostolius. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 60 000 Lt nuostolių dėl buto vertės sumažėjimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas iki 2008 m. lapkričio 11 d. buvo teisėtas ginčo buto valdytojas ir naudotojas. Atsakovas teisėtai gyventi bute galėjo iki 2008 m. vasario 18 d., o nuosavybės teisės į šį butą nebuvo įgijęs. Ginčo butas nuo 2007 m. liepos 13 d. tapo ieškovo nuosavybe. Atsakovas be pagrindo nuo 2008 m. vasario 18 d. nemokamai naudojosi ieškovo turtu. Ieškovas dėl to patyrė nuostolius, už kuriuos atsakingas atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4 500 Lt nuostolių priteisimo turėjo būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Nemuno prekybos centras“ 2007 m. liepos 13 d. turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. 70712-2 iš bankrutuojančios AB „Ekranas“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 138 000 Lt (b. l. 8, 9). Įrašas dėl šio buto įsigijimo nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. liepos 27 d. (b. l. 10). UAB „Nemuno prekybos centras“ 2007 m. liepos 16 d. sutartimi įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), P. K. už 200 000 Lt. Būsimas pirkėjas sumokėjo pardavėjui 50 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į buto kainą (b. l. 11, 12). Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašoma ir tvirtinama ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 15 d. (b. l. 15).

Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-93-227/2008 V. P. 2007 m. liepos 5 d. ieškiniu atsakovui BAB „Ekranas“ prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti 1998 m. vasario 15 d. panaudos sutartį Nr. 3, sudarytą tarp jo ir BAB „Ekranas“, sudaryti su V. P. neatlygintinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo jo nuosavybėn sutartį (t. 1, b. l. 3-5). Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 16 d. nutartimi V. P. prašymu taikė areštą BAB „Ekranas“ priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždrausdamas juo disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Areštas įregistruotas 2007 m. liepos 16 d. (t. 1, b. l. 26-27, 32-33). V. P. 2007 m. rugpjūčio 7 d. ieškiniu atsakovams BAB „Ekranas“, UAB „Nemuno prekybos centras“ ir VĮ Registrų centrui prašė pripažinti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. vasario 15 d. panaudos sutartį Nr. 3, sudarytą tarp V. P. ir AB „Ekranas“; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2007 m. liepos 13 d. turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 70712-2, sudarytą tarp BAB „Ekranas“ ir UAB „Nemuno prekybos centras“, ir 2007 m. liepos 12 d. be varžytinių parduodamo turto pirkimo-pardavimo protokolą Nr. 70712-2; pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro atliktą 2007 m. liepos 27 d. įrašą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Nemuno prekybos centras“ vardu (t. 2, b. l. 4-8). Teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi uždraudė atsakovams BAB „Ekranas“ ir UAB „Nemuno prekybos centras“ atlikti veiksmus, kuriais siekiama V. P. versti išsikelti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 108-109). Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu V. P. ieškinį atmetė (t. 3, b. l. 105-107). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą panaikino iš dalies ir priėmė naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į butą pagrįstu, taip pat atsižvelgęs į ieškovo skundo argumentus bei ieškovo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje restituciją natūra pakeisti pinigine kompensacija bei į tą aplinkybę, kad ginčo butas yra parduotas ĮBĮ nustatyta tvarka, taikė CK 6.146 straipsnį ir iš atsakovo BAB ,,Ekranas“ ieškovui priteisė 114 032 Lt kompensaciją (t. 3, b. l. 148-154). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 216-221). Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo prievolės pagal panaudos sutartį pagrindą (t. y. kaip kilusį iš darbo teisinių santykių), tačiau priteisdamas ieškovui 114 032 Lt kompensaciją proporcingai ieškovo V. P. akcinėje bendrovėje „Ekranas“ išdirbtam laikui (apskaičiuotą nuo buto pardavimo kainos - 138 000 Lt), bylą išsprendė teisingai.

Kitoje byloje P. K. 2008 m. liepos 10 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš UAB „Nemuno prekybos centras“ 50 000 Lt sumokėtą avansą, 50 000 Lt baudą už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. teismo įsakymu priteisė šias sumas iš UAB „Nemuno prekybos centras“, o ji 2008 m. liepos 25 d. pranešimu nurodė, kad jas sumokėjo (civilinės bylos Nr. L2-4832-811/2008 2, 11, 18 lapai).

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą. Subjektinių teisių gynybos garantija reiškia, jog kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, leidžia padaryti išvadą, ar tokio asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad V. P. , sąžiningai naudodamasis įstatymo numatytomis teisėmis, kreipėsi į teismą dėl savo teisių ir interesų gynimo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad V. P. būtų piktnaudžiavęs jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ar jas įgyvendinęs nesąžiningai. Teismas kitoje byloje pripažino V. P. reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į butą pagrįstu, tačiau atsižvelgęs į jo skundo argumentus bei paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje restituciją natūra pakeisti pinigine kompensacija bei į tą aplinkybę, kad ginčo butas yra parduotas ĮBĮ nustatyta tvarka, taikė CK 6.146 straipsnį ir iš BAB ,,Ekranas“ priteisė piniginę kompensaciją. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. negali būti pripažįstamas atsakingu dėl ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ patirtų nuostolių.

Kaip minėta, kitoje civilinėje byloje teismas pripažino V. P. reikalavimą dėl nuosavybės teisės į butą pagrįstu, tačiau šią teisę apgynė piniginės kompensacijos priteisimo būdu (civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 3, b. l. 148-154). Taigi V. P. reikalavimai taikyti restituciją natūra (pripažinti nuosavybės teisę į butą, tuo pačiu pripažįstant negaliojančiu nuo sudarymo momento 2007 m. liepos 13 d. turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 70712-2) buvo pakeisti į restituciją taikant kompensaciją pinigais. Tik dėl šios priežasties teismas, pripažinęs V. P. daiktines teises į ginčo butą pagrįstomis, nepanaikino atsakovų sudaryto buto pirkimo-pardavimo sandorio bei buto nuosavybės teisinės registracijos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. P. buvo teisėtas ginčo buto valdytojas ir naudotojas. V. P. kreipimasis į teismą dėl teisių į butą buvo sąžiningas, jo reikalavimai buvo iš esmės pagrįsti. Tai pripažino bylą nagrinėję teismai, priimtais procesiniais sprendimais apgindami V. P. subjektines teises. Tokiu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl 2008 m. liepos 11 d. teismo įsakymu išieškotų sumų priteisimo iš atsakovo V. P. , o vien tai, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl teismo įsakymo ginčijimo procesinės tvarkos nelemia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.

UAB „Nemuno prekybos centras“ 2007 m. liepos 13 d. turto be varžytinių aktu įsigijęs butą žinojo, jog jame panaudos sutarties pagrindu gyvena V. P. šeima. Ji panaudos sutarties pagrindu bute galėjo gyventi iki 2008 m. vasario 18 d. (b. l. 2-6; civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 2, b. l. 9, 17-18). Panaudos sutartis jos gavėjui, vertinant sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat galėjo sukelti tam tikras teisines pasekmes, todėl UAB „Nemuno prekybos centras“, būdamas apdairus ir rūpestingas, tik įsigijęs butą (CK 6.643 str.) ir tuojau pat sudaręs to paties buto būsimo perleidimo sandorį, siekdamas apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, galėjo ir turėjo apie tokį sandorį informuoti panaudos gavėją. Vertinant tai, kad V. P. reikalavimus dėl savo teisių į butą gynimo pareiškė dar 2007 m. liepos 5 d. (žr. civilinę bylą Nr. 2-93-227/2008 t. 1, b. l. 3-5), UAB „Nemuno prekybos centras“, kreipęsis į panaudos gavėją, būtų galėjęs išvengti tam tikrų nuostolių ar jų dalies atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje UAB „Nemuno prekybos centras“ atstovas nurodė, kad ieškovas buvo verslo įmonė ir užsiiminėjo nekilnojamojo turto pardavimu. Taigi ji buvo šios srities profesionalas, dėl to jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutartis su panaudos gavėju V. P. buvo įregistruota 2006 m. rugpjūčio 11 d. (žr. civilinę bylą Nr. 2-93-227/2008 t. 2, b. l. 17-18). Sutarties įregistravimo teisėtumas nėra nuginčytas. Apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatyta, kad V. P. buvo teisėtas buto valdytojas ir naudotojas, todėl dėl bylinėjimosi, kuomet teismine tvarka buvo apgintos V. P. teisės, jis nėra atsakingas už UAB „Nemuno prekybos centras“ atsiradusius nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakyti dėl 2007 m. liepos 16 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių turi tik sandorį sudariusi UAB „Nemuno prekybos centras“, nes ji turėjo elgtis ir veikti apdairiau ir rūpestingiau įsigydama butą, dėl kurio buvo sudaryta panaudos sutartis, bei sudarydama preliminariąją sutartį.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, esą V. P. nepagrįstai bylinėjosi dėl buto nuosavybės. Tokius argumentus paneigia teismo sprendimas, kuriuo V. P. reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į butą pripažintas pagrįstu. Ta aplinkybė, kad bylinėjimosi laikotarpiu sumažėjo ginčo buto vertė ir dėl tokio sumažėjimo ieškovas patyrė nuostolius, nesudaro pagrindo juos priteisti iš atsakovo V. P. .

Panaudos sutarties pagrindu V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galėjo gyventi iki 2008 m. vasario 18 d. (civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 2, b. l. 9). UAB „Nemuno prekybos centras“ 2008 m. sausio 28 d. prašymu prašė atsakovą V. P. ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 19 d. pasikviesti bendrovės atstovą ir perduoti jam atlaisvintą patalpą (b. l. 13). Teismas, V. P. iniciavus bylą dėl nuosavybės teisių į butą, 2007 m. spalio 2 d. nutartimi uždraudė BAB „Ekranas“ ir UAB „Nemuno prekybos centras“ atlikti veiksmus, kuriais siekiama V. P. versti išsikelti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo (civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 2, b. l. 108-109). Nors Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu V. P. ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 3, b. l. 105-107), tačiau V. P. šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 11 d. priėmė naują sprendimą – priteisė iš bankrutuojančios AB „Ekranas“ V. P. 114 032 Lt kompensaciją. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino ieškovo V. P. prašymu taikytą areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat 2007 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą draudimą BAB „Ekranas“ ir UAB „Nemuno prekybos centras“ atlikti veiksmus, kuriais siekiama V. P. versti išsikelti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-93-227/2008 t. 3, b. l. 165). Pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 11 d. Atsižvelgiant į teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. P. iki 2008 m. lapkričio 11 d. buvo teisėtas ginčo buto valdytojas ir naudotojas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad V. P. ginčo butą iki 2008 m. lapkričio 11 d. naudojo teisėtai ir pagrįstai. Be to, šiuo atveju įvertintina ir tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2008 m. lapkričio 25 d. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovas be pagrindo nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d. naudojosi jo turtu ir apeliantas dėl to patyrė nuostolius, už kuriuos turėtų atsakyti V. P. . Butas UAB „Nemuno prekybos centras“ perduotas 2009 m. sausio 7 d. (b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įvertinus tai, jog atsakovas su šeima po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Nemuno prekybos centras“ priklausančiu butu naudojosi 56 dienas, jog ieškovas po teismo sprendimo nereikalavo atlaisvinti ginčo gyvenamąsias patalpas ar mokėti jų nuomos mokestį, jog tam tikras laikas V. P. galėjo būti reikalingas išsikraustymui, atsakovo ginčo buto perdavimas per 56 dienų terminą nėra aiškiai per ilgas, kad būtų galima ieškovui priteisti negautas buto nuomos pajamas.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje jo atstovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo priteisintos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 139) (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno prekybos centras“ 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.